Gênesis 47
Warlpiri Short Bible (WBP) vs NTLH
1 Jajupurla yaninjarla wangkaja kingiki, “Ngajukupalangu kirdana manu ngajukupurdangkalu nyurru yukajarni Kanana-ngurlu. Kangurnulu-nyanu warlaja jiyipi manu puluku manu nyiyarningkijarra. Nyinami kalu Kujunurla.”
1 Então José foi dar a notícia ao rei. Ele disse: — O meu pai e os meus irmãos vieram da terra de Canaã e estão na região de Gosém com as suas ovelhas e cabras, o seu gado e tudo o que têm.
2 Ngula Jajupu pina-yanu, milarnu-jana rdaka-pala nyanungukupurdangka-patu nyanjaku kingiki.
2 Depois levou cinco dos seus irmãos e os apresentou ao rei.
3 Kujalu yukajarni kingi-kirlangu-kurra, nyanungurlu-jana payurnu, “Warrki nyiya-piya-kurlu nyurrurlaju?”
3 O rei perguntou: — Qual é o trabalho de vocês? Eles responderam: — Senhor, nós somos criadores de ovelhas, como foram os nossos antepassados.
4 Yanurnalu yungurnalu nyinami nyampurla ngurrangka. Marna yukuri-wangu nganimpa-nyangurla ngurrararla Kananarlaju nganimpa-nyangu jiyipi manu pulukuku ngarninjaku. Nganimpa manu yapa panu-karilparnalu yarnunjuku nyinaja. Kula-nganpa yilyaya! Nyinami yungurnalu Kujunurla.”
4 Viemos morar neste país porque na terra de Canaã não há pastos para os animais, e a fome lá está terrível. Por favor, deixe que a gente fique morando na região de Gosém.
5 Kingirla wangkaja Jajupuku, “Yuwayi, nyuntukupalangu manu nyuntukupurdangkalu yanurnu nyuntuku nyanjaku.
5 O rei disse a José: — Agora que o seu pai e os seus irmãos vieram ficar com você,
6 Milaka-jana ngurra nyampurla Yijipirla yungulu nyina. Ngurrju-nyayirni-jana yungka nyuntukupalanguku manu nyuntukupurdangka-patuku. Yuwayi, yungulu nyinami Kujunurla. Kajili nyina ngurrju jakumanu, yungujulu ngajurlanguku warrawarra-kanyi ngaju-nyangu jiyipi manu puluku-wati.”
6 a terra do Egito está às ordens deles. Dê a eles a região de Gosém, que é a melhor do país, para que fiquem morando lá. E, se na sua opinião houver entre eles homens capazes, ponha-os como chefes dos que cuidam do meu gado.
7 — ausente —
7 Depois José levou Jacó, o seu pai, e o apresentou ao rei. Jacó deu a sua bênção ao rei,
8 — ausente —
8 e este perguntou: — Qual é a sua idade?
9 — ausente —
9 Jacó respondeu: — Já estou com cento e trinta anos de idade e sempre tenho andado de um lado para outro. A minha vida tem passado rapidamente, e muitos anos foram difíceis. E eu não tenho conseguido viver tanto quanto os meus antepassados, que tiveram uma vida tão dura como a que eu tive.
10 Ngula-jangkaju, Jakupurlu Kaatu payurnu kingiki warrawarra-kanjaku. Ngula-jangka yanulku.
10 Jacó deu a sua bênção ao rei e foi embora.
11 Jajupurlu-jana nguru ngurrju-nyayirni yungu nyanungukupalanguku manu nyanungukupurdangka-patuku. Yinya ngurra ngulaju kirri wiriki kutu Ramijiki.
11 E José deu ao pai e aos irmãos terras na melhor região do Egito, perto da cidade de Ramessés, como o rei havia ordenado. Essas terras se tornaram propriedade deles, e eles ficaram morando ali.
12 Yungu-jana miyi panu-nyayirni ngarninjaku nyanungu-nyangu warlaljaku. Yarnunjuku-wangulkulpalu nyinaja.
12 José dava mantimentos ao pai, aos irmãos e aos parentes, conforme as necessidades de cada família.
13 Ngapa wantinja-wangu-jukulpa karrija Yijipirla manu Kananarlaju. Yapangkujulu muku ngarnu miyiji, miyi-wangulpalu nyinaja, lawa.
13 Não havia alimento em lugar nenhum, e a fome aumentava cada vez mais. Os moradores do Egito e de Canaã ficaram fracos de tanto passar fome.
