Atos 22
Kaimana'o Tominkaru Paradan (WAPNT) vs AAI
1 Kaikapaꞌa wuruꞌu ukianuz ĩꞌati: “Õiribannao Jewnao, uabata õparadan, õkowaadaꞌazon uꞌati, aonaa mishiꞌo mani wuruꞌu aimaakan uabataniaz õdauꞌu,” ukian ĩꞌati.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ĩabatan idi Paul paradan Hebrew idaꞌan, powaꞌa zii ĩmashaadaꞌakan. Uruꞌu naa ukian ĩꞌati:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Õgaru Jew, õshakatan Tarsus ii, Cilicia Baara iaꞌoraz. Mazan õdyaupain daꞌaꞌa, Jerusalemiꞌi. Gamaliel tominapa-kidauzonii õgaru, naꞌiki kaimanaiman ukakinaotan õgaru, õizoꞌati kizi ipai Tominkaru kakinaori wuruꞌu wadokozu-daunnao atiꞌoraz utaa-kao kida. Uruu idi tuukii õizoꞌatin wuruꞌu kakinaorii kidaz, naꞌiki tuukii õtaainan Tominkaru ati kapam, naꞌapa unao kawan.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Õgaru, õzowiapa-kidauzonii naꞌiki õantamikitauzonii pidannao, wuruꞌu daꞌanpainaouz Jesus Kaduz. Naꞌiki õwatuda-kidauzonii naꞌiki õkaboota-kidauzonii taraa-kizai iti zunnao naꞌiki daonaioranao.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Umanawunuꞌo Faadaa naꞌiki ipai kootowapa-kidauzonao pidannao aitapa kaiman-daun wuruꞌu õshaꞌapatauzonuz aimaakan kida naꞌapa. Ĩnao turuu ĩkowaadan unao ati mishiꞌo kaiwuruꞌu õparadanuz. Ushaꞌapanum kauꞌan õgaru idaꞌanaꞌo ĩdyuudauzon pasaadanii kaarita kida Damascus iainao Jewnao atiꞌo. Ĩkowaadan pakaaritan idaꞌa õwaꞌatin, õzaamataꞌanan pidannao mishidainaouz Jesus. Udaunaꞌan õnaꞌaka kizi ĩdyaun watudinapa Jerusalem ati, marii kizi kazowautapainao Jewnao antamikitan ĩdyaun.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Uruu dono õmakopaanan puꞌu Damascus iti, sakitapa kamoo õmaonapatan naa naꞌiti, mazan mashaꞌapakiaka doko ikiꞌo kanadaꞌo manawun kanadapaꞌakan õgaru.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Sariapa õwaotaꞌakan imiꞌi baara iti. Naꞌiki õabata parada-karu kian õꞌati, ‘Saul! Saul! Kandii nii puantamikitan õgaru?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 “‘Naobanai, kanom pugaru?’ õkian.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Pidannao, wuruꞌu õtumainaouz, ĩtukapa kapam wuruꞌu kanadaꞌoraz. Mazan aonaa paꞌan ĩabatan wuruꞌu parada-karuz õꞌati.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Uruu idi õpishaanuzu kaikapaꞌa: ‘Õnaobanaa, kanom puaipan õshaꞌapata?’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Amazada kanadan idi manawun, sariapa uꞌishadaꞌakan õawun. Naꞌiki aonaꞌa naa kanom õtukapan. Uruu idi õminaudaꞌunao kaꞌutan naa õgaru Damascus iti.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Aizii naꞌii kainaꞌa pidan Ananias kiaꞌo uꞌuu. Uruu mishidaꞌo Tominkaru, naꞌiki izoꞌatiꞌo ipai kakinaorii wuruꞌu taa-kariwai kidaz waꞌati. Naꞌiki ipai naꞌiainao Jewnao naudapan uruu.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Uruu kaawan õꞌidaꞌati. Ukian õꞌati, ‘Õꞌinawuzu Saul, marii putukapan koshan!’ Sariapa mishi õawun saabainaꞌakan naꞌiki kaiman õtukapaꞌakan uruu.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 “Udaunaꞌan ukian õꞌati, ‘Tominkaru, wuruꞌu wadokozu-daunnao mishidaniaz, uzaamatan pugaru, utukapa-kidaꞌazon idi puꞌati kanom uaiapanii pushaꞌapatan paꞌati. Naꞌiki uaipan idi kapam putukapan wuruꞌu kaimanaꞌoraz manawun papoitoru. Naꞌiki uaipan puabatan uparadan udako iki manawun.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ukauꞌan pugaruꞌo niꞌi naa kakuwaapatin udauꞌu, naꞌiki naꞌakaꞌo nii uparadan. Pukowaadan nii ipai pidannao ati, ipai wuruꞌu putukapaniaz naꞌiki puabatanii kidaz aimaakan.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Aizii kanom zii puzaudapan? Kadiman naa, puchikaawunuin kiziꞌi naa, naꞌiki puparadaꞌa naa Naobanai ati kai, marii kizi uchikaan ipai puꞌoian puꞌai,’ ukian õꞌati.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 — ausente —
