Atos 21

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 — ausente —
1 Depois de nos despedirmos, navegamos em direção à ilha de Cós. No dia seguinte, chegamos a Rodes e, então, a Pátara.
2 — ausente —
2 Ali, embarcamos num navio que partia para a Fenícia.
3 Jvadicharanumatiy ravicha̱da Chípyirye ra̱tyuu, vase nu̱ryamiryi̱jada varidye, rama̱cho̱ ji̱ta vu̱myidamyiju̱ Chípyirye ra̱tyuu varidye, nu̱dyeya̱da variy jadchiy, Síriya mucadimuju̱. Jasiy nu̱dyitanuvejada Tírumu, jasityi rirya̱suminiñuvejadara jvaadyi ravimusiy cartye.
3 Avistamos a ilha de Chipre, passamos por ela à nossa esquerda e aportamos em Tiro, na Síria, onde o navio deixaria sua carga.
4 Jasiñi̱ nu̱cheryeñuvejada riy Jesúsmu tuva̱chuvay, nu̱me̱cho̱nuvejada jasiy ruusa̱ taraqui simyanu sa̱ra̱ju̱. Jasiñi̱ ji̱ta rityu̱choda siva Pávuru, Ju̱denu Jnutu jtedamuju̱: “Ne ya̱jasumiy Jerusarí̱muju̱.”
4 No desembarque, encontramos os discípulos que ali viviam e ficamos com eles por uma semana. Pelo Espírito, eles advertiam Paulo de que não fosse a Jerusalém.
5 Jasiñuma nu̱dyito̱tadeda darya taraqui simyanu vicha̱damu day. Nu̱chipyateda variy vicha̱damusiy. Ru̱nu̱yada ji̱ta ti̱ta̱ju̱ nijya̱mi̱juu musajomuju̱ nu̱y. Jasiy nu̱ña̱dasidyoda ti̱cha̱nchayu, nu̱tyu̱choda Ju̱denujsa̱ variy jasiy.
5 Ao fim de nosso tempo ali, voltamos ao navio, e toda a congregação, incluindo mulheres e crianças, saiu da cidade e nos acompanhou até a praia. Ali nos ajoelhamos, oramos
6 Nu̱tyu̱chucheda variy jadchiy ruuva, nu̱ñi̱musa̱da ji̱ta cartyevimu varintyi, ritye̱rya̱da ruváy jiryorimyuju̱ varidye.
6 e nos despedimos. Então subimos a bordo, e eles voltaram para casa.
7 Rabaryi̱jadanumatiy nu̱ryupiyada runda Tírumusiy, nu̱dyito̱jada ji̱ta variy Todemáyidamu. Jasiy nu̱myu̱chuvañuvejada variryi nu̱tyeryi̱veda, nu̱me̱cho̱jada tarundaqui variy ruusa̱.
7 Depois que partimos de Tiro, chegamos a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos e passamos um dia.
8 Rata̱rimyusiy nu̱dyeya̱da jadchintyi, nu̱dyito̱jada variy Sesaréyamu. Jasiy nu̱jeñuvejada ravimu Vedípe roriy, nu̱me̱cho̱jada variy sisa̱. Vedípe vicha̱da datyanu̱, samitu̱choda datyanu̱. Sata ni̱day rito̱jada danu̱ju̱ñijyateju̱, rityidye ra̱jnu̱y riñe̱cho̱ bacheno̱daveda jantyuyadavay.
8 No dia seguinte, prosseguimos para Cesareia e nos hospedamos na casa de Filipe, o evangelista, um dos sete que tinham servido na igreja em Jerusalém.
9 Ni̱ni̱ vichanu̱yada dañuju̱yu detuti̱, riñi vicha̱da Ju̱denuju̱ tu̱chuvay, jiryatiy sadatyanunu̱yada Ju̱denu daryaju̱ riy.
