Gênesis 47

Warlpiri Short Bible (WBP) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jajupurla yaninjarla wangkaja kingiki, “Ngajukupalangu kirdana manu ngajukupurdangkalu nyurru yukajarni Kanana-ngurlu. Kangurnulu-nyanu warlaja jiyipi manu puluku manu nyiyarningkijarra. Nyinami kalu Kujunurla.”
1 José foi ver o faraó e lhe disse: “Meus pais e meus irmãos chegaram da terra de Canaã. Trouxeram seus rebanhos, seu gado e todos os seus bens, e agora estão na região de Gósen”.
2 Ngula Jajupu pina-yanu, milarnu-jana rdaka-pala nyanungukupurdangka-patu nyanjaku kingiki.
2 José levou consigo cinco de seus irmãos e os apresentou ao faraó.
3 Kujalu yukajarni kingi-kirlangu-kurra, nyanungurlu-jana payurnu, “Warrki nyiya-piya-kurlu nyurrurlaju?”
3 “Em que vocês trabalham?”, o faraó perguntou aos irmãos. Eles responderam: “Nós, seus servos, somos pastores, como nossos antepassados.
4 Yanurnalu yungurnalu nyinami nyampurla ngurrangka. Marna yukuri-wangu nganimpa-nyangurla ngurrararla Kananarlaju nganimpa-nyangu jiyipi manu pulukuku ngarninjaku. Nganimpa manu yapa panu-karilparnalu yarnunjuku nyinaja. Kula-nganpa yilyaya! Nyinami yungurnalu Kujunurla.”
4 Viemos morar no Egito por algum tempo, pois não há pastagem para nossos rebanhos em Canaã. A fome é terrível naquela região. Por isso, pedimos sua permissão para morar na região de Gósen”.
5 Kingirla wangkaja Jajupuku, “Yuwayi, nyuntukupalangu manu nyuntukupurdangkalu yanurnu nyuntuku nyanjaku.
5 Então o faraó disse a José: “Agora que seu pai e seus irmãos estão com você,
6 Milaka-jana ngurra nyampurla Yijipirla yungulu nyina. Ngurrju-nyayirni-jana yungka nyuntukupalanguku manu nyuntukupurdangka-patuku. Yuwayi, yungulu nyinami Kujunurla. Kajili nyina ngurrju jakumanu, yungujulu ngajurlanguku warrawarra-kanyi ngaju-nyangu jiyipi manu puluku-wati.”
6 escolha qualquer lugar em todo o Egito para morarem. Dê-lhes a melhor terra do Egito. Que vivam na região de Gósen. Se você descobrir entre eles homens capazes, coloque-os para cuidar de meus rebanhos”.
7 — ausente —
7 Em seguida, José trouxe seu pai, Jacó, e o apresentou ao faraó. E Jacó abençoou o faraó.
8 — ausente —
8 “Quantos anos o senhor tem?”, perguntou o faraó.
9 — ausente —
9 Jacó respondeu: “Tenho andado por este mundo há 130 árduos anos. Comparada à vida de meus antepassados, minha vida foi curta”.
10 Ngula-jangkaju, Jakupurlu Kaatu payurnu kingiki warrawarra-kanjaku. Ngula-jangka yanulku.
10 Então Jacó abençoou o faraó novamente antes de deixar a corte.
11 Jajupurlu-jana nguru ngurrju-nyayirni yungu nyanungukupalanguku manu nyanungukupurdangka-patuku. Yinya ngurra ngulaju kirri wiriki kutu Ramijiki.
11 José deu a seu pai e a seus irmãos a melhor terra do Egito, a região de Ramessés, e os acomodou ali, conforme o faraó havia ordenado.
12 Yungu-jana miyi panu-nyayirni ngarninjaku nyanungu-nyangu warlaljaku. Yarnunjuku-wangulkulpalu nyinaja.
12 José também providenciou mantimentos para seu pai e seus irmãos, em quantidades proporcionais ao número de seus dependentes, incluindo as crianças pequenas.
13 Ngapa wantinja-wangu-jukulpa karrija Yijipirla manu Kananarlaju. Yapangkujulu muku ngarnu miyiji, miyi-wangulpalu nyinaja, lawa.
13 A essa altura, a escassez era tanta que se esgotaram todos os mantimentos, e havia gente passando fome em toda a terra do Egito e de Canaã.
14 Kuja-jangka kalalurla yanu Jajupuku payi-maninjaku ngurluku ngurlu yangka kuja yirrarnu kamparrurlu-wiyi yuwarli wiri-paturla. Yungu mukulurla talaju, ngula kala-jana ngurlu yungu ngarninjaku. Ngaka kujalurla tala muku yungu, Jajupurlu talaju kangu kingi-kirlangu-kurra yuwarli wiri-kirra.
