Lucas 14

Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Wǝ xundaⱪ boldiki, bir xabat küni u Pǝrisiylǝrdin bolƣan bir ⱨɵkümdarning ɵyigǝ ƣizaƣa bardi; ǝmdi ular uni paylap yürüwatatti.
1 Num sábado, ao entrar Jesus na casa de um dos principais fariseus para tomar uma refeição, eles o estavam observando.
2 Wǝ mana, u yǝrdǝ suluⱪ ixxiⱪ kesiligǝ giriptar bolƣan bir adǝm bar idi.
2 E eis que diante dele se achava um homem hidrópico.
3 Əysa Tǝwrat ǝⱨliliri wǝ Pǝrisiylǝrdin:
3 Então Jesus, dirigindo-se aos intérpretes da Lei e aos fariseus, perguntou:
4 Biraⱪ ular lam-jim demidi. U ⱨeliⱪi kesǝlgǝ ⱪolini tǝgküzüp, saⱪaytip yolƣa saldi.
4 Eles, porém, não disseram nada. Então Jesus pegou na mão daquele homem, curou-o e o mandou embora.
5 Andin u ulardin yǝnǝ:
5 A seguir, Jesus lhes perguntou:
6 Wǝ ular uning bu sɵzlirigǝ ⱨeq jawab berǝlmidi.
6 A isto nada puderam responder.
7 Əysa qaⱪirilƣan meⱨmanlarning ɵzlirigǝ tɵrdin orunlarni ⱪandaⱪ talliƣinini kɵrüp, ularƣa mundaⱪ bir tǝmsilni eytip bǝrdi:
7 Reparando como os convidados escolhiam os primeiros lugares, Jesus contou-lhes uma parábola:
8 — Birsi seni toy ziyapitigǝ tǝklip ⱪilsa, tɵrdǝ olturmiƣin. Bolmisa, sǝndin ⱨɵrmǝtlikrǝk birsi tǝklip ⱪilinƣan bolsa,
8 — Quando alguém convidá-lo para um casamento, não sente no lugar de honra, pois pode haver um convidado mais importante do que você.
9 U qaƣda seni wǝ uni qaⱪirƣan saⱨibhana kelip sanga: «Bu kixigǝ orun bǝrgǝysiz» dǝp ⱪalsa, sǝn hijalǝttǝ ⱪelip pǝgaⱨƣa qüxüp ⱪalisǝn.
9 Então aquele que convidou os dois dirá a você: “Dê o lugar a este aqui.” Então você irá, envergonhado, ocupar o último lugar.
10 Lekin sǝn qaⱪirilƣanda, berip pǝgaⱨta olturƣin. Xuning bilǝn seni qaⱪirƣan saⱨibhana kelip: «Əy dostum, yuⱪiriƣa qiⱪing» deyixi mumkin wǝ xuning bilǝn sening bilǝn dastihanda olturƣanlarning ⱨǝmmisining aldida sanga izzǝt bolidu.
10 Pelo contrário, quando alguém convidá-lo, vá sentar no último lugar, para que, quando vier aquele que o convidou, diga a você: “Amigo, venha sentar num lugar melhor.” Isso será uma honra para você diante de todos os demais convidados.
11 Qünki ⱨǝrkim ɵzini üstün tutsa tɵwǝn ⱪilinidu wǝ kimdǝkim ɵzini tɵwǝn tutsa üstün ⱪilinidu.
11 Porque todo o que se exalta será humilhado; e o que se humilha será exaltado.
12 U ɵzini meⱨmanƣa qaⱪirƣan saⱨibhaniƣa mundaⱪ dedi:
12 Depois Jesus disse ao que o havia convidado:
13 Xuning üqün ziyapǝt berǝy desǝng, ƣerib-ƣurwa, meyip-nakar, aⱪsaⱪ-qolaⱪ, kor-ǝmalarni qaⱪirƣin
13 Pelo contrário, ao dar um banquete, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos,
14 wǝ bǝht-bǝrikǝt kɵrisǝn; qünki u kixilǝrning yahxiliⱪingni ⱪayturuxning amali yoⱪtur. Xuning bilǝn ⱨǝⱪⱪaniylarning ⱪayta tirilgǝn künidǝ ⱪilƣining ɵzünggǝ ⱪayturulidu.
