João 12

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nãskano seis nia Pascua fista mã chaima ikaino Jesús aõxõ tãpimisfo fe Betania ano kayoni. Nãno Lázaro ika ini. Nã Lázaro nakẽ Jesús otofani.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Nãnoxõ Jesús pimaxikakĩ pĩchanifo, a Jesús fe foafãferi pinifo. Lázarori ato feta pini. Nã Marta ato pimani.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Mã piafono María Jesúski oni ãfe pirofomã sharaya. Oxõ nã pirofomã ãfe tae pemãkĩa nachini. Nãskaxõ ãfe fõo otekere ani. Nãskafaano yorafãfe nã pexe mẽra ikafãfe nã pirofomã sharakõi xetenifo.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Nã Jesúsxõ tãpimis fẽtsa nã Judas Iscariote, Simón fake, nã ato achimaxiaito yoini,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “Kee. ¿Afeskakĩ na kẽromã pirofomã shara potaimẽ? Ato minixõ kori ichapa fixõ noko inãkerana a afaamaisfo nõ ato inãpanã. Nãskax shara ikerana,” Judaspa fani.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Anori Judaspa yoifikĩ ato kori inãkeranama. Nã Judasfi yometsokõi iniki. Nã Judaspa ãto kori kexexopaoni. Yometsofixõ nãskakẽ tsõa tãpipaonima. Nã kori fixõ a afaamaisfo ato inãkeranama, nã a kori onekerana.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Nãskafaito nikakĩ Jesús Judas yoini: “María fekaxtefayamafe. Ẽ samamashta naito mã tãpixõ ekeki pirofomã nachia,” fani.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 “Nã yora afaamaisfo mato fe ipanakafo. Nãskakẽ mã ato mẽxotaima afarafo inãtiro. Akka ẽkai mato fe nono mai ano ipanakama, ẽ mato yoi. Akka na María iskaratĩa ea shara faa,” ato Jesús fani.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Nãskata judeofo ichapa rasi Jesúski fenifo, Betania ano ikano mã tãpikanax Jesús fistikai õifekani fenifoma. Lázarori õifekani fenifo. Nã Lázaro Jesús otofaita nikakaxõ õipainifo.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Nãskano pena fetsa judeofãfe ãto fistatĩa yorafã rasi Jerusalén ano fenifo. Jesús nokoaito nikakani nãskax akiki fenifo.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Epe pei tsomakanax akiki fekani. Nãskakanax fãsikõi tai tai ifenifo iskakani: “¡Sharafinakõi nokoki oi kiki Niospa nĩchiano! Israelifo mĩ nõko xanĩfo oi nokoki. ¡Sharafinakõia!” ikaxõ fãsikõi yoinifo.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 — ausente —
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 — ausente —
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Nãskafikẽ Jesúsnoa yoikĩ kirika keneni keskara aõxõ tãpimisfãfe tãpiyonifoma. Akka mã reteafono otoax Apa ari kaano nãskakẽ aõnoa tãpinifo. Iskakakĩ shinãnifo: “Nã Jesús nono mai anoxõ a afama mĩshti axiai aõnoa yoikakĩ kirika keneyoni. Nõko xinifãfe Jesús fakeyoamano a inõpokoai aõnoa yoikakĩ kirika keneni,” ikaxõ Jesúsxõ tãpimisfãfe ãto õiti mẽraxõ shinãnifo.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jesús Jerusalén ano nokoaino nikakakĩ yorafã rasichi a mananifo õipakakĩ. Atirifãfe mã Lázaro nakẽ Jesús otofaitano õinifo. Nãskakẽ mã Lázaro Jesús otofaita õikanax fetsafoki chaninifo akairi tãpinõfo.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Jesús Lázaro mã nakẽ otofaita nikakaxõ nãfãferi õipainifo. Nãskaxõ fai nẽxpakĩaxõ mananifo.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Nãskakẽ fariseofo yoinãnifo: “Kee. Shinãkapo. Nõkai na yorafo afeska fatiroma anã Jesús tanayamanõfo. Tsõakai noko anã tanapaima keyokõichi yorafãfe Jesús nikakõipaikani,” ikanax yoinãnifo.