9 Ele tinha quatro filhas solteiras que profetizavam.
10 Jasiñi̱ nu̱ryicheyada Vedípe rorimyu rajuu rundamicha̱ra̱ju̱. Jiryatiy nu̱vyicha̱da jasiy, siti̱jada Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ variy jasiy, ravicha̱da si̱tya Acábu. Judéya mucadimusiy siti̱jada.
10 Muitos dias depois, chegou da Judeia um profeta chamado Ágabo.
11 Siti̱jadanumatiy nu̱dyimu, jadchiy saryedara Pávuru ta̱sa puchujay, sapuchoda ratara jijyomutu, sanumutu jarye jipyuchoda variy ratantiy, su̱teda variy: “Daryani̱ su̱tay Ju̱denu Jnutu: Daryani̱ rirya̱puchu Judíyuveda Jerusarí̱muni̱ raja̱mi̱, rirya̱tidye sa̱y Judíyuveda variñi̱ Pávuru nijya̱nvamyu, jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi.”
11 Ele veio ao nosso encontro, tomou o cinto de Paulo e com ele amarrou os próprios pés e as mãos. Em seguida, disse: “O Espírito Santo declara: ‘Assim o dono deste cinto será amarrado pelos judeus, em Jerusalém, e entregue aos gentios’”.
12 Rityuva̱chodanumatiy Pávurujsa̱ vichavarya Pávuru nijyu̱ niquesa̱da, nu̱dyeyasadoda siva Pávuru, jasiy vichavay jarye: “Ne ya̱jasumiy Jerusarí̱muju̱.”
12 Ao ouvir isso, nós e os irmãos dali suplicamos a Paulo que não fosse a Jerusalém.
13 Su̱mutya̱jada ji̱ta Pávuru variryi: “¿Ta̱ju̱ra jiryi̱na̱tya varidyeyu? ¿Jiryechaboniryu̱y dyetyara rajechiy? Ri̱tay radye: Dañuma rirya̱puchu ray, dañuma rirya̱jvay Jerusarí̱muntirye, Jesús siityari̱jadiva.”
13 Ele, porém, disse: “Por que todo esse choro? Assim vocês me partem o coração! Estou pronto não apenas para ser preso em Jerusalém, mas para morrer pelo Senhor Jesus”.
14 Ne nu̱tyuva̱chutaniryu̱yada nta ramusiñi̱: “Dañuma nu̱ña̱paru̱y Ju̱denu jtedamuju̱ siva.”
14 Quando ficou evidente que não conseguiríamos fazê-lo mudar de ideia, desistimos e dissemos: “Que seja feita a vontade do Senhor”.
15 Jadchiy ji̱ta, jiryundamu nu̱ña̱jdutyara jiya̱da, nu̱ña̱tidye jasumiy variy Jerusarí̱muju̱.
15 Depois disso, arrumamos nossas coisas e partimos para Jerusalém.
16 Sesaréya ja̱nvay jarye jiya̱da nu̱dyisa̱, jiryatiy Ju̱denumu tuva̱chuvaryi. Riñi jto̱ta̱da Nasú̱ rorimyu nu̱y, jiryatiy savicha̱da Chípyirye ra̱tyuu ja̱mi̱, ta̱riy Jesúsmu tuva̱chu̱.
16 Alguns discípulos de Cesareia nos acompanharam e nos levaram à casa de Mnasom, nascido em Chipre e um dos primeiros discípulos.
17 Jadchiy ji̱ta nu̱dyito̱jadanumatiy Jerusarí̱mu, ridyiryejada jichana̱yadamu nu̱tyeryi̱veda variyu.
17 Quando chegamos a Jerusalém, os irmãos nos deram calorosas boas-vindas.
18 Rata̱rimyusiy saya̱da Pávuru nu̱dyisa̱ jijeñu̱yadana̱cho̱ simu Santiyácu. Jasiy rivyicha̱da variy rimyityumiy.
18 No dia seguinte, Paulo foi conosco a um encontro com Tiago, e todos os presbíteros da igreja de Jerusalém estavam presentes.