14 Kuja-jangka kalalurla yanu Jajupuku payi-maninjaku ngurluku ngurlu yangka kuja yirrarnu kamparrurlu-wiyi yuwarli wiri-paturla. Yungu mukulurla talaju, ngula kala-jana ngurlu yungu ngarninjaku. Ngaka kujalurla tala muku yungu, Jajupurlu talaju kangu kingi-kirlangu-kurra yuwarli wiri-kirra.
14 O povo comprava mantimentos, e José ajuntava todo o dinheiro e o levava para o palácio.
15 Yapa-patu Yijipi manu Kanana-wardingki-patulpalu tala-wangu nyinaja miyiki payi-maninjaku, lawa. Yanurnulurla Jajupuku, manu wangkajalurla, “Waraa! Yungka-nganpa nyiyarlangu ngarninjaku! Tala-wangu lawa nganimpaju! Kajinpa-nganpa miyi yinja-wangu nyina, kapurnalu palimi nyuntulurla-juku!”
15 Quando acabou todo o dinheiro do Egito e de Canaã, os egípcios foram falar com José. Eles disseram: — Por favor, nos dê comida! Não nos deixe morrer só porque o nosso dinheiro acabou!
16 Jajupurlu-jana yalu-manu, “Nyurrurlaju tala-wangu-wati, ngulaju ngula-juku. Yungkajulu nyurrurla-nyangu nantuwu, puluku, jiyipi, narnukutu manu tangkiyi-wati. Kujakuju kapurna-nyarra miyi yinyi ngarninjaku.”
16 José respondeu: — Se vocês não têm mais dinheiro, tragam o seu gado, que eu trocarei por mantimento.
17 Junga-juku, yangka Yijipi-wardingkirli manu Kanana-wardingkirlilirla kangurnu nantuwu, puluku, narnukutu manu tangkiyi-wati, manulurla yungu Jajupuku. Kuja-jangka, yungu-jana miyi. Kujanya yungu-jana miyi yulyurrpu jintaku yungulu wankaru nyinami.
17 Os egípcios levaram a José cavalos, ovelhas, cabras, bois e jumentos, e em troca ele lhes deu mantimento durante todo aquele ano.
18 Yulyurrpu-karirla yapalurla yanurnu pina Jajupuku, manu wangkajalurla, “Milya-pinyi-jala kanpa-nganpa nganimpaju tala-wangulku. Manu nganimpa-nyangu nantuwu, puluku, jiyipi, narnukutu manu tangkiyi kangkulu karrimi nyuntukulku. Kulalparnangkulu nyiyalku yungkarla? Nganimpa-puka kajikarnalu-nyanu yinyi nyuntu-kurraju manu nganimpa-nyangu nguru.
18 O ano passou, e no ano seguinte foram dizer a José:
19 Nyangkalu warru! Nyanyi-yijala kanpa nguruju pirntayi-nyayirni, kula-ka nyiya pardimi. Nyiyarningkijarraju kapulu palimi manu nganimparlangu! Kajinpa-nganpa miyi yinyi ngarninjaku, kapurnalu-nyanu nganimpa yinyi nyuntu-kurra manu nganimpa-nyangu ngururlangu. Kapurnalu nyina kingi-kirlangulku, manu kapurnalurla warrki-jarrimi pirijina-piyalku. Yungka-nganpa ngurlu yungurnalu walyangka yirrarni. Kajirnalu yirrarni, marda kajika yukurirlangu pardimi. Kala kajirnalu nguru yampimi ngurlu yirrarninja-wangurlu, kapu nguruju pirntayi-nyayirni karri.” Kujanyalurla yapaju wangkaja Jajupukuju.
19 — Senhor, não podemos esconder o fato de que o nosso dinheiro acabou e que os nossos animais agora são seus. Não temos mais nada para entregar a não ser os nossos corpos e as nossas terras. Não deixe a gente morrer. Compre a nós e as nossas terras em troca de alimentos. Seremos escravos do rei, e ele será dono das nossas terras. Dê-nos mantimento para que possamos viver e também sementes para plantarmos, e assim a terra não se tornará um deserto.
20 Jajupurlu-jana nguru muku puntarnu yapa-patukuju, manurla yungu kingiki. Yapa-patulpalu yarnunjuku-nyayirni nyinaja. Kuja-jangkanya jinta-kari jinta-karilirla nguruju yungu Jajupukuju. Ngula-jangka, nguru-wati yangka Yijipirla, karrijalpalurla kingikilki.
