Lucas 22

Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mã chaima fista ikaino a Niospa ãjirinĩ Egipto anoxõ ãto fake iyoafo retenima shinãkakĩ pãa faraxatimais pipaonifo, Pascua fistatĩa.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Afia penata a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe afeskaxoma Jesús pãraxõ retepaikani yorafoki ratenifo.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Nãskaifono Judas mẽra Satanás ikini. Nã Judasri Jesús ãfe ina ini. Ãfe ane fetsa Iscariote ini.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Nã Judas kani a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a anoxõ Nios kĩfiti pexefã kexemisfo xanĩfofo yoikai. Anoxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽ mato Jesús achimatiromẽ?” ixõ ato yõkani.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Akiki inimayanã yoikĩ iskafanifo: “Aicho, nõ mia kori inãi mĩ noko ato Jesús achimaxonõ,” ixõ Judas yoiaifono,
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 “Ia. Ẽ mato achixonõ,” ixõ ato yoini. Nãskaxõ Judaspa shinãni afetĩa ẽ ato Jesús achixotiromẽ ini. Yorafã rasichimãi naki faafono afeskaxõ achitiroma ini.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Akka nã fista Pascuatĩa pãa faraxatimais pinifo. Afia penatari oveja fake retexõ Nios inãpaonifo ãto xinifãfe anifo keskafakĩ. Akka mã fista pakeano,
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Jesús Pedro yafi Juan nĩchini ato yoikĩ iskafayanã: “Fokaxõ itipinĩsharafatakãfe fistatĩa nõ pinõ,” ato faito,
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 kemanifo: “¿Fanĩxõ nõ itipinĩsharafaikaimẽ?” faifono,
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Jesús ato kemani: “Mã mã pexefã rasi ano nokoxõ feronãfake fisti mã fichi kaikai keshoki faka tetsaomexõ foikaino. Nã chĩfafaitakãfe fato pexe mẽra ikikaimãkai õixikakĩ.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Nãnoxõ nã pexe ifo yoikĩ iskafaxikakĩ: ‘Nõko Ifãfe noko yoikĩ iskafakĩ: “Fato pexe kene mẽraxõ eõxõ tãpimisfo feta fistatĩa ẽ pitiromãki ixõ yõkatakãfe nõko Ifãfe noko faa,” mã faito,
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 nãato mato ispai kiki pexe keya kene efapaya itipinĩsharakõia. Nãno itipinĩsharafakãfe anoxõ nõ pinõ,’ ” Jesús ato fani.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Nãskata mã fokaxõ fichinifo nã Jesús ato yoia keskarakõi. Nãskaxõ itipinĩ fanifo Pascua fistatĩa pixikakĩ.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Mã itipinĩshara faafono, Jesús a aõxõ tãpimisfo fe kaax, mĩsa ano tsaoni.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Nãskaxõ tsaoafono Jesús ato yoini: “Ẽ mato feta pipaitiani na fista Pascuatĩa ẽ nayoxoma.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Akka ẽ mato yoikõi ẽkai anã mato feta Pascua fistatĩa pifainakama. Akka nã mã Epa Nios xanĩfo ano nokoaitĩa ẽ mato feta pixii inimayanã.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Nãskata kecho tsomainĩfofã Apa Nios kĩfikĩ, “Aicho,” fata, ato yoikĩ iskafani: “Na mato tiito ayakãfe.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Ẽ mato yoikõi ẽ anã mato feta na fimi ene ayaima. Akka nã ẽfe Epa Nios fe ẽ xanĩfo ixõ keyokõi ẽ yorafo ĩkixõ na fimi exe ẽ anã ato feta ayaxii,” ixõ ato yoini.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Nãskaxõ anã pãa tsomainĩfofã, Apa Nios kĩfikĩ aicho fata, ato pãa kaxkexopakeyanã ato yoikĩ iskafani: “Nafi efe nami keskaraki. Matoõnoax ẽ nai. Nãskakẽ nã mã piaitĩa ea shinãfafãikãfe,” ixõ ato yoini.
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Nãskarifiakĩ kecho tsomainĩfofã nã pixõ ato yoini iskafakĩ: “Na ayatiõxõ ẽ mato afara fenashara yoi iskafakĩ: Ẽfe imi foaino ẽ matoõnoax nai mã ẽfe Epa Nios fe ĩpaxanõ.”
