Lucas 20
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Pena fetsa Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikikaini anoxõ yorafo tãpimani afeskax Nios fe ĩpaxatirofomãkĩ. Anoxõ ato yoiaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, judeofãfe ãto xanĩfofori fenifo.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Iskafakĩ yõkanifo: “¿Tsõaõxõ mĩ iskafaimẽ? ¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkanifo.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Askafaifono Jesús ato kemani: “Ẽri mato yõkanõ ea yoikapo.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿Tsõa Juan nĩchiamẽ ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ? Niospa nĩchiyamakĩ yorafãfe nĩchiniforaka.”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Ato askafaino ãa ranã mẽenãpai fetseyanã shinãnifo iskakakĩ: “Nõ kemakĩ iskafaino: ‘Niospa nĩchini,’ nõ faino noko yoikĩ iskafai: ‘Akka, ¿afeskakĩ mã Juan nikamismamẽ?’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Akka nõ iskafakĩ yoitiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ nõ fatiroma yorafãfemãi tokirinĩ tsakakakĩ noko retenõfo. Akka keyokõichi shinãkani Niospa ato shinãmanaino, Juanmãi Niospa shinãmanaino ato yoiaino,” ikanax yoinãnifo.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Nãskaxõ kemanifo: “Nõ tãpiama tsõara Juan nĩchini ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ,” faifono,
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 akka Jesúsri ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yoima tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai,” ixõ ato yoini.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Nãskata taefakĩ Jesús yorafo yoini. Meka fetsafaxõ ato yoikĩ iskafani: “Feronãfake fẽtsa ãfe tare ano uva fanaxõ fẽtsafãfe kexexonõ ato inãfaini chai kayoni.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Nã ãfe fana fimimistĩa ifãfe a yonoxomis nĩchini a kexexonafo ato yõkaxõ ãfe fana fimifo fixotanõ nã ãfenã tiiri. Akka nã fana kexeafãfe seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Nãskata tare ifãfe anã a yonoxomis fetsa nĩchini. Akka nãari ĩchaketsayanã seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Nãskaxõ afianã fetsari nĩchini. Akka mã kaano nãri imi tofeketsakaxõ tarepaxõ potanifo.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 “Nãskata tare ifãfe shinãni: ‘¿Ẽ afeskafaimẽ? Ẽfe fakekõi a ẽ aõ noiai mia nĩchipa, õitsai ẽfe fake nikakõitirofoki,’ ixõ nĩchini.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Akka mã ãfe fake nĩchia kaito fichikanax nã tare kexemisfo yoinãnifo iskakani: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki. A nari nõ retenõ na tare nõkonã inõ,’ ikax yoinãnifo.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Nãskakata achikaxõ tare pasotai iyokaxõ retenifo. Akka, ¿afaa mã shinãimẽ ato afeska faimẽ a tare ifãfe? Ẽ mato yoinõ.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Kaxõ a tare kexemisfo ato retekĩ mitoxõ, fetsafo ãfe tare inãxii afãfe kexexonõfo,” Jesús ato fani.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Akka askaifãfe õikĩ Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ Niospa meka iskafakĩ kenenifomẽ?
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Akka tokiriki fetsa pakekĩ aõ xao teketiro. Akka tokiri yoraki pakekĩ renekõitatiro.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús achipainifo karaxa mẽra ikimapaikakĩ. Atoõnoa meka fetsafaxõ yoiaito nikakakĩ akiki õitifishkikaki. Akka achipaifikakĩ tsõa achinima yorafoki mesekakĩ.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Nãskakaxõ a ato feparamisfo nĩchinifo Jesús fe yoinãtanõfo fanĩrira Jesús ato yoiaito nikakakĩ ãto xanĩfofo yoixikakĩ Jesús achinõfo.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Nãskakẽ nãfãfe yõkanifo: “Maestro, mã nõ tãpia a mĩ yoiai anori chanĩmakõi mĩ yoimis. Nã mĩ ato yoiai anoriri, nokori yorafãfe yoimisfo. Chanĩmakõi mĩ yoimis nã Niospa fichipaiyai keskarakõi. Afara yoipaikai mĩ ranomisma, mẽstekõi mĩ ato yoimis.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Akka chanĩmamakĩ noko yoife na romanõ xanĩfo nõ kopifatiromãki askayamakĩ nõ kopifatiroma rakikĩa,” ixõ yoinifo.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Akka Jesús tãpini feparapaiyaifãfe. Nãskaxõ mã tãpixõ ato yoini,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Ea kori exe fisti ispakãfe ẽ õinõ,” ato faito ispaifono ato yoini iskafakĩ: “¿Tsõa femãnã na keskaramẽ? ¿Tsõa aneri na kori exe ano keneamẽ?” ixõ ato yõkaito kemanifo iskafakakĩ: “Nõko xanĩfo César keskara,” faifono,