20 Então José comprou todas as terras do Egito para o rei. Todos os egípcios tiveram de vender as suas terras, pois a fome era terrível. Assim, a terra ficou sendo do rei,
21 Yapa panu Yijipi-wardingki-paturlangu nyinajalpalu kingi-kirlangulku. Jajupurlu-jana jinyijinyi-manu warrki-jarrinjaku miyi-mipaku. Nguru-kari nguru-karirlalurla warrki-jarrija Yijipirla kingikiji.
21 e José fez dos egípcios escravos no país inteiro.
22 Yangka maralypikingarduyu-paturlu Yijipi-wardingki-paturlulpalu palka-juku talaju mardarnu kuja-jana kingirli yungu warrki-ngirli. Miyijilpalu payi-manu-juku tala warrki-jangka-kurlurlu. Kuja-jangkanya Jajupurlu kula-jana nguruju jurnta kangu.
22 José só não comprou as terras dos sacerdotes. Eles não tiveram de vendê-las, pois o rei lhes dava certa quantidade de alimentos; e assim eles tinham o que comer.
23 Jajupu-jana wangkaja yapa-patuku, “Nyurrurla manu nguru nyurrurla-nyangu kankulurla nyina kingiki. Ngajulurlurnarla yungu nyurrurlaju warrki-jarrinjaku. Kapurna-nyarra ngurlu yinyi yirrarninjaku walyangkaku. Jinta-kari jinta-karirlili ngurlu kangka ngurra-kurra. Walyangkalu yirraka miyi yungu pardimi.
23 Então José disse ao povo: — Agora vocês e as suas terras são do rei, pois eu os comprei para ele. Peguem aqui sementes para semearem nos campos.
24 Kaji pardimi ngurlu palka, pajirninjarlalu-jana yirraka yurturlurla. Yirrakalu-jana rdaka-pala-karirla, manulurla jinta-kari yungka kingiki. Murntu-pala-karili-nyanu mardaka nyurrurla-nyangu warlaljaku manu kurduku yungulu ngarni. Panu-kari ngurlujulu yarda yirraka walyangka miyiki pardinjaku.”
24 Do que colherem, deem a quinta parte ao rei; usem as outras quatro partes para semear e para alimentar vocês, os seus filhos e as pessoas que moram com vocês.
25 Yapalurla wangkaja Jajupuku, “Mardarnunpa-nganpa palinja-kujaku. Kajinpa-nganpa jinyijinyi-mani warrki-jarrinjaku, ngulaju kapurnalurla warrki-jarrimi kingiki pirijina-piya miyi-mipaku.”
25 Eles responderam: — O senhor salvou a nossa vida e tem sido bom para nós. Seremos escravos do rei.
26 Jajupurlu kuruwarri yirrarnu pipangka. Kujanya-ka kuruwarriji wangkami:
26 Assim, José fez uma lei que existe até hoje . A lei é a seguinte: em todo o Egito a quinta parte das colheitas pertence ao rei. Só as terras dos sacerdotes não ficaram para o rei.
27 Ngula-jangka, yangka Yijirali-pinkilpalu nyinaja nguru Kujunurla yangka Yijipirla 17-pala yulyurrpuku. Mardarnulpalu-nyanu nyiyarningkijarra, manulu-jana kurduwarr-kujurnu kurdukurdu panu-nyayirni.
27 Os israelitas ficaram vivendo no Egito, na região de Gosém, onde compraram terras e tiveram muitos filhos.
28 Yinya purlka-pardu Jakupu, nyanungurlangu nyinaja 17-pala yulyurrpuku Kujunurla. Kuja palija, ngulaju 147-pala yulyurrpu-jangkalku.
28 Jacó viveu dezessete anos no Egito, chegando à idade de cento e quarenta e sete anos.
29 Palinjakungarntirli yimirla yilyaja kaja-nyanu Jajupuku nyanunguku nyanjaku. Kuja Jajupu yanurnu, Jakupurla wangkaja, “Kaja, ngajuju kapurna palimilki. Kajinpaju yulkami-nyayirni, manyu-wanguju wangkaya! Wangkayaju kajirna palimi, kulaju milyingka yirraka nyampurla Yijipirla.
29 Quando sentiu que ia morrer, Jacó mandou chamar o seu filho José e disse: — Se lhe posso pedir um favor, ponha a mão por baixo da minha coxa e jure que será fiel e honesto comigo nisto que vou pedir: não me sepulte no Egito.
30 — ausente —
30 Quando eu morrer, tire o meu corpo do Egito e me coloque na sepultura dos meus antepassados, a fim de que eu descanse com eles. José respondeu: — Eu farei o que o senhor está pedindo.
31 — ausente —
31 — Então jure — disse Jacó. José jurou, e aí Jacó se inclinou sobre a cabeceira da cama e orou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 47, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.