Atos 21
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 — ausente —
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 — ausente —
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Jvadicharanumatiy ravicha̱da Chípyirye ra̱tyuu, vase nu̱ryamiryi̱jada varidye, rama̱cho̱ ji̱ta vu̱myidamyiju̱ Chípyirye ra̱tyuu varidye, nu̱dyeya̱da variy jadchiy, Síriya mucadimuju̱. Jasiy nu̱dyitanuvejada Tírumu, jasityi rirya̱suminiñuvejadara jvaadyi ravimusiy cartye.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Jasiñi̱ nu̱cheryeñuvejada riy Jesúsmu tuva̱chuvay, nu̱me̱cho̱nuvejada jasiy ruusa̱ taraqui simyanu sa̱ra̱ju̱. Jasiñi̱ ji̱ta rityu̱choda siva Pávuru, Ju̱denu Jnutu jtedamuju̱: “Ne ya̱jasumiy Jerusarí̱muju̱.”
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Jasiñuma nu̱dyito̱tadeda darya taraqui simyanu vicha̱damu day. Nu̱chipyateda variy vicha̱damusiy. Ru̱nu̱yada ji̱ta ti̱ta̱ju̱ nijya̱mi̱juu musajomuju̱ nu̱y. Jasiy nu̱ña̱dasidyoda ti̱cha̱nchayu, nu̱tyu̱choda Ju̱denujsa̱ variy jasiy.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Nu̱tyu̱chucheda variy jadchiy ruuva, nu̱ñi̱musa̱da ji̱ta cartyevimu varintyi, ritye̱rya̱da ruváy jiryorimyuju̱ varidye.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Rabaryi̱jadanumatiy nu̱ryupiyada runda Tírumusiy, nu̱dyito̱jada ji̱ta variy Todemáyidamu. Jasiy nu̱myu̱chuvañuvejada variryi nu̱tyeryi̱veda, nu̱me̱cho̱jada tarundaqui variy ruusa̱.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Rata̱rimyusiy nu̱dyeya̱da jadchintyi, nu̱dyito̱jada variy Sesaréyamu. Jasiy nu̱jeñuvejada ravimu Vedípe roriy, nu̱me̱cho̱jada variy sisa̱. Vedípe vicha̱da datyanu̱, samitu̱choda datyanu̱. Sata ni̱day rito̱jada danu̱ju̱ñijyateju̱, rityidye ra̱jnu̱y riñe̱cho̱ bacheno̱daveda jantyuyadavay.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Ni̱ni̱ vichanu̱yada dañuju̱yu detuti̱, riñi vicha̱da Ju̱denuju̱ tu̱chuvay, jiryatiy sadatyanunu̱yada Ju̱denu daryaju̱ riy.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Jasiñi̱ nu̱ryicheyada Vedípe rorimyu rajuu rundamicha̱ra̱ju̱. Jiryatiy nu̱vyicha̱da jasiy, siti̱jada Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ variy jasiy, ravicha̱da si̱tya Acábu. Judéya mucadimusiy siti̱jada.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Siti̱jadanumatiy nu̱dyimu, jadchiy saryedara Pávuru ta̱sa puchujay, sapuchoda ratara jijyomutu, sanumutu jarye jipyuchoda variy ratantiy, su̱teda variy: “Daryani̱ su̱tay Ju̱denu Jnutu: Daryani̱ rirya̱puchu Judíyuveda Jerusarí̱muni̱ raja̱mi̱, rirya̱tidye sa̱y Judíyuveda variñi̱ Pávuru nijya̱nvamyu, jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi.”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Rityuva̱chodanumatiy Pávurujsa̱ vichavarya Pávuru nijyu̱ niquesa̱da, nu̱dyeyasadoda siva Pávuru, jasiy vichavay jarye: “Ne ya̱jasumiy Jerusarí̱muju̱.”
