Atos 10

Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nã pexe rasi Cesarea anoa feronãfake ãfe ane Cornelio ini. Sorarofãfe ãto xanĩfo ipaoni. Nã sorarofo, “Italianõra,” ato famisfo.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Nã feronãfake ãfe yorafo fe isharakõixõ Epa Nios kĩfipaonifo. Nãskatari judeofo ato axosharayanã kori ichapa ato inãpaoni. Nãskaxõ Epa Nios mẽxotaima kĩfipaoni.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Nãskata pena fetsa yãtapake oa namakẽ õia fani, Niospa ãfe ãjiri xafakĩakõi õini akiki oxõ iskafaito: “Cornelio,” faito.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Nãskakẽ Cornelio ãjiris õini. Nãskaxõ rateifinakõiyanã yõkani iskafakĩ: “¿Afaa mĩ ea yoipaikĩ kenaimẽ, Ifo?” faito, ãjirinĩ yoini: “Mĩ kĩfiaito mã Epa Niospa mia nikakõia, a yora afaamaisfo ato axosharayanã mĩ ato kori inãito.”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Nãskaxõ yoini: “Fatora fetsa nĩchife Jope pexe rasi ano kaxõ Simón ifitanõfo. Ãfe ane fetsa Pedro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Simón fetsa pexe ano oxaki nã Simón ĩamãfã ketokonõ ikaki fichi koiro fai.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Askafakĩ yoiax mã ãjiri kaino, Cornelio a yonoxomis rafeya ãfe soraro fisti kenani nã soraronõ kexekõimis ini. Akka nã soraronõ Nios shinãmis ini.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Nã ãjirinĩ yoia keskara mã ato yoixõ Jope ari ato nĩchini.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Penama xini keya mã Jope chaima faifoaifono, Pedro pexe mãmãkĩa mãpeinĩfofãni arixõ Epa Nios kĩfikakĩ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Nãskax fonãikõikĩ pipaini. Akka pixikakĩ mã pĩchaifono Pedro namakẽ õia fani.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Õia nai fepekemeaito õini ariax sabanã keskara petapafã nexeax nai mẽranoax nãmã fotopakekafanaito.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Nã sabanã petapafã mẽra yoinã fetsa fetsatapafo õini ronofoya, peyafo, afama mĩshti ini.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Nãskata mekaito nikani iskafakĩ yoiaito: “Pedro, fininãkafãfe. Nafo retexõ pixiki,” faito nikani.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Askafaito nikakĩ Pedro kemani: “Maa, Ifo, nafo ẽ pimisma, Moisés noko yoini nafo nõ pitiroma,” faito,
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 afianã yoiaito nikani iskafakĩ: “Niospa nafo shara imaki. Akka nafo chakara fayamafe,” faito nikani.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Yoikĩ tres fata nãskax nã sabanã petapafã anã nai mẽra kaito õini.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Nãskakẽ Pedro shinãchakakõiyanã tãpipaini. “¿Afaa iskara Niospa ea yoipaimẽ na namakẽ õia keskara ẽ õiai?” ixõ Pedro shinãni. Nãskaino a Cornelio ato nĩchia fokaxõ, pexe fepoti anoxõ ato yõkanifo: “¿Fatomẽ Simón pexe?” ixõ ato yõkanifo.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Anoxõ fãsikõi ato yõkanifo: “¿Fanĩ Simón fetsa oxamẽ, ãfe ane fetsa Pedro?” ixõ ato yõkanifo.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Oa namakẽ õia keskara õixõ Pedro shinãpaiyaino, Niospa Yõshi Sharapa yoini iskafakĩ: “Õipo, feronãfake trespa mia fenai feafokĩ.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Fininãkafãfe. Nã mã fotoax ato fe kataxiki tanaimakõi, ẽ ato nĩchia feafoki,” faino,
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Pedro fotopakekafãxõ a feronãfake tii ato yoini iskafakĩ: “¿Afaa mã akiyoamẽ? Ẽrokonõ a mã ea fenai,” Pedro ato fani.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ato askafaino kemanifo: “Nõ oa nã sorarofãfe ãto xanĩfo Cornelio noko nĩchiano nã feronãfakefi sharakõiki. Nios nikakõimis. Judeofãfe aõnoa meka shara yoimisfo sharara famisfo, Niospa ãfe ãjirinĩ yoia mia kenanõ ãfe pexe ano mĩ kanõ, nãato mia nikasharai mĩ yoiaito,” fanifo.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato ikimani. Nãno afe oxa fistinifo, nãskata Pedro ato fe penama kani. A afe rafeafori Nios Ifofakanax Pedro fe fonifo Jope anoax.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Mã fokanax pena fetsa Cesarea ano nokonifo, a Cornelio ato manai ano, afe yorafo feta. Ãfe yamakõifori ano afe inifo ato kenamana fekanax.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Mã Pedro pexe ano nokoano, Cornelio ãfe pexe anoax kãinãkafã Pedro ifikai kani. Mã kaxõ a nãmã ratokonõ mai chachipakefofã: “Mĩ fãsi sharakõira,” fani.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Askafaito õikĩ Pedro fininĩfofãni iskafakĩ yoiyanã: “Fininãkafãfe. Ẽri yoraki mia keskara,” fani.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Nãskax afe mekayanã pexe mẽra ikikaikĩ õia yora ichapakõifo ichanã inifo.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Anoxõ Pedro yoini: “Mã mã tãpia a nõko xinifãfe noko yoini keskara a judeofoma fe nõ rafetiroma. Askatari ãto pexe mẽra nõ ikitiroma. Akka Niospa ea tãpimana ẽ tsoa chakafatama ẽ ato noisharakõinõ.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Nãskakẽ ea yoiaifono ẽ koshi oa, ẽ okaspama. Akka ẽ tãpipai afeskakĩ mĩ ea kenamãki,” faito,