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Jesús ato yoini: “Akka na kori exe Césarnãkẽ César inãkãfe, akka Niosnãkẽ Niosri inãkãfe.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Ato askafaito nikakani, rateyanã yoinãnifo: “Kee, na yoiai keskarakai tsõa finõtiroma. Tãpikĩ finakõia,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. Nãskakẽ yorafãfe õiaifono Jesús fanĩrira mekamapaifiaifono fanĩrira mekatiroma ini. “Kee, finakõia,” ikanax anã tsoa tooxinima.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Nãskata saduceofo Jesús õifokani fonifo. Nã saduceofãfe yoimisfo iskakakĩ: “Yora naaxkai anã afeskax ototiroma,” ixõ yoimisfo. Akka nãfãfe Jesúski fõkaxõ yõkanifo
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 iskafakakĩ: “Maestro, noko Moisés kirika kenexoni iskafakĩ yoikĩ: ‘Feronãfake fetsa ãfiyax afeta fake akamax naano one fẽtsa nã kẽro ifomafa fitiro ãfe ãfi inõ. Mã fixõ afeta fake atiro ãfe õchi fake inõ,’ ixõ Moisés keneni.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Akka nõ mia yoinõ, nã naneti siete feronãfake inifo. Ãto ochi iyoa ãfiyai taeni. Mã ãfiyax afeta fake akamax nani.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Mã ãfe ochi naano chipokoto fini.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Nãskata nã chipoko fẽtsari nã kẽro fini. Nãskarifiai nãari nani afeta fake akamax. Nãskakanax akikinoax nai keyonifo nã siete feronãfake afeta fake akanamax.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Nãskata mã nai keyoafono nã kẽrori chipo nani.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Akka, ¿fatoto mã otokaxõ na kẽro fixikanimẽ, nã fistimãi fĩpakaxõ?” ixõ yõkaifono,
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Jesús ato kemani: “Yorafo nono mai ano niyokanax feronãfakefo fe kẽrofo fianãyokani.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Akka fatorafãfe Niospa meka chanĩmara faafono Niospa ato imasharatiro afe ĩpaxanõfo. Akka nãfo mã otokanax feronãfakefo fe xotofakefo anã fĩanãtirofoma Nios ika ari nokokanax.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Nãskakẽ anã tsoa natiroma. Ãjirifo keskara ixikani Niospa fakekõifori ixikani mã otokanax.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Akka Moisés nikani oa fana kooai xoisai keskara mẽranoax mekaito, yoikĩ iskafaito: ‘Mã nafianixakakĩ mã anã otoafo, ẽfi Abraham ikaino Isaaca ikaino, Jacobo ikaino, ẽ ãto Nioskõiki. Iskaratĩa efe niafo,’ ixõ yoiaito Moisés nikani. Nãskakẽ nõ tãpitiro naax nõ anã ototiro.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Akka Epa Niospa naafoma keskara ato õi Epa Niosnoax keyokõi niafo,” ixõ Jesús ato yoini.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Nã Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito iskafakĩ yoinifo: “Maestro, mĩ ato yoisharakõi,” fanifo.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Nãskakẽ anã tsoa yõkapainima, atomãi kemasharakõiaito akiki rãfikakĩ.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Nãskata Jesús ato yõkani: “Akka, ¿afeskakĩ Cristo David ãfe fenara mã faimẽ?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Nã David Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino fanãiti kirika keneni iskafaki:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Akka nã mia noikaspaifo mĩ ato finõkõinõ ẽ ato mĩ nãmã nĩchikai,’
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Akka, ¿afeskai Cristo David ãfe fena itiromẽ, nã David Cristo ẽfe Ifora fafiapaonino?” ixõ Jesús ato yoini.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Keyokõichi yorafãfe nikaifono Jesús aõxõ tãpimisfo yoini,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Õisharakakĩ. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe mato pãrapaikani kiki. Akka nãfo rapati chainipa safekanax fofãsapaimisfo. ‘Noko yoisharakõinõfora,’ ikanax tsaoti sharakõi fenamisfo ĩchanãti pexe anoxõ, a piaifo anori sharakõi ano tsaopaimisfo, ‘Noko õisharanõfora,’ ikanax.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Nãskakaxõ kẽro ifomafa pexe fĩamisfo. Nãskatari Epa Nios chaikõi kĩfimisfo, ‘Noko nikanõfora,’ ikaxõ. Akka nãfo chanĩmisfono Epa Niospa ato omiskõimakĩ finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.