19 Samu̱chuvedivasiy, jityu̱choda Pávuru nu̱ñi taramusirya, jiryatiy sivaayada Ju̱denu Pávuru jvaayadamusiy riyadaju̱ nijya̱nvay jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi.
19 Depois que Paulo os cumprimentou, relatou em detalhes o que Deus havia realizado entre os gentios por meio de seu ministério.
20 Rityuva̱chodanumatirya satu̱choda Pávuru, riichana̱tya̱da variñi̱ Ju̱denu. Ru̱teda ji̱ta siva Pávuru: “Ya̱jnu̱y, Pi̱, rajuura vara̱ncanuma tuva̱chu Judíyuveda simu Jesús. Darya ni̱day riñi jtay vu̱ryi jto̱tanirya Muyusésibe datyadoda day.
20 Quando ouviram isso, louvaram a Deus e disseram: “Você sabe, irmão, quantos milhares de judeus também creram, e todos eles seguem à risca a lei de Moisés.
21 Darya ni̱day riñi tuva̱chodara ra̱ticheyada, daryani̱ sadatyanusara Pávuru: Ne jirya̱tuva̱chu ramu Muyusésibe datyadodanu̱day. Daryani̱ rijechipiya̱ jidyetyanusara riy Judíyuveda, rirya̱tidye vichasara taji nijya̱nvayjsa̱. Nu̱tyu ti̱ni̱ jtay jidyetyanu day: Tama̱ jirya̱jmutyonu riy jidyedyeñu, ramutiy rijechipuryu̱rya ta̱riy jivyicha̱da.
21 Mas eles foram informados de que você ensina todos os judeus que vivem entre os gentios a abandonarem a lei de Moisés. Ouviram que você os instrui a não circuncidarem os filhos nem seguirem os costumes judaicos.
22 ¿Nu̱tyura vurye̱cha, nu̱tyura? Rirya̱numate tuva̱chura yiti̱jada.
22 Que faremos? Certamente eles saberão que você chegou.
23 Yivaatya̱tatentirya jiryatiy nu̱ña̱jtay yivara. Jasidye jiyu nu̱dyisa̱ riy dañuju̱yu vaduy, jiryatiy riñiquera jto̱tadeda sanijyu̱ Ju̱denu.
23 “Queremos que você faça o seguinte. Temos aqui quatro homens que cumpriram um voto.
24 Ya̱jara̱chiy rumu riy jivye vaduy, jirya̱tidye ñurata rumu vatajuuyu. Jiñi ra̱murichenura ridyivyi, rito̱jada sa̱ra̱ju̱ riñiquejada Ju̱denu nijyu̱, varityi rirya̱pa̱tyanirya yino̱jasiy. Jasiñi̱ ji̱ta rirya̱datya ti̱tajuura: Tama̱ si̱tenu rani̱cha Pávuru nijyu̱ niquesa̱da day. Rirya̱numa datya ji̱ta nijya̱nvay varidye, jiryatiy yito̱tanirya Muyusésibe datyadoda.
24 Vá com eles ao templo e participe da cerimônia de purificação. Pague as despesas para realizarem o ritual de raspar a cabeça. Então todos saberão que os rumores são falsos e que você mesmo cumpre as leis judaicas.
25 Jiryatiy rityuva̱choda simu Jesús, jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi, nu̱tyu nu̱ñi nu̱chimya̱ rijyu̱ra catera. Nu̱tyu jasiñi̱ nu̱ñi tu̱chusiy, nu̱jechipiya̱siy varintyi: Ne jirye̱jmyirya sasaviy jiryatiy ru̱vañi̱, rirya̱tidye jnutatya ramuju̱ jiiputera jvaachi̱ sa̱tura. Dantyamu̱y ne jirye̱jmyirya sasaviy nudatara, dantyamu̱y ne jiñu saviy, jiryatiy mudchichara sapita̱sa, dantyamu̱y ne jirya̱jvaañada jiryatimyu̱ ne jiryevyaturu̱ñada day.”