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 “Akka nã efe mĩsa ano tsaoa fẽtsa ea ato achimani.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Akka nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskakõi ẽ naikai. Akka nã ea ato achimanai akairi omiskõi finakõi,” ixõ Jesús ato yoini.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ato askafaito nikakani ãa ranã yoinãi fetsenifo: “¿Fatotokai nõ achimanimẽ?” ikanax ãa ranã yoinãnifo.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Nãskakẽ aõxõ tãpimisfo feratenãnifo fatokai sharafinakõiamẽ ikanax.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Nãskaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nã yora fetsafo xanĩfokaxõ ato ferateyanã ato yonomamisfo. Ato askafafiakakĩ nõko xanĩfo noko afara shara faxõ fafãini ixõ nokoõnoa yoikãfe, ato famisfo.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 “Akka mãri askayamakãfe. Askatamaroko nã sharafinakõia mãto exto chipoko keskara ikãfe. Nã chipokofãfe ãto iyoafo ato yonoxosharatirofo keskara ikãfe. Akka xanĩfo ipaikakĩ fetsafo sharafakãfe ato axosharaxikakĩ.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Akka, ¿fatokaimẽ sharafinakõia, nã mĩsa ano tsaoxõ pimisraka, askayamai nã ato pimamisraka? Akka nã mĩsa ano tsaoxõ piai nã sharafinakõia. Akka ẽ mato fe ixõ ẽ mato yonoxomis keskara ẽ imis.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Akka mã efe itiani mã ea potamisma, na afara chakafãfe ea chakafafiaino.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Nãskakẽ ẽri mato xanĩfo imaxii, ẽfe Epa Niospa eari xanĩfo imaino.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Akka mã efeta pita efeta ayata mã faxii ẽfe mĩsa ano tsaoxõ. Nãskakẽ mã mã xanĩfoxõ nã doce nõko kaifo israelifãfe mã ato ĩkixii,” ixõ Jesús a afe rafeafo yoini.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Nãskata nõko Ifãfe Simón yoini iskafakĩ: “Simón, õipo Satanás Nios yõkaxõ mato afara chakafamapai, mã ea potanõ.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Akka ẽ mia Epa Nios kĩfixoni mĩ ea nikakĩ xateyamanõ. Akka mã mĩ paxkafixõ mĩ ea anã Ifofakõixõ a mefeta ea Ifofaafo ato yoisharafe ea Ifosharafanõfo,” ixõ yoiaito,
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Simón kemani: “Ĩfo, ẽ mia potanakama. Mia karaxa mẽra ikimanaifono ẽri mefe kai. Mia reteaifonori ẽri mefe nai,” faito,
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesús kemani: “Pedro, ẽ mia yoi iskaratĩa takara fene keoyoamano mĩ ato yoi iskai: ‘Ẽ Jesús õimisma,’ ixõ mĩ ato yoikĩ tres fai,” Jesús fani.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Nãskafata Jesús anã ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato nĩchiyamea pishamais koriri mã foyameama, sapatori mã fotima. Akka ẽ mato nĩchia kaxõ ¿mã afaa yopatimẽ?” ato faito kemakakĩ iskafanifo: “Maa. Nõkai afaa yopatima,” fanifo.
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Nãskata ato yoini iskafakĩ: “Akka iskaratĩa nã pishayato ãfe pisha foikanõ, ãfe koriyafi. Akka nã keno yamato ãfe rapati minixõ kori fixõ, nã kõri keno fetsa finõ.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Akka ẽ mato yoi nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskai mẽ askakõi. Ẽ askarayamafiano ea pãrakani yora chakafãfe, ‘Nato ato chakafamis,’ ea fakani. Nãskakẽ nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskara nẽ askakõi,” ixõ ato yoiaito,
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo: “Ifo, nono keno rafe,” faifono, ato kemani: “Nã rafe inõkĩ anã nõ yopaimakai. Nãskanõ,” ixõ ato yoini Jesús.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Nãskata Jesús kani nã kamis keskai machi Olivos ano. Aõxõ tãpimisfori afe fonifo.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 A kamis ano mã nokoxõ ato yoini: “Epa Nios kĩfikãfe Satanás mato afara chakafamapaiyai keskara axikakĩma,” ixõ ato yoini.
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ato askafata ato makinoax orishta kaxõ Apa kĩfini ratokonõ mai chachipakefofã.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Apa kĩfikĩ iskafani: “Epa, ea ifipaikĩ ea ifife ẽ omiskõinõma. Akka nã ẽ apaiyai keskafakĩma, nã mĩ ea amapaiyai keskafafe,” Apa faino,
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 ãfe ãjiri nai mẽranoax akiki nokorisatani mitsisipakõi imaxiki.
43 — ausente —
44 Shinãmitsai finakõiyanã, Jesús Apa kĩfini nã omiskõiai shinãyanã. Nãskaino ãfe nĩskaya ãfe imi mai ano tosini.
44 — ausente —
45 Mã Apa kĩfita fininãkafãta, aõxõ tãpimisfo ari kani. Kaxõ õia oxafo inifo shinãmitsai finakõikani ãto Ifo omiskõiaino.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Nãskaxõ ato yoini: “¿Afeskai mã oxaimẽ? Fininĩfofãkãfe Epa kĩfixikakĩ Satanás chakata mato afaa chakafamayamanõ,” ato fani.