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 — ausente —
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Mazan õkian, “Naobanai, ipai ĩnao, ĩaitapanii õgaru kaimanaiman. Ĩaitapanii wuruꞌu õmakouzonuz synagogue kawanaꞌati kida, õzaamataꞌanan ipai pidannao mishidainao kidaz pugaru. Udaunaꞌan õtaraa-kidan naꞌiki õbaꞌizii-kidan daꞌi ĩdyaun.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Aizii tawuruꞌu Stephen, kakuwaapatinauzoz pudauꞌu, uruu zowii-kao dono, naꞌiaꞌo kapam õgaru. Patumaakaꞌo õnyukunuu zowii-mikinao tuma. Õgaru taapanii ĩchaakitan kida ĩzowian dono Stephen paboori kuba kida idi.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Mazan Naobanai kian, “Pumako diꞌikiꞌi, õdyuudan nii pugaru munapo Gentilenao diꞌiti.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Mashaa pidannao abatapan Paul kadakotinan. Mazan aizii ĩabatankan ukowaadan wuruꞌu padyuuda-kaoaz Gentilenao diꞌiti, sariapa ĩkadakoinaꞌakan diiwaꞌo idaꞌan. “Unaꞌaka uruu diꞌikiꞌi! Marii uzowii-kao! Aonaa turuu utaapa-kao kakupa,” ĩkiainan.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ĩtoꞌoran naꞌiki ĩkadakoinan tuukii. Uruu idi ĩkaboowan pashooton kida doko iti, baꞌorainao kida kaboowan imiꞌi doko iti kapam.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Sariapa soldyaanao zowaunaa dyuudan Paul naꞌaka-kao soldyaanao mashaapa-kizi nazo iti. Naꞌiki udyuudan naa pasoldyaannao baꞌiziinuzu, marii kizi ukowaadan ĩꞌati, kanom dikin iaꞌo manawun wuruꞌu Jewnao toꞌoradinanuz uꞌati kaikapaꞌa.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Uruu idi ĩdodowan naa Paul naꞌiki ĩbaꞌiziaꞌazon naazu. Mazan upuꞌu Paul kian soldyaanao zowaunaa ati, wuruꞌu maonapaꞌoraz ukadishitapan udazabaꞌa, “Puaitapanii Rome diꞌitiꞌo õꞌuu saadinpan? Naꞌapa dii Rome ikiꞌo kakinaorii kiauzon, ukashaapa mani õbaꞌizii-kao madiwautapaka, õmakootowapa-kida-kanao puꞌu?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Aizii soldyaanao zowaunaa abatan idi wuruꞌu Paul naꞌapanuz, sariapa umakon pazowaunaa diꞌiti, naꞌiki ukian uꞌati, “Naꞌapam nii pushaꞌapatinan aizii? Tawuruꞌu pidan pudyuudaniaz baꞌizii-kao, Rome diꞌitiꞌo uꞌuu saadinpan.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Uruu idi soldyaanao zowaunaa waꞌatin Paul idaꞌati, naꞌiki ukian uꞌati, “Pukowaada õꞌati, mishiꞌo Rome diꞌitiꞌo puꞌuu saadinpan?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Soldyaanao zowaunaa kian Paul ati, “Õgaru õsaada-kidan õꞌuu Rome diꞌiti, õkawinipinaatan idi dobata puraata wiizai zowaunaanao ati.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Sariapa soldyaanao, wuruꞌu baꞌiziaꞌazoinaouz Paul, munapodinaꞌakan uꞌai. Naꞌiki soldyaanao zowaunaa, tuukii utariaꞌakan, uabatan idi kanom kaduz wuruꞌu Paul, naꞌiki uwatuda-kidan idi kapamazu chain idi.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Tuukii soldyaanao zowaunaa aipan paaitapan kanom dauꞌanaꞌo wuruꞌu Jewnao toꞌorainapanuz Paul ati. Baꞌoran kamoo udyuudan naa Paul, buzuuta-kao. Naꞌiki udyuudan naa kapam faadaanao zowaunaanao naꞌiki ipai kootowapa-kidauzonao pidannao baokopatinan. Udaunaꞌan unaꞌakan naa Paul ĩꞌidiꞌiti, naꞌiki udyuudan naa ukadishitan ĩkanaapu iti.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.