25 “Quanto aos convertidos gentios, devem fazer aquilo que pedimos por carta: abster-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados e de praticar a imoralidade sexual”.
26 Ramuni̱tiy sa̱ra̱cheda riy dañuju̱yu vaduy, sinra̱da variy ruusa̱, rata̱rimyusiy riya̱da variy ramuju̱ Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jontiy. Variñi̱ ji̱ta rirya̱tu̱chu, ta̱ra rundamu nu̱ña̱nuramu̱y, variryundamu day rirya̱jvañi̱ yasi̱ntiy, rirya̱tidye jnutatya variy simu Ju̱denuni̱.
26 No dia seguinte, Paulo se purificou junto com aqueles homens e entrou no templo. Declarou quando terminariam os dias da purificação e quando seria oferecido o sacrifício em favor deles.
27 — ausente —
27 Estando os sete dias quase no fim, alguns judeus da província da Ásia viram Paulo no templo e incitaram a multidão contra ele. Agarraram-no,
28 — ausente —
28 gritando: “Homens de Israel, ajudem-nos! Este é o homem que fala contra nosso povo em toda parte e ensina todos a desobedecerem às leis judaicas. Fala contra o templo e até profana este santo lugar, trazendo gentios para dentro dele”.
29 Jiryatiy ridyijemya̱ siva Trójimu jtyati̱ sarupiñe̱ya̱ sisa̱ Pávuru, ramutiy ru̱teda variy: “Ni̱ni̱ jti̱ta jiyu ravimu Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱joni̱ Evésumu vichi̱ jiñu Trójimu, jiryatiy sarupiñumaya̱ sisa̱ Pávuru Jerusarí̱va.”
29 Antes tinham visto Paulo na cidade com Trófimo, um gentio de Éfeso, e concluíram que Paulo o havia levado para dentro do templo.
30 Riryichataya̱jada ji̱ta ti̱ta̱ju̱ vicha̱da ja̱nvay variy, richiicheda variy simuju̱ Pávuru, ruuriñuvejada variñi̱, rityiityityiyada Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jo vimusiñi̱, bimuju̱, rityanuvu̱doda varicha̱ra̱ju̱ra rorijyu̱ yibivaju̱.
30 Toda a cidade se agitou com essas acusações, e houve grande tumulto. A multidão agarrou Paulo e o arrastou para fora do templo, e imediatamente foram fechadas as portas.
31 Riñi jvaryu̱yadanumatiñi̱ Pávuru, varicha̱ra̱ju̱ rito̱jada niquejada simu su̱tarumiy nutyityu̱: “¡Ti̱ta̱ju̱ vicha̱da ja̱nvay rañi panaryi̱ru̱y ti̱na̱cho̱!”
31 Quando procuravam matar Paulo, chegou ao comandante do regimento romano a notícia de que toda a Jerusalém estava em rebuliço.
32 Varicha̱ra̱ju̱ su̱pa̱jada riy su̱tarumiy, rinsu̱vye jarye yisa̱ju̱, richiichiye̱yada variy simuju̱. Ridyiyadanumatiy nijya̱nvay ruuva su̱tarujuu nutyityu̱jsa̱, ripyaru̱yada ji̱ta jvatyiyada variy siva Pávuru.
32 No mesmo instante, ele chamou seus soldados e oficiais e correu para o meio da multidão. Quando viram o comandante e os soldados se aproximarem, pararam de espancar Paulo.
33 Satuudityityiyada nutyityu̱ variñi̱ Pávuru, sireda variy tanuvu̱dodaju̱ni̱, sapuchutadeda variy daju̱u̱ju̱y cadyidyaju̱u̱tani̱. Sitaja̱doda ji̱ta variryi nijya̱nvay: “¿Chi̱ra sani̱cha jiñu vanu day, chi̱? ¿Nu̱tyura savichaniy jirye, nu̱tyura?”