14 Com o tempo, vendendo cereais para o povo, José arrecadou todo o dinheiro do Egito e de Canaã e o depositou no tesouro do faraó.
15 Yapa-patu Yijipi manu Kanana-wardingki-patulpalu tala-wangu nyinaja miyiki payi-maninjaku, lawa. Yanurnulurla Jajupuku, manu wangkajalurla, “Waraa! Yungka-nganpa nyiyarlangu ngarninjaku! Tala-wangu lawa nganimpaju! Kajinpa-nganpa miyi yinja-wangu nyina, kapurnalu palimi nyuntulurla-juku!”
15 Quando acabou o dinheiro do povo do Egito e de Canaã, todos os egípcios foram implorar a José: “Não temos mais dinheiro! Mas, por favor, dê-nos alimento, ou morreremos de fome diante dos seus olhos!”.
16 Jajupurlu-jana yalu-manu, “Nyurrurlaju tala-wangu-wati, ngulaju ngula-juku. Yungkajulu nyurrurla-nyangu nantuwu, puluku, jiyipi, narnukutu manu tangkiyi-wati. Kujakuju kapurna-nyarra miyi yinyi ngarninjaku.”
16 José respondeu: “Visto que seu dinheiro acabou, tragam-me seus animais. Eu lhes darei alimento em troca”.
17 Junga-juku, yangka Yijipi-wardingkirli manu Kanana-wardingkirlilirla kangurnu nantuwu, puluku, narnukutu manu tangkiyi-wati, manulurla yungu Jajupuku. Kuja-jangka, yungu-jana miyi. Kujanya yungu-jana miyi yulyurrpu jintaku yungulu wankaru nyinami.
17 Então eles entregaram seus animais a José em troca de alimento. José lhes forneceu mantimentos para mais um ano em troca de seus cavalos, rebanhos de ovelhas, bois e jumentos.
18 Yulyurrpu-karirla yapalurla yanurnu pina Jajupuku, manu wangkajalurla, “Milya-pinyi-jala kanpa-nganpa nganimpaju tala-wangulku. Manu nganimpa-nyangu nantuwu, puluku, jiyipi, narnukutu manu tangkiyi kangkulu karrimi nyuntukulku. Kulalparnangkulu nyiyalku yungkarla? Nganimpa-puka kajikarnalu-nyanu yinyi nyuntu-kurraju manu nganimpa-nyangu nguru.
18 Mas aquele ano chegou ao fim e, no ano seguinte, o povo voltou a José, dizendo: “Não podemos esconder a verdade. Nosso dinheiro acabou, e nossos rebanhos e gado lhe pertencem. Não nos resta coisa alguma para oferecer além de nosso corpo e nossas terras.
19 Nyangkalu warru! Nyanyi-yijala kanpa nguruju pirntayi-nyayirni, kula-ka nyiya pardimi. Nyiyarningkijarraju kapulu palimi manu nganimparlangu! Kajinpa-nganpa miyi yinyi ngarninjaku, kapurnalu-nyanu nganimpa yinyi nyuntu-kurra manu nganimpa-nyangu ngururlangu. Kapurnalu nyina kingi-kirlangulku, manu kapurnalurla warrki-jarrimi pirijina-piyalku. Yungka-nganpa ngurlu yungurnalu walyangka yirrarni. Kajirnalu yirrarni, marda kajika yukurirlangu pardimi. Kala kajirnalu nguru yampimi ngurlu yirrarninja-wangurlu, kapu nguruju pirntayi-nyayirni karri.” Kujanyalurla yapaju wangkaja Jajupukuju.
19 Por que morreríamos de fome diante dos seus olhos? Compre nossas terras em troca de mantimento; oferecemos nossas propriedades e a nós mesmos como servos do faraó. Dê-nos cereais para que vivamos e não morramos, e para que a terra não fique vazia e desolada”.
20 Jajupurlu-jana nguru muku puntarnu yapa-patukuju, manurla yungu kingiki. Yapa-patulpalu yarnunjuku-nyayirni nyinaja. Kuja-jangkanya jinta-kari jinta-karilirla nguruju yungu Jajupukuju. Ngula-jangka, nguru-wati yangka Yijipirla, karrijalpalurla kingikilki.
20 Assim, José comprou toda a terra do Egito para o faraó. Todos os egípcios venderam seus campos, pois a fome era terrível, e em pouco tempo todas as terras passaram a ser propriedade do faraó.