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Cornelio kemani iskafakĩ: “Mã cuatro nia finõa, a nono xini rakato ẽfe pexe anoxõ foni teneyanã ẽ Epa Nios kĩfiaino yãtapake, feronãfake rapati fafekõiai safeax ekeki nokoita,
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 ea yoikĩ iskafaita: ‘Cornelio, mã Niospa nika mĩ kĩfiaito. A mĩ akai keskarari mã tãpia, a afaamaisfo mĩ ato afara inãsharaito,’ ea faito ẽ õita.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 ‘Nãskaxõ feronãfake tres pexe rasi Jope ano nĩchife Simón ifitanõfo. Ãfe ane fetsa Pedro. A Simón fetsa ãfe pexe mẽra ikaki. Nã Simón fẽtsa fichi koiro shinã famiski ĩamãfã kesemẽ ikaki,’ ixõ ea yoita.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Nãskakẽ feronãfake tres ẽ koshikõi nĩchita mia ififonõfo. Akka mĩ nokoki osharakõiyanã mĩ noko inimamasharakõia. Nãskakẽ keyokõi mã nõ ichanã Niospa noko õiaino. Akka nõ nikapai a nõko Ifãfe mia yoia keskara mĩ noko yoinõ,” ixõ Cornelio yoini.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Askafaito nikakĩ Pedro yoini iskafakĩ: “Chanĩma mẽ tãpikõia Niospa noko yora fetsa keskara õima, keyokõi nã yora fisti keskara noko õi.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Askakimaroko nã mani fetsafãferi Nios nikakõikakĩ, afarafo sharakõi fakanax, Epa Niospa fake itirofo.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Niospa israelifãfe fenafo meka sharaõnoa ato yoini, inimasharakõinõfo. Jesucristoõxõ ato yoini, nã nõko Ifoõxõ.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Mã mã nikamiski a Judea mai anoax ini keskara. Taefakĩ Galilea anoxõ ato yoikĩ taefani: ‘Mãto chaka xatekãfe Nios chanĩmara fakãfe ẽ mato maotisafapanõ,’ ixõ Juan ato yoini.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Akka mã mã tãpia Niospa ãfe kerex sharafoya ãfe Yõshi Shara Jesús mẽra naneni. Jesús afama mĩshtifo fapaoni, ato sharafayanã a omiskõiaifo, niafaka chakata ato omiskõimanaino. Nãskakẽ afama mĩshtifo fatiro Niosmãi afe ikano.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Akka nõ õiyamea Jesús afama mĩshtifo faito judeofãfe ãto mai anoxõ ata Jerusalén anoxori akaito nõ õiyamea. Nãskafafiaito reteyameafo ifi cruz ikakĩ mastakaxõ.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Akka mã retefitafono Epa Niospa tres nia oxata otofayamea. Nãskakẽ nokoki nokoaito nõ õiyamea.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Akka atiri yorafoki nokoyameama, nokoki nokoaito nõ õiyamea. Afetĩamamãi Niospa noko katonixakĩ chanĩmakõi nõ mato yoi. Nõ a feta piyanã nõ afeta ayayamea mã Niospa otofayameano.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Nãato noko nĩchiyamea pexe rasi anoafo nõ ato yoinõ iskafaki: ‘Niospa Jesús nĩchini,’ ato yoinõ fatofomãkĩ afe nĩpanakafo mã nafianixakakĩ, askatari a niafori ato yoixii.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 A Niosnoa yoimisfãfe a nã Jesús iskanõpokoai yoikĩ aõnoa yoiyonifo. Iskafakakĩ yoinifo: ‘Nã chanĩmara faifono aõxõ Epa Niospa ato chaka soaxotiro,’ ixõ yoinifo,” Pedro ato fani.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro ato yoikĩ xateamano Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni ãfe meka shara nikaifono.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Nãskakẽ a judeofãfe Jesús Ifofamisfãfe Pedro fe foitaxakakĩ ato õinifo. Ato iskafanifo: “Aira. Õikapo. Na nõko kaifomafo Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneakekafana,” ikax yoinãnifo.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Anoxõ ato nikanifo meka fetsapa mekaifãfe iskakani a ato kaifomafo: “Nios fãsi sharakõi,” ikanax mekaifãfe ato nikanifo judeofãfe.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Askaifãfe Pedro ato yoini: “Akka tsõa na yorafo ato maotisano fayamakãfe noko fatirofoma. Akka Niospa Yõshi Shara mã ato mẽra nanea, nõmẽra naneni keskai.”
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Pedro ato yoini Jesucristo aneõxõ ato maotisano fanõfo. Mã ato maotisano faafono, Pedro nĩchikaspanifo. “Kayamafe, nono nofe iyoxiki,” fanifo.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.