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Nãskata Jerusalén ano nã yorafã rasi mẽra griegofori ato fe inifo judeofãfe ãto fista akaifono.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Nãnoax Felipe ano fonifo, Felipe yõkai fokani. Nã Felipe Galilea mai anoax fakeni, nã pexe rasi ãfe ane Betsaida anoax. Felipe ano fokaxõ griegofãfe Felipe yõkanifo: “Nõ Jesús õipai noko efexõfe nõ afe yoinãnõ,” Felipe fanifo.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Askafaifãfe nikaxõ Felipe Andrés yoini: “Na griegofo Jesús fe mekapaikanikiki. Nõ Jesús ato yoixonõ,” fani.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Yoiaifãfe nikakĩ Jesús ato kemani: “Ẽfi samamashta ẽfe Epa ari ẽ kaikai afe xanĩfo ikikai. Akka ẽfe Epa ari kayotama ẽ yorafonoax nayoxii.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Akka ẽ mato tãpimani mã tãpinõ. Xiki fero fisti nõ fanayamano kãitiroma. Akka nõ fanasharano foaikax ãfe fimi ichapa itiro. Nã nõ fana ãfe exe fisti payokometiro, akka ãfe kaya yositiro. Nãskarifiai ẽ matoõnoax nayamakẽ mã efe ipaxatiroma. Eres fisti ẽ ipaxatiro.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Akka ãa fẽtsa shinãi iskai: ‘Niospa ea amapaiyai keskara ẽ shinãima, ẽa ẽ apaiyai keskara ẽ shinãi,’ ixõ anori shinãi fenotiro. Akka nã iskakĩ shinãi: ‘Ẽ nono mai ano niyoxõ ẽ apaiyai keskara ẽ shinãpaima, Niospa ea amapaiyai keskara fisti ẽ shinãpai,’ ixõ shinãi afi Epa Nios fe nipanakaki.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Akka a ea yonoxopaikĩ ẽfe meka nikakõixõ a ẽ yoiai keskara atiro. Ea Ifofax a ẽ ika ano nãri efe ipaxatiroki. Ea yonoxomis a ẽ yoiai keskara ea axõaito ẽfe Epa Niospa yoixii iskafakĩ: ‘Aicho. Mĩ ẽfe Fake Jesús nikasharamiski. Mĩ fãsi sharakõiki,’ Epa Niospa yoikĩ iskafaxii a ea Ifofamis.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 “Iskaratĩa ẽfe õiti mẽra ẽ shinãmitsai. ¿Ẽ afeskaimẽ? Akka, ‘Epa, ea ifife ea omiskõimayamanõfo,’ ẽ faima. Akka ẽfe Ẽpa ea nĩchini ẽ ato omiskõixonõ,” ato Jesús fani.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Nãskaxõ Jesús Apa yoini: “Epa, eõxõ ato ispafe mĩ fãsi sharaki,” ixõ Jesús Apa yoini. Askafaito nikakĩ nai mẽraxõ fãsikõi Niospa kemani: “Ẽ mĩõxõ mẽ ato ispa ẽmãi afama mĩshti shara fakĩ afianã afama mĩshti ẽ ato ispai,” ixõ yoini.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Nã yorafã rasichi anoxõ nikakani yoinãnifo. Atirifãfe yoinifo: “Mã nai tiri ika,” fanifo. Atirifãfe yoinifo: “Epa Niospa ãjirinĩ Jesús yoia,” ikanax yoinãnifo.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Nãskaifono Jesús ato yoini: “Na meka nai mẽranoa mã nikai ea tãpimatama, mato tãpimaxikĩ yoia,” ato fani.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 “Iskaratĩa nã ea Ifofaifoma Niospa ato omiskõimani. Ãto ifori nã yõshi chaka Satanás nãri ẽfe Epa Niospa potaxii anã xanĩfo inõma.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Akka ẽfi yõra fakekõi. Ea retekaxõ ifi cruz ikakĩ ea mastakaxõ ea fininĩfofãxikani. Ea askafaifono ẽ yorafo ẽ ato ifi efe rafenõfo,” ixõ Jesús ato yoini.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Nãnori ato yoini nã ifi cruz ikakĩ mã mastaxiaifono ato tãpimani.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Nikakaxõ yorafãfe nãno nixõ yoinifo iskafakakĩ: “Niospa meka sharaõnoa kirikaki kenekĩ yoikĩ iskafanifo: ‘Cristo, nã Niospa nĩchia nĩpanaka nanakama,’ fanifo. Akka, ¿afeskakĩ mĩ noko yoimẽ iskafakĩ?: ‘Na yõra fakekõi retekaxõ ifi cruz ikakĩ mastakaxõ fininĩfofãxikani,’ mĩ noko fai. ¿Akka tsoaõnoa mĩ noko yoimẽ?” fanifo.