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Su̱mutya̱jada ji̱ta Pávuru variryi: “¿Ta̱ju̱ra jiryi̱na̱tya varidyeyu? ¿Jiryechaboniryu̱y dyetyara rajechiy? Ri̱tay radye: Dañuma rirya̱puchu ray, dañuma rirya̱jvay Jerusarí̱muntirye, Jesús siityari̱jadiva.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ne nu̱tyuva̱chutaniryu̱yada nta ramusiñi̱: “Dañuma nu̱ña̱paru̱y Ju̱denu jtedamuju̱ siva.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Jadchiy ji̱ta, jiryundamu nu̱ña̱jdutyara jiya̱da, nu̱ña̱tidye jasumiy variy Jerusarí̱muju̱.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Sesaréya ja̱nvay jarye jiya̱da nu̱dyisa̱, jiryatiy Ju̱denumu tuva̱chuvaryi. Riñi jto̱ta̱da Nasú̱ rorimyu nu̱y, jiryatiy savicha̱da Chípyirye ra̱tyuu ja̱mi̱, ta̱riy Jesúsmu tuva̱chu̱.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jadchiy ji̱ta nu̱dyito̱jadanumatiy Jerusarí̱mu, ridyiryejada jichana̱yadamu nu̱tyeryi̱veda variyu.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Rata̱rimyusiy saya̱da Pávuru nu̱dyisa̱ jijeñu̱yadana̱cho̱ simu Santiyácu. Jasiy rivyicha̱da variy rimyityumiy.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Samu̱chuvedivasiy, jityu̱choda Pávuru nu̱ñi taramusirya, jiryatiy sivaayada Ju̱denu Pávuru jvaayadamusiy riyadaju̱ nijya̱nvay jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Rityuva̱chodanumatirya satu̱choda Pávuru, riichana̱tya̱da variñi̱ Ju̱denu. Ru̱teda ji̱ta siva Pávuru: “Ya̱jnu̱y, Pi̱, rajuura vara̱ncanuma tuva̱chu Judíyuveda simu Jesús. Darya ni̱day riñi jtay vu̱ryi jto̱tanirya Muyusésibe datyadoda day.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Darya ni̱day riñi tuva̱chodara ra̱ticheyada, daryani̱ sadatyanusara Pávuru: Ne jirya̱tuva̱chu ramu Muyusésibe datyadodanu̱day. Daryani̱ rijechipiya̱ jidyetyanusara riy Judíyuveda, rirya̱tidye vichasara taji nijya̱nvayjsa̱. Nu̱tyu ti̱ni̱ jtay jidyetyanu day: Tama̱ jirya̱jmutyonu riy jidyedyeñu, ramutiy rijechipuryu̱rya ta̱riy jivyicha̱da.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 ¿Nu̱tyura vurye̱cha, nu̱tyura? Rirya̱numate tuva̱chura yiti̱jada.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Yivaatya̱tatentirya jiryatiy nu̱ña̱jtay yivara. Jasidye jiyu nu̱dyisa̱ riy dañuju̱yu vaduy, jiryatiy riñiquera jto̱tadeda sanijyu̱ Ju̱denu.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ya̱jara̱chiy rumu riy jivye vaduy, jirya̱tidye ñurata rumu vatajuuyu. Jiñi ra̱murichenura ridyivyi, rito̱jada sa̱ra̱ju̱ riñiquejada Ju̱denu nijyu̱, varityi rirya̱pa̱tyanirya yino̱jasiy. Jasiñi̱ ji̱ta rirya̱datya ti̱tajuura: Tama̱ si̱tenu rani̱cha Pávuru nijyu̱ niquesa̱da day. Rirya̱numa datya ji̱ta nijya̱nvay varidye, jiryatiy yito̱tanirya Muyusésibe datyadoda.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jiryatiy rityuva̱choda simu Jesús, jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi, nu̱tyu nu̱ñi nu̱chimya̱ rijyu̱ra catera. Nu̱tyu jasiñi̱ nu̱ñi tu̱chusiy, nu̱jechipiya̱siy varintyi: Ne jirye̱jmyirya sasaviy jiryatiy ru̱vañi̱, rirya̱tidye jnutatya ramuju̱ jiiputera jvaachi̱ sa̱tura. Dantyamu̱y ne jirye̱jmyirya sasaviy nudatara, dantyamu̱y ne jiñu saviy, jiryatiy mudchichara sapita̱sa, dantyamu̱y ne jirya̱jvaañada jiryatimyu̱ ne jiryevyaturu̱ñada day.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ramuni̱tiy sa̱ra̱cheda riy dañuju̱yu vaduy, sinra̱da variy ruusa̱, rata̱rimyusiy riya̱da variy ramuju̱ Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jontiy. Variñi̱ ji̱ta rirya̱tu̱chu, ta̱ra rundamu nu̱ña̱nuramu̱y, variryundamu day rirya̱jvañi̱ yasi̱ntiy, rirya̱tidye jnutatya variy simu Ju̱denuni̱.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 — ausente —
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 — ausente —
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Jiryatiy ridyijemya̱ siva Trójimu jtyati̱ sarupiñe̱ya̱ sisa̱ Pávuru, ramutiy ru̱teda variy: “Ni̱ni̱ jti̱ta jiyu ravimu Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱joni̱ Evésumu vichi̱ jiñu Trójimu, jiryatiy sarupiñumaya̱ sisa̱ Pávuru Jerusarí̱va.”