21 Yapa panu Yijipi-wardingki-paturlangu nyinajalpalu kingi-kirlangulku. Jajupurlu-jana jinyijinyi-manu warrki-jarrinjaku miyi-mipaku. Nguru-kari nguru-karirlalurla warrki-jarrija Yijipirla kingikiji.
21 Quanto ao povo, José os tornou todos escravos, de uma extremidade do Egito à outra.
22 Yangka maralypikingarduyu-paturlu Yijipi-wardingki-paturlulpalu palka-juku talaju mardarnu kuja-jana kingirli yungu warrki-ngirli. Miyijilpalu payi-manu-juku tala warrki-jangka-kurlurlu. Kuja-jangkanya Jajupurlu kula-jana nguruju jurnta kangu.
22 As únicas terras que ele não comprou foram as dos sacerdotes. Eles recebiam do faraó uma porção regular de mantimentos, por isso não precisaram vender suas terras.
23 Jajupu-jana wangkaja yapa-patuku, “Nyurrurla manu nguru nyurrurla-nyangu kankulurla nyina kingiki. Ngajulurlurnarla yungu nyurrurlaju warrki-jarrinjaku. Kapurna-nyarra ngurlu yinyi yirrarninjaku walyangkaku. Jinta-kari jinta-karirlili ngurlu kangka ngurra-kurra. Walyangkalu yirraka miyi yungu pardimi.
23 Então José disse ao povo: “Hoje eu comprei vocês e suas terras para o faraó. Em troca, fornecerei sementes para cultivarem os campos.
24 Kaji pardimi ngurlu palka, pajirninjarlalu-jana yirraka yurturlurla. Yirrakalu-jana rdaka-pala-karirla, manulurla jinta-kari yungka kingiki. Murntu-pala-karili-nyanu mardaka nyurrurla-nyangu warlaljaku manu kurduku yungulu ngarni. Panu-kari ngurlujulu yarda yirraka walyangka miyiki pardinjaku.”
24 Quando vocês os ceifarem, um quinto da colheita será do faraó. Fiquem com os outros quatro quintos e usem como alimento para vocês, para os membros de sua casa e para suas crianças”.
25 Yapalurla wangkaja Jajupuku, “Mardarnunpa-nganpa palinja-kujaku. Kajinpa-nganpa jinyijinyi-mani warrki-jarrinjaku, ngulaju kapurnalurla warrki-jarrimi kingiki pirijina-piya miyi-mipaku.”
25 “O senhor salvou nossa vida!”, exclamaram. “Permita-nos servir ao faraó.”
26 Jajupurlu kuruwarri yirrarnu pipangka. Kujanya-ka kuruwarriji wangkami:
26 Então José mandou publicar um decreto que vale até hoje na terra do Egito, segundo o qual um quinto de todas as colheitas pertence ao faraó. Apenas as terras dos sacerdotes não foram entregues ao faraó.
27 Ngula-jangka, yangka Yijirali-pinkilpalu nyinaja nguru Kujunurla yangka Yijipirla 17-pala yulyurrpuku. Mardarnulpalu-nyanu nyiyarningkijarra, manulu-jana kurduwarr-kujurnu kurdukurdu panu-nyayirni.
27 Enquanto isso, o povo de Israel se estabeleceu na região de Gósen, no Egito. Ali, adquiriram propriedades e tiveram muitos filhos, e sua população cresceu rapidamente.
28 Yinya purlka-pardu Jakupu, nyanungurlangu nyinaja 17-pala yulyurrpuku Kujunurla. Kuja palija, ngulaju 147-pala yulyurrpu-jangkalku.
28 Depois de chegar ao Egito, Jacó viveu mais dezessete anos; portanto, viveu ao todo 147 anos.
29 Palinjakungarntirli yimirla yilyaja kaja-nyanu Jajupuku nyanunguku nyanjaku. Kuja Jajupu yanurnu, Jakupurla wangkaja, “Kaja, ngajuju kapurna palimilki. Kajinpaju yulkami-nyayirni, manyu-wanguju wangkaya! Wangkayaju kajirna palimi, kulaju milyingka yirraka nyampurla Yijipirla.
29 Quando se aproximava a hora de sua morte, Jacó chamou seu filho José e lhe disse: “Peço que me faça um favor. Coloque sua mão debaixo da minha coxa e jure que mostrará sua bondade e lealdade a mim atendendo a este último desejo: não me sepulte no Egito.
30 — ausente —
30 Quando eu morrer, leve meu corpo para fora do Egito e sepulte-me com meus antepassados”. José prometeu: “Farei como o senhor me pede”.
31 — ausente —
31 “Jure que o fará”, insistiu. José fez o juramento, e Jacó se curvou humildemente à cabeceira de sua cama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 47, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.