João 18

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Su̱tedanumatiy Jesúsra jirya, sasipyateda ji̱ta variy yisa̱ datyavavyedabatya, pasimyu̱ tadarya rudamyuju̱, jiryatiy ravichanu̱yada ri̱tya Setrú̱. Sajayada ji̱ta yisa̱ datyavavyedabatya variy nutasarani̱mu, jiryatiy ravicha̱da jasiy.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu juntamente com os seus discípulos para o outro lado do ribeiro de Cedrom, onde havia um jardim; e aí entrou com eles.
2 Judásibe ji̱ta ni̱tiy ra̱sa̱ñi̱ Jesús jimyityasimyimyu, ni̱ni̱ datya̱dantirya nutasarani̱ntiy, jiryatiy riintye̱ryaniñu̱yada Jesúsveda japichiy jasiyu.
2 Judas, o traidor, também conhecia aquele lugar, porque Jesus muitas vezes havia se reunido ali com os seus discípulos.
3 Ramuni̱tiy Judásibe, su̱mutya̱jadanumatiryi su̱tarumibe, ju̱rivye jarye caserdótevyeda nutyityu̱mibemyusiy, Varyisévuvedabamyusiy jarye, su̱deda ji̱ta ruusa̱ nutasarani̱mu no̱no̱siitya, siiriiñudata jarye, jvatya̱ta jarye risa̱ju̱.
3 Tendo, pois, Judas recebido a escolta e alguns guardas da parte dos principais sacerdotes e fariseus, chegou a esse lugar com lanternas, tochas e armas.
4 Jesús ji̱ta, jiryatiy sadatya̱da ti̱ta̱ju̱ra daryatiy rirya̱vichaniñi̱, sasipyateda riidcho̱ju̱, sitaja̱doda variryi: “¿Chi̱na̱cho̱ jiryevya̱ta, chi̱na̱cho̱?”
4 Então Jesus, sabendo de tudo o que ia acontecer com ele, adiantou-se e perguntou-lhes:
5 Ru̱mutya̱jada ji̱tani̱: “Jesús Nasaryémusi̱ na̱cho̱ nu̱vya̱ta.” Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Rañi rañi̱cha.” Samityasiiñu Judásibe vichanu̱yada jasiy ruusa̱.
5 Eles responderam: — A Jesus, o Nazareno. Então Jesus lhes disse: Ora, Judas, o traidor, também estava com eles.
6 Saniquejadanumatiy Jesús: “Nu̱tyu rañi rañi̱cha,” ritye̱ryo̱jada variy jiryudivaju̱, rirye̱yada variy mucadincha ti̱ta̱ju̱, tiiyetye ti̱ta̱ju̱ riy.
6 Quando Jesus lhes disse: “Sou eu”, recuaram e caíram por terra.
7 Sajatyiiyada jtaja̱doda Jesús varintyiryi: “¿Chi̱na̱cho̱ jiryevya̱ta, chi̱na̱cho̱?” Ru̱mutya̱jada ji̱ta varintyiñi̱: “Jesús Nasaryémusi̱ na̱cho̱ nu̱vya̱ta.”
7 Jesus, de novo, lhes perguntou: Responderam: — A Jesus, o Nazareno.
8 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús varintyiryi: “Nu̱tyu rañi jtesimya̱ jiryivantiy, rañi rañi̱cha. Rañe̱cho̱tiy jiryevya̱ta, jirya̱paru̱y ruuva jivye, rirye̱jyádiiy mitya day.”
8 Então Jesus disse:
9 Su̱teda Jesús daryá, sa̱tidye jto̱tanirya jiñiquejada jiryatiy su̱tedara: Ne ti̱ caray ruusa̱siy, jiryatiy jiche̱yada raryi.
9 Ele disse isso para se cumprir a palavra que tinha dito anteriormente: “Não perdi nenhum dos que me deste.”
10 Jadchiy ji̱ta Siimyó̱ Pyítrubay, jiryatiy jchityitya̱ti̱ni̱, sapu̱ya̱da ji̱ta varirya, savatajo̱doda variñi̱ caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱ muchechibe, jiryatiy sara̱cha̱dara santyityuday tuva̱y daryaju̱, jiryatiy ravicha̱da si̱tya muchechiy, Márcu.
