Mateus 21

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nãskata mã Jerusalén chaima fokanax pexe rasi Betfagé ano nokonifo machi Olivos ano. Nãnoxõ Jesús a aõxõ tãpimis rafe nĩchini,
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 ato iskafayanã: “Mẽstekõi fotakãfe oa ono pexe rasi ano. Nãnoa burro nexekẽ mã fichi kaikai ãfe fake fe nexekẽ. Nãskakẽ tẽpexõ ea efexotakãfe.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Anoxõ yora fẽtsa mato yõkaito: ‘¿Afeskakĩ mã burro tẽpeyoamẽ?’ mato faito, yoikĩ iskafakãfe: ‘Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa. Akka samama nõ mia nĩchixoniyoikai,’ fakãki,” a aõxõ tãpimis rafe fani.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Nã Niospa meka yoimisto kirikaki kenekĩ yoini keskakõini Jesús.
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Iskafakĩ keneni:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Nã Jesúsxõ tãpimisfãfe mã fõkaxõ nã ato yoia keskara fanifo.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Nãskata burro fake yafi ãfe afa iyonifo. Nãskaxõ burro kate kamaki ãto sama fanifo. Nãskakẽ Jesús a kamaki tsaoinãkafãni.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Yora ichapakõi inifo. Nãfãfe ãto rapatifo kakafa fonifo fai nẽxpakĩa. Ranãritori epe pei xatekaxõ kakafanifo.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Akka nã rekẽ foaifo fe a acho foaifo fãsikõi mekafonifo. Tai tai fokani. “¡Aicho! ¡Nõko xanĩfo David ãfe fena nokoki oi kiki! ¡Sharafinakõia nokoki oi kiki Niospa nĩchiano nai mẽraxõ! ¡Nõko Ifo Nios sharafinakõia!” ikanax tai taifonifo.
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Nãskata Jesús Jerusalén ano kaito õikani yorafo ratei fetsenifo õiakefaikani. “¿Tsoamẽ na?” ikanax ãa ranã yõinãi fetsenifo.
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Askaifãfe nã Jesús fe foafãfe ato kemanifo: “Nafi Jesúski Niospa meka ato yoimis. Nazarete anoa Galilea mai ano imis,” ixõ ato yoinifo.
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Mã fotoax Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikitoshini. Ikikaixõ õia a mẽraxõ yorafãfe ãto afama mĩshtifo ato miniketsakani inifo kori fikani. Askafaifãfe õikĩ Jesús ato põtaketsani a ato afama mĩshtifo miniaifo, a ato fĩaifori potani. A kori fĩanõnãifo anoari ãto mĩsa põtakĩ ato nãpakaketsani. Askatari a ato rifi miniaifori ãto tsaotifori ato põtaketsani.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Askafata ato yoini iskafakĩ: “Niospa shinãmanaino Isaías Niospa meka keneni iskafakĩ: ‘Mã ẽfe pexefã mẽraxõ mã ea kĩfitiro,’ ixõ keneni. Akka nã yometsofãfe pexe keskara mã famis,” ixõ Jesús ato yoini.
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Ato askafaino a Nios kĩfiti pexefã ano fẽxofo, chatofo Jesúski fenifo. Nãskakẽ anoxõ Jesús ato sharafani.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Jesús askarafo ato sharafaino õikani. Akka nã Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe õinifo afama mĩshtifo Jesús akaito. Askatari fakefo Nios kĩfiti pexefã mẽranoaxri tai tai ikaifãfe nikanifo iskaifãfe, “¡Aicho! ¡Nã Jesús David ãfe fena sharafinakõia!” ikaifãfe nikakani õitifishkinifo.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Nãskakakĩ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “¿Oaiskai mĩ nikaimẽ yoiaifo keskara faifãfe?” Jesús ato kemani: “Ẽje, mẽ nikai,” ato fani. “Akka a kirika keneano, ¿mã õimismamẽ? Iskafakĩ kenenifo, Niospa ato shinãmanaino:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Askafakĩ ato yoita ato makinoax kani pexe rasi ano Betania ano. Nãno oxafistishini.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Mã penano Jerusalén ano anã okĩ Jesús meea fonãikõini.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Mã anã kakĩ Jesús õini a fana higuera fai kesemẽ nikẽ. Nãskakẽ akiki kaxõ ãfe fimi fenani pipaikĩ. Akka fimiya inima, ãfe pei fisti ini. Nãskakẽ yoikĩ iskafani: “Anã mĩ fimiyanakamaki,” faino koshikõi nã higuera xanarisatani.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Askaito õikakĩ aõxõ tãpimisfãfe yõkanifo: “Kee, ¿afeskai na ifi xanarisatanimẽ?” ikaxõ,
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 yõkaifono Jesús ato kemani: “Ẽ mato pãraima mã ea nikakõixõ mãri atiro na ẽ ifi higuera xanafaa keskafakĩ. Nãskarifakĩ na machiri mã yoitiro iskafakĩ: ‘Nonoax tsekekainax fakafã mẽra paketãfe,’ mã faino fakafã mẽra paketiro.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Mã Epa Nios chanĩmara fakõixõ mã afara kĩfiaito mato inãtiro,” ixõ ato Jesús yoini.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Ato askafata Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Nã Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato tãpimanaino, nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe judeo anifofo fonifo. Akiki fõkaxõ yõkanifo iskafakakĩ: “¿Tsõa mia nĩchinimẽ? ¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkanifo.