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Askafaifono Jesús ato yoini: “Ẽ nono ika pena keskara shara. Nãskakẽ ẽ anã mato fe nono ifãinakama. Ẽ mato yoiaito nikasharakãfe fenoxikakima. Pena yamaino fakish itiro. Nãskakẽ yora fenotiro. Tsõa fakish mẽra õitiroma, fãi kai fenotiro. Nãskarifiai a chaka shinãmis fenotiro. Fenokĩ tãpitiroma afeskax Nios fe rafetiromãki.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Ẽ mato fe iyoano ea Ifo shara fakãfe fenoxikakima. Mã ea nikasharaino ẽ mato pena keskara shara fatiro, xafakĩa mã inõ. Ẽfi pena keskarakĩ. Ea Ifo shara fakaxõ mãri fetsafo pena keskara shara fatiro mãtoxõ eari Ifo sharafanõfo,” ato Jesús fani. Mã ato yoikĩ senẽfax, nãskax ato makinoax kaitokai anã tsõa õinima.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yorafãfe ferotaifi tsõa atiroma keskara Jesús fafiaino tsõa chanĩmara fanima nã Niospa Fakekõi fiano.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Nã Isaías Niospa meka ato yoipaoni. Nãato kirika keneyoni a inõpokoai yoikĩ. Iskafakĩ yoini:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Nãskakẽ tsõa Jesús nikanima. Askatari afianã Isaías kirika keneni a inõpokoai yoikĩ iskafakĩ:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 A nikaiyamaifo Epa Niospa fẽxo keskara ato imapakenaka Niospa meka chanĩmakõi mã tãpifikaxõ tsõa nikayamaito. Niospa ato shinãtimafai anã shinãsharanõfoma. Nãskakẽ Niospa meka õifikakĩ tsõa shinãima ãto õiti kerexkõi fakani mã nikafikaxõ. Ãto chaka xateaxma ekeki fekanima ẽ ato fetsa keskara shara fapanã,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaías Niospa shinãmanaino Jesús tãpini xanĩfo sharakõi ikiyoai. Nãskaxõ Isaías Jesúsnoa yoini.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Judeofãfe xanĩfofo atirifãfe Jesús chanĩmara fanifoma. Akka atirifãfe chanĩmara fanifo. Akka afaa tsõa yoinifoma fariseofoki mesekakĩ noko potayamanõra ikanax ãto ichanãti pexe mẽraxõ.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Yora fetsafãfe ato yoiaito nafo sharakõifora nã yorafãfe atoõnoa meka shara yoiaifono nikapaimisfo. Akka Niospa atoõnoa nafo sharakõira ixõ yoiaino fichisharapainifoma.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Nãskata Jesús fãsikõi mekainĩkafã ato yoini iskafakĩ: “Nã ea chanĩmara faito ea fisti chanĩmara fatama nã ea nĩchiniri chanĩmara fai.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Nãskafakĩri mã mã ea õia nã ea nĩchiniri mã mã õia.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nono mai ano fakish keskara. Nãskakẽ ẽfe Epa Nios ariax ẽ nono mai ano ẽ oni pena keskara ikiyoi. Fakishi tsõa õitiroma. Akka nã ea chanĩmara faito Epa Nios Ifo sharakõifatiro pena keskara shara ixiki.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 “Mã ẽfe meka nikafikaxõ ea nikayamaifono ẽkai ato omiskõimanima. Akka ẽ mai ano oni yorafo omiskõimatama ato ifiyoi ẽ oni efe ĩpaxanõfo.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Akka nã iskakĩ shinãi: ‘Ẽkai Jesús Ifofapaima, askatari ãfe mekari ẽ nikapaima,’ ixõ shinãi nã ẽ mato yoimis keskara nikayamax Nios ari katama omiskõipakenakafo mẽra kaxii. Nãskakẽ ẽ mato yoiaito mã ea nikayamax mã mai keyoaino mã omiskõipakenaka.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Ẽfe Epa Niospa ea yoia keskara nãnorikõi ẽ mato yoimis. Ẽa ẽ mato yoima. Ẽfe Epa Nios nã ea nĩchinioxõ ẽ mato yoimis.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Mẽ tãpia Epa Niospa yoia keskara chanĩmara faax mã nĩpaxatiro. Nãskakẽ, ‘A ẽ ato yoimis keskara nãnori ato yoife,’ Ẽfe Epa Niospa ea famis,” ixõ Jesús ato yoini.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.