10 Então Simão Pedro puxou da espada que trazia e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha direita. E o nome do servo era Malco.
11 Jesús jteda variy siva Pyítrubay: “Ya̱numa barya jichityitya̱ rasuuvyimuntiy. ¡Rañi̱ta paru̱tyi̱sa darye, jiryatiy sasa̱yada rajye̱ rapyaru̱tya̱daju̱ rarya!”
11 Mas Jesus disse a Pedro:
12 Su̱tarumibe ji̱ta, rintyityu̱batya, Judíyuveda jiivu̱setavabe jarye ruusa̱ju̱, riñi ju̱reda variñi̱ Jesús, ripyuchoda ji̱ta variñi̱.
12 Assim, a escolta, o comandante e os guardas dos judeus prenderam Jesus e o amarraram.
13 Ruuto̱ta̱da munatya Anásibemyuni̱ Jesús, jiryatiy Cayivásubay nuriñi̱. Cayivásubay ji̱ta vicha̱da caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay variy vaatamu.
13 Então o levaram primeiramente a Anás, sogro de Caifás, sumo sacerdote naquele ano.
14 Ni̱ni̱ datyadodariy Judíyuveda: Rani̱cha samirya jiryejyu̱ sa̱tidye batye ti̱qui vanu nijya̱nvajyuu jiyadaju̱.
14 Ora, Caifás era quem havia declarado aos judeus ser conveniente morrer um homem pelo povo.
15 Sasiityari̱jada ji̱ta Siimyó̱ Pyítrubañi̱ Jesús, sasiityari̱vay tenubatya. Jiryatiy Pyítrubay tenubay vicha̱da caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay datyi̱, sajayada ji̱ta variy Jesúsjsa̱ ramuju̱, ja̱mu nutyityu̱bay roriy vatapada.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiam Jesus. Esse discípulo era conhecido do sumo sacerdote e, por isso, conseguiu entrar no pátio da casa deste com Jesus.
16 Pyítrubay ji̱ta ma̱cho̱jada bimu rorijyu̱ tuunu. Ramuni̱ sasipyateda nu̱, ja̱mu nutyityu̱ datyi̱bay, sa̱tidye tu̱chu sisa̱ rorijyu̱ jnu̱tyi̱bay, sa̱tidye jachuni̱ Pyítrubay.
16 Pedro, porém, ficou de fora, junto à porta. O outro discípulo, que era conhecido do sumo sacerdote, saiu, falou com a encarregada da porta e levou Pedro para dentro.
17 Muchechityu jiryatiy rorijyu̱ jnu̱tyi̱ni̱, sitaja̱doda ji̱ta variñi̱ Pyítrubay: “¿Ne viy ji Jesúsjsa̱ datyavay tenu day?” Su̱mutya̱jada Pyítrubay variñi̱: “Ne day.”
17 Então a empregada, encarregada da porta, perguntou a Pedro: — Você também não é um dos discípulos desse homem? Ele respondeu: — Não, não sou.
18 Ja̱mu nutyityu̱ muchechimyi, jiivu̱setavavyedata, ru̱quinchoda jiidaryuumusirya jiiday variy, jiryatiy sudora runda vichanu̱yada daryaju̱ variy, rityityoda variy jasiy. Saradeda Pyítrubay tityu̱ ruusa̱ varintyi.
18 Os servos e os guardas estavam ali, tendo acendido uma fogueira por causa do frio, e se aqueciam. Pedro estava no meio deles, aquecendo-se também.
19 Sitaja̱doda ji̱ta caserdótevyeda nutyityu̱bay variñi̱ Jesús sisa̱ datyavavyedabaynchiy, sadatyadodanchiy jarye.
19 Então o sumo sacerdote interrogou Jesus a respeito dos seus discípulos e da sua doutrina.
20 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variñi̱: “Ray ji̱ta niquejasiy vijyo̱mujache ti̱ta̱ju̱ nijya̱nvavya. Radyetyadodantye ju̱tye̱ryanijyovimuntiy, Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jovimu jarye ti̱ta̱ju̱, jiryatiy ti̱ta̱ju̱ Judíyuveda ju̱tye̱ryaniy jasiyu. Rañiquettate dutya̱damusidye.