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesús ato yoiaino yorafã rasi nokotoshinifo. Nã ãfe ane Judas, nãri Jesúsxõ tãpimis iyopaoni, nã Judas rekẽ oaino acho yorafã rasi fenifo. Nã Judas Jesús ari kani kokoikai.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Askafaito Jesús yoini iskafakĩ: “¿Judas, ea mĩa kokoxõ mĩ ea ato achimanimẽ?” fani.
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Askafaito õikakĩ a aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo: “¿Ĩfo, nõ ato kenopa rerapaketiromẽ?” ixõ yõkanifo.
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Nãskata fẽtsa nã ato Nios kĩfixomisto ãfe xanĩfãfe ina ãfe pacho kayakai aõri paxteni.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Askafaito õikĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Enefe. Nãskanõ,” fata afianã koshikõi xanĩfãfe ãfe ina ãfe pacho ramãkaxõ pacho tichixotani.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Nãskaxõ ato yoini a Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a Nios kĩfiti pexefã kexemis xanĩfofo, nã anifo tiiri mã ifi feafono ato yõkani: “¿Afeskai kenofoya ifixatefoya mã oamẽ ea achiyoi oa ẽ yometso keskarakẽ?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Pena tii ẽ mato fe itiani Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ẽ mato tãpimani, akka mãkai ea achipaimisma. Akka na fakishi mã ekeki oa Satanás mãto ifono,” Jesús ato fani.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Jesús achixõ iyonifo a ato Nios kĩfixomis xanĩfãfe pexe ano. Akka Pedro acho chipo kani.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Akka pexe emãiti chii ketefaax tsaoax yoaifono Pedrori nãno ato fe tsaoax yooni.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Nãno ato fe tsaoax yooaino xanĩfo yonoxomis xomayato fichixõ yoini iskafakĩ: “A nari Jesús fe imiski,” faito,
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Akka Pedro iskani: “Ẽkai Jesús õimisma. Mĩ ea pãrai,” faito,
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 fẽtsari tãpixõ yoini iskafakĩ: “Mĩfi na Jesús fe imiski,” faito, Pedro kemani: “Maa. Ẽkai Jesús fe imisma,” fani.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Mã askafaafo samaraka pishtano, fetsari anã iskafani: “Chanĩma, a nafi Jesús fe imiski. A na feronãfake Galilea anoa,” faito,
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Pedro yoini iskafakĩ: “A mĩ yoiaiõnoa ẽ tãpiama tsoaraõnoa mĩ yoi ẽ tãpiama,” Pedro faino takara keoinãkafãni.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Pedro askaito Jesús texkeakekafã festani. Festanaino Pedro shinãtani nã ãfe Ifãfe yoia keskara. “A takara keoyoamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ ixõ mĩ ato yoi tres fakĩ,” Jesús faa nã Pedro shinãtani.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Nãskakẽ nãnoax tsekekaini kaax Pedro shinãmitsai oiai finakõini.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Nãskakẽ nã kexeafãfe Jesús kaxemetsama fanifo koshaketsayanã.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Nãskata feopokaxõ yõkanifo: “Noko yoife tsõa mia koshamakĩ.”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Nãskakata ĩchaketsanifo afara fetsa yõkaketsayanã.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Mã penano a judeofãfe ãto xanĩfofo ichanãnifo. Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofonõ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe ichanãnifo. Nãskakaxõ Jesús iyonifo xanĩfo finakõia ano. Nãrixõ yõkanifo iskafakakĩ:
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 “Noko yoife mĩmãkĩ Cristo.” Askafaifono ato Jesús kemani: “Ẽje, ẽ mato faitokai mã ea chanĩmara faima.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Ẽri mato yõkaito mã ea kemaima.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Akka iskaratĩa ẽfe Epa Nios ketaxamei ẽ tsaosharakõi. Nãmãi fasi finakõikẽ afama mĩshti atiro,” ixõ ato yoiaito,
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 keyokõichi yõkanifo: “Akka, ¿mĩmẽ Niospa Fake?” ixõ yõkaifono Jesús ato kemani: “Nã mã yoiai keskarakĩa ẽ,” ato fani.
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ato askafaito nikakakĩ anã yoinifo iskafakãkĩ: “¡Nikakapo! Nõkai anã aõnoa meka fetsa nõ nikapaima. Mã nõakõi nõ nika noko yoiaito,” ikanax yoinãnifo.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.