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 — ausente —
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 — ausente —
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 “Akka nõ iskafatiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ nõ fatiroma. Nõ yorafoki mesei keyokõichi shinãkani Niospa shinãmanaino Juan ato yoipaoni,” ikanax xanĩfofo yoinãnifo.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Nãskakaxõ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “Nõ tãpiama,” faifono Jesúsri ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yoima tsõa ea nĩchinimãkĩ ẽ iskafanõ,” Jesús ato fani.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Jesús ato yoini: “Meka fetsafaxõ ẽ mato yoinõ. Feronãfake fisti fake naetapa rafeya ini. Nãskaxõ ãfe fake iyoa yoini: ‘Ẽfe tare ano kaxõ ea yonoxotãfe,’ fani.
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Askafaito ãfe fãke kemani: ‘Ẽ kapaima,’ fani. Askafiax mã shinãx kani.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 “Askata ãfe fake chipokori yoini iskafakĩ: ‘Mĩri kaxõ ẽfe tare ano ea yonoxotãfe,’ fani. Askafaito nãato kemani iskafakĩ: ‘Ia, epa. Ẽ yonotanõkĩ,’ fafiax kanima.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Akka, ¿fatoto a ãfe ãpa fichipaiyai keskafakĩ axonimẽ?” ato faito, “Iyoato axoni,” fanifo. Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Ẽ mato pãraima. Nã xanĩfo kori fĩxomisfo fe, nã kẽro chotaferomafo ãto chaka xatekanax mã Epa Nios Ifofakõikani. Akka mã afaa afeskafaxoma mã Epa Nios Ifofaama.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Akka Juan ato maotisafamis oni ato tãpimaxiki afeskax mã itiromãki, Niospa fichipai keskara. Akka mãkai Juan nikamisma. Akka nã xanĩfo kori fĩxomisfo feta nã kẽro chotaferomafãfe nikakõinifo. Akka mãto chaka mã xateama mã afara fetsafo shinãmis,” ixõ Jesús ato yoini.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ea nikakapo ẽ mato meka fetsafaxõ yoinõ. Tare ifãfe ãfe tare ano uva fanani. Fanaxõ akiki keneakeni. Nãskaxõ mai põkini a mẽraxõ uva tsinĩxiki. Askatari pexe keya fani anoxõ kexexiki tsõa mẽeyamanõ. Mã askafakĩ fetsaxõ ato inãni nã uva tare kexenõfo. Nãskata mai fetsa ari kani.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Akka nã fimimistĩa mã ãfe fanafo pachiaino, a yonoxomisfo nĩchini a kexexonafo ato yõkaxõ nã ãfenã tiiri fixotanõfo.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Akka nã tare kexexonafãfe a xanĩfo yonoxomis achikaxõ fisti seteketsanifo. Askatari fetsari retenifo. Askatari fetsari tokirinĩ tsakaketsanifo.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Nãskakẽ tare ifãfe anã ãfe inafo ichapakõi nĩchini. Mã foafono nã tare kexemisfãfe ato askari fanifo.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 “Mã ato askafapaxõ ãfe fakekõi nĩchini aõnoa shinãchakatama, ‘Ẽfe fake nikatirofokĩ,’ ixõ.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Akka mã ãfe fake kaito fichikanax nã tare kexemisfo aa ranã yoinãnifo: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki. A nari retekape na ãfe fanafo nõkonã inõ,’ inifo.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Nãskakata achinifo. Mã achikaxõ tare pasotai iyokaxõ retenifo.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Akka, ¿mã tare ifo oxõ a tare kexemisfo ato afeskafatiromẽ?” ixõ Jesús ato yõkani.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Ato askafaito kemanifo: “Ato retetiro ato noitama yora chakafokẽ. Nãskaxõ tare ifãfe yora fetsafo ãfe tare inãtiro, nãfãfe inãnõfo nã ãfenã tiiri mã ãfe fana fimifo pachiano,” ixõ yoinifo.
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Nãskata Jesús ato yoini meka fetsafaxõ: “¿Na kirika kenea anoa mã anemismamẽ? Iskafakĩ kenenifo:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 “Nãskakẽ ẽ mato yoi, taeyoi Nios fe rafexõ ãfe meka mã ato yoiyomis. Askafixõ mã ea nikakaspai. Nãskakẽ Epa Niospa fetsafo yoi ãfe meka ato tãpimanõfo afeska faxõ Nios Ifo sharakõifatiromakĩ.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Akka tokiriki fetsa pakeki aõ xao teketiro. Akka tokiri yoraki pakekĩ yamakõi fatatiro. Nãskarifiakĩ ẽ Niospa Fakekõixõ a ea nikakaspaifono ẽ ato omiskõimaxii,” ixõ Jesús ato yoini.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Akka nã Nios ato kĩfixomisfo ãto xanĩfofo feta fariseofãfe nikanifo Jesús meka fetsafaxõ ato yoiaito. Nãskakaxõ tãpinifo Jesús atoõnoa yoiaito.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Nãskakaxõ achipainifo. Akka achipaifikani mesenifo yorafãfemãi chanĩmara faifono Jesús Niospa meka ato yoimiskẽ. Nãskakẽ achinifoma achipaifikakĩ.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.