20 Jesus lhe respondeu:
21 ¿Ta̱raju̱ yitaja̱nu ray, ta̱raju̱? ¡Tama̱ yitaja̱nu riy rityi tuva̱chusirya rañiquejada, tama̱! ¡Riñi̱ ji̱ta datya darya, jiryatiy ri̱tachiy daryá!”
21 Por que o senhor está perguntando para mim? Pergunte aos que ouviram o que lhes falei. Eles sabem muito bem o que eu disse.
22 Saniquemu̱yadanumatiy Jesús, savicha̱da ti̱qui jiivu̱seti̱ satuunu, ni̱tiy ju̱veda variy samusiitya̱sa jijyomutu pa̱tya, su̱teda ji̱ta variy siva: “¡Daryani̱viy yimutya̱ni̱ caserdótevyeda nutyityu̱, daryá!”
22 Quando Jesus disse isto, um dos guardas que estavam ali deu-lhe uma bofetada, dizendo: — É assim que você fala com o sumo sacerdote?
23 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesúsni̱: “Rañiquejasitya taji, rañiquejasiy. Ya̱jtatye rivaracu̱, nu̱tyura rañiquejasiy, nu̱tyura. Nu̱tyu samirya day rañi nique, ¿nu̱tyuramura yivesiy riva ray, nu̱tyuramu?”
23 Jesus lhe respondeu:
24 Jadchiy ji̱ta su̱pa̱jada Anásibeñi̱ Jesús puchusi̱ Cayivásubamyuju̱, jiryatiy caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bañi̱.
24 Então Anás o enviou, amarrado, à presença de Caifás, o sumo sacerdote.
25 Satityoncha̱da variy Pyítrubay jiidatyuunu day. Ruutaja̱doda variñi̱: “¿Ne sisa̱ datyavay tenu dajyi?” Sara̱yada ji̱ta Pyítrubay variy sayada Jesúsntiy: “Tama̱te day, tama̱.”
25 Simão Pedro estava em pé, aquecendo-se. Então lhe perguntaram: — Você também não é um dos discípulos dele? Ele negou e disse: — Não, não sou.
26 Savicha̱da ti̱qui ja̱mu nutyityu̱ muchechiy jasiy, jiryatiy Márcu jiryena̱ni̱. Pyítrubay ra̱cha̱da nutasarani̱mura Márcu tuva̱y. Su̱teda ji̱ta Márcu jiryena̱ variy siva Pyítrubay: “¿Radiyasa̱siñi̱tiy nutasarani̱mu Jesúsjsa̱ yiva day?”
26 Um dos servos do sumo sacerdote, parente daquele a quem Pedro tinha decepado a orelha, perguntou: — Não é verdade que eu vi você no jardim com ele?
27 Sajatyiiyada ra̱yada Pyítrubay sayada Jesús varintyi. Sasuyada tavaryi vanu varicha̱ra̱ju̱ jasiy.
27 De novo, Pedro negou. E no mesmo instante o galo cantou.
28 Jadchiy ji̱ta rirya̱ra̱yada Cayivásubamyusiñi̱ Jesús, japubay rorimyuju̱. Ta̱rimyusidyera rirya̱ra̱yada rumuju̱ni̱. Judíyuvedabay ji̱tamu̱y ne jayada japubay rorivyimu, riñuma mi̱nu nta rata páscomu jmyi̱sara jbyedajisiyu.
28 Depois, levaram Jesus da casa de Caifás para o Pretório. Era cedo de manhã. Eles não entraram no Pretório para não se contaminar, pois somente assim poderiam comer a Páscoa.
29 Ramuni̱tiy sasipyateda japu Pyidátubay ruumuju̱, sitaja̱doda ji̱ta jasiryi: “¿Ta̱riva jiryetyu̱chutani̱ jiñu vanu, ta̱riva?”