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Riryichataya̱jada ji̱ta ti̱ta̱ju̱ vicha̱da ja̱nvay variy, richiicheda variy simuju̱ Pávuru, ruuriñuvejada variñi̱, rityiityityiyada Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jo vimusiñi̱, bimuju̱, rityanuvu̱doda varicha̱ra̱ju̱ra rorijyu̱ yibivaju̱.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Riñi jvaryu̱yadanumatiñi̱ Pávuru, varicha̱ra̱ju̱ rito̱jada niquejada simu su̱tarumiy nutyityu̱: “¡Ti̱ta̱ju̱ vicha̱da ja̱nvay rañi panaryi̱ru̱y ti̱na̱cho̱!”
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Varicha̱ra̱ju̱ su̱pa̱jada riy su̱tarumiy, rinsu̱vye jarye yisa̱ju̱, richiichiye̱yada variy simuju̱. Ridyiyadanumatiy nijya̱nvay ruuva su̱tarujuu nutyityu̱jsa̱, ripyaru̱yada ji̱ta jvatyiyada variy siva Pávuru.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Satuudityityiyada nutyityu̱ variñi̱ Pávuru, sireda variy tanuvu̱dodaju̱ni̱, sapuchutadeda variy daju̱u̱ju̱y cadyidyaju̱u̱tani̱. Sitaja̱doda ji̱ta variryi nijya̱nvay: “¿Chi̱ra sani̱cha jiñu vanu day, chi̱? ¿Nu̱tyura savichaniy jirye, nu̱tyura?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Ti̱ni̱ jmutya̱jada tajidyeñi̱, ti̱ntiy tajiñe̱cho̱ju̱. Nu̱tyichitya sa̱datya si̱tenuni̱ dacyu̱, ne dacha̱ niquejadajuumu saryidyetya nu̱day. Su̱pa̱tadeda ji̱ta nutyityu̱ variy su̱tarumiy rorivyimuju̱ni̱ Pávuru.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Sito̱jadanumatiy jasumijyo ruva̱mu, rityityacheda su̱tarumiy jadchiy na̱vajyu̱ni̱, jiryatiy nijya̱mi̱juu rañi jteda ya̱siryi̱ daryaju̱ simu.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Richiityatityiyada variñi̱, riche̱ñe̱ya̱tityiyada variy: “¡Jirya̱jvañi̱!”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Su̱tarumiy rorijyu̱mu sitaja̱doda Pávuruni̱ rintyityu̱: “¿Vana̱vyidye ra̱jtay tara yiva?” Su̱mutya̱jada ji̱ta su̱tarumiy nutyityu̱ variñi̱: “¿Jidyetya tara Cryécu niquejada, jidyetya?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Ne ji rañi̱cha Ejíptu ja̱mi̱ day? ¿Tama̱ ta̱riy jiñi jatachumu̱ntyiryi daryaju̱yu vara̱nca jvavye sayaro̱ju̱ vu̱ntyityu̱ntiy, jadchiy ji̱ta yajara̱chiy tajityomuju̱ variryi?”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Su̱mutya̱jada ji̱ta Pávuru variñi̱: “Ne. Nu̱tyu rañi rañi̱cha Judíyu, Sidísiya mucadi ja̱mi̱. Nu̱tyu rañi rañi̱cha Társu ja̱mi̱, jadchityi ru̱rachara ti̱ta̱ju̱ tara vicha̱divaju̱. Rajechiñu̱y yivara jivya̱tavidye ra̱nique ruusa̱ nijya̱nvay.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Su̱mutya̱jadanumatiy nutyityu̱ni̱ Pávuru: “Joonu,” variñi̱ ji̱ta saraniñuvejada jasumijyojcha, su̱mu̱ya̱jada variy riñe̱cho̱ nijya̱nvay, rirya̱tidye jdasajay variy. Rindasa̱da ji̱ta nijya̱nvay variy, saniquejada ji̱ta Pávuru si̱tenu jiñiquejadamu variy ruuva, jiryatiy Ebrévu niquejada darya.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.