33 Então o comandante o prendeu e mandou que o amarrassem com duas correntes. Em seguida, perguntou à multidão quem era ele e o que havia feito.
34 Ti̱ni̱ jmutya̱jada tajidyeñi̱, ti̱ntiy tajiñe̱cho̱ju̱. Nu̱tyichitya sa̱datya si̱tenuni̱ dacyu̱, ne dacha̱ niquejadajuumu saryidyetya nu̱day. Su̱pa̱tadeda ji̱ta nutyityu̱ variy su̱tarumiy rorivyimuju̱ni̱ Pávuru.
34 Uns gritavam uma coisa, outros gritavam outra. Não conseguindo descobrir a verdade no meio de todo o tumulto, ordenou que Paulo fosse levado à fortaleza.
35 Sito̱jadanumatiy jasumijyo ruva̱mu, rityityacheda su̱tarumiy jadchiy na̱vajyu̱ni̱, jiryatiy nijya̱mi̱juu rañi jteda ya̱siryi̱ daryaju̱ simu.
35 Quando Paulo chegou às escadas, o povo se tornou tão violento que os soldados tiveram de levantá-lo nos ombros para protegê-lo.
36 Richiityatityiyada variñi̱, riche̱ñe̱ya̱tityiyada variy: “¡Jirya̱jvañi̱!”
36 E a multidão foi atrás, gritando: “Matem-no! Matem-no!”.
37 Su̱tarumiy rorijyu̱mu sitaja̱doda Pávuruni̱ rintyityu̱: “¿Vana̱vyidye ra̱jtay tara yiva?” Su̱mutya̱jada ji̱ta su̱tarumiy nutyityu̱ variñi̱: “¿Jidyetya tara Cryécu niquejada, jidyetya?
37 Quando Paulo estava para ser levado à fortaleza, disse ao comandante: “Posso ter uma palavra com o senhor?”. Surpreso, o comandante perguntou: “Você fala grego?
38 ¿Ne ji rañi̱cha Ejíptu ja̱mi̱ day? ¿Tama̱ ta̱riy jiñi jatachumu̱ntyiryi daryaju̱yu vara̱nca jvavye sayaro̱ju̱ vu̱ntyityu̱ntiy, jadchiy ji̱ta yajara̱chiy tajityomuju̱ variryi?”
38 Não é você o egípcio que liderou uma rebelião algum tempo atrás e levou consigo ao deserto quatro mil assassinos?”.
39 Su̱mutya̱jada ji̱ta Pávuru variñi̱: “Ne. Nu̱tyu rañi rañi̱cha Judíyu, Sidísiya mucadi ja̱mi̱. Nu̱tyu rañi rañi̱cha Társu ja̱mi̱, jadchityi ru̱rachara ti̱ta̱ju̱ tara vicha̱divaju̱. Rajechiñu̱y yivara jivya̱tavidye ra̱nique ruusa̱ nijya̱nvay.”
39 “Não”, respondeu Paulo. “Sou judeu e cidadão de Tarso, cidade importante da Cilícia. Por favor, permita-me falar a esta gente.”
40 Su̱mutya̱jadanumatiy nutyityu̱ni̱ Pávuru: “Joonu,” variñi̱ ji̱ta saraniñuvejada jasumijyojcha, su̱mu̱ya̱jada variy riñe̱cho̱ nijya̱nvay, rirya̱tidye jdasajay variy. Rindasa̱da ji̱ta nijya̱nvay variy, saniquejada ji̱ta Pávuru si̱tenu jiñiquejadamu variy ruuva, jiryatiy Ebrévu niquejada darya.
40 O comandante concordou, de modo que Paulo ficou em pé na escadaria e fez sinal para o povo se calar. Logo, um silêncio profundo envolveu a multidão, e ele lhes falou em aramaico, o idioma deles.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.