29 Então Pilatos saiu para falar com eles e perguntou: — Que acusação vocês trazem contra este homem?
30 Ru̱mutya̱jada variñi̱: “Netimyu̱ ne jvi̱ saryicha, ne nu̱ryi jara̱y variy yimuju̱ni̱.”
30 Eles responderam: — Se este não fosse malfeitor, não o teríamos entregue ao senhor.
31 Su̱teda ji̱ta Pyidátubay variy ruuva: “Jirya̱jara̱y jiyusiñi̱, jirya̱ma̱ vichaniy jidyetya̱data tara dañi̱, daryatiy jiryevyichaniryu̱dyeñi̱.” Ru̱teda ji̱ta Judíyuvedabay siva Pyidátubay variy: “Jaryi ju̱bachara nu̱ña̱jisirya nijya̱mi̱ ju̱veda.”
31 Então Pilatos disse: — Levem-no daqui e julguem-no segundo a lei de vocês. Ao que os judeus responderam: — Não nos é lícito matar ninguém.
32 Daryamusiy rito̱jada Jesús niquejada, ratatiy sadatyadoda: Nu̱tyuramusirya ra̱diiy, nu̱tyuramusiy.
32 Isso aconteceu para que se cumprisse a palavra de Jesus, significando com que tipo de morte estava para morrer.
33 Jadchiy ji̱ta sajayada japu Pyidátubay jiryorivyimuntiy. Sanatuyada variy yimuju̱ni̱ Jesús, sitaja̱doda variñi̱: “¿Jiñi̱ta Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱?”
33 Pilatos entrou novamente no Pretório, chamou Jesus e lhe perguntou: — Você é o rei dos judeus?
34 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variñi̱: “¿Yitavyidye jidyiryamusirya, varimyata tavay tu̱chu raynchiy yivara?”
34 Jesus respondeu:
35 Su̱mutya̱jada Pyidátubay variñi̱ Jesús: “Rañi̱ta Judíyu day. Jityevay Judíyuveda, caserdótevyeda nutyityu̱mitya rañi sa̱yasiy ray ji. ¿Ta̱ra yivaayasiy, ta̱ra?”
35 Pilatos respondeu: — Por acaso sou judeu? A sua própria gente e os principais sacerdotes é que o entregaram a mim. Que foi que você fez?
36 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variñi̱ Pyidátubay: “Raynsu̱yada ji̱tamu̱y ne jirya mucadimu day. Raryityi vichasara raynsu̱yada jirya mucadiju̱, riryi jvesiy rachiityari̱vay variy rayadaju̱, riñuma ju̱riy Judíyuveda ray. Raynsu̱yada ji̱tamu̱y ne jiyu vichara day.”
36 Jesus respondeu:
37 Sitaja̱doda Pyidátubay variñi̱: “¿Jiñi̱viy rañi̱cha ja̱mu nutyityu̱ si̱tenu varique?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variñi̱: “Yitamya̱ rañi̱cha ja̱mu nutyityu̱. Ramuju̱ rapyi̱ru̱yada, ri̱deda jirya mucadimuju̱ntiy, ra̱tidye tu̱chusarara si̱tenu niquejada variy. Mi̱ni̱tyi datyaru̱charara si̱tenu niquejada, ni̱ni̱ tuva̱chusara rañiquejadamu varintyi.”
37 Pilatos perguntou: — Então você é rei? Jesus respondeu:
38 Pyidátubay jtaja̱doda variñi̱: “¿Ta̱rana̱ rani̱cha si̱tenu tara, ta̱ra?”
38 Pilatos perguntou: — O que é a verdade? Depois de dizer isso, Pilatos voltou aos judeus e lhes disse: — Eu não acho nele crime algum.
39 Jasinrya jiryevyicha̱da pásco vichtyamuntiy, jiryatiy ri̱mu̱ryasara jiryejyu̱ni̱ ti̱qui tanuvu̱nusi̱. ¿Jiryevya̱ta dyetya ramusiy ra̱jmu̱rya jiryejyu̱ni̱ Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱?”
39 Mas é costume entre vocês que eu solte alguém por ocasião da Páscoa. Vocês querem que eu lhes solte o rei dos judeus?
40 Riñiquejasubeda ji̱ta ju̱na̱ntyi: “Ne ní̱dáy. Barába ji̱ta day.” Barábabay vichanu̱yada paranu̱ni̱.
40 Então todos gritaram, novamente: — Não este, mas Barrabás! Ora, Barrabás era salteador.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.