14 e você será bem-aventurado, pelo fato de não terem eles com que recompensá-lo. A sua recompensa você receberá na ressurreição dos justos.
15 Uning bilǝn ⱨǝmdastihan olturƣanlardin biri bu sɵzlǝrni anglap, uningƣa:
15 Ao ouvir tais palavras, um dos que estavam à mesa com Jesus lhe disse: — Bem-aventurado aquele que participar do banquete no Reino de Deus.
16 Biraⱪ u uningƣa jawabǝn mundaⱪ dedi:
16 Jesus, porém, respondeu:
17 Dastihan selinƣan xu saǝttǝ, qakirini ǝwǝtip, qaⱪirilƣan meⱨmanlarƣa: «Mǝrⱨǝmǝt, ⱨǝmmǝ nǝrsǝ tǝyyar boldi!» dǝp eytiptu.
17 À hora da ceia, enviou o seu servo para avisar aos convidados: “Venham, porque tudo já está preparado.”
18 Biraⱪ, meⱨmanlarning ⱨǝmmisi barmasliⱪⱪa bir-birlǝp ɵzrǝ-baⱨanǝ kɵrsǝtkili turuptu. Birinqisi uningƣa: «Mǝn ⱨelila bir parqǝ yǝr setiwalƣanidim, berip kɵrüp kǝlmisǝm bolmaydu. Meni ǝpu ⱪilƣayla, baralmaymǝn» dǝptu.
18 Mas todos eles, um por um, começaram a apresentar desculpas. O primeiro disse: “Comprei um campo e preciso ir vê-lo; peço que me desculpe.”
19 Yǝnǝ biri: «Mǝn bǝx ⱪoxluⱪ ɵküz setiwaldim, ⱨazir berip ularni sinap kɵrüxüm kerǝk. Meni ǝpu ⱪilƣayla, baralmaymǝn» dǝptu. ◼ 14:19 \+bd «ⱨazir berip ularni sinap kɵrüxüm kerǝk»\+bd* — yaki «ⱨazir berip kɵzdin kǝqürüp kelixim kerǝk». «Bǝx ⱪoxluⱪ ɵküz» — grek tilida: «bǝx boyunturuⱪ ɵküz». Demǝk, boyunturuⱪⱪa ⱪetilƣanda bir-birigǝ mas kelidiƣan bǝx jüp ɵküz.
19 Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; peço que me desculpe.”
20 Yǝnǝ birsi: «Mǝn yengi ɵylǝngǝn, xunga baralmaymǝn» dǝptu.
20 E outro disse: “Casei-me e, por isso, não posso ir.”
21 Qakar ⱪaytip kelip, bu ixlarni hojayiniƣa mǝlum ⱪiptu. Hojayin ƣǝzǝplǝngǝn ⱨalda qakiriƣa: «Dǝrⱨal xǝⱨǝrning qong-kiqik koqiliriƣa kirip, ƣerib-ƣurwa, meyip-nakar, aⱪsaⱪ-qolaⱪ wǝ kor-ǝmalarni muxu yǝrgǝ yiƣip kǝl» dǝptu.
21 — O servo voltou e, contou tudo ao seu senhor. Então, irado, o dono da casa disse ao seu servo: “Saia depressa para as ruas e becos da cidade e traga para cá os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Andin qakar ⱪaytip kelip: «Hojayin, ǝmr bǝrginingdǝk ada ⱪilindi, wǝ yǝnǝ box orun bar!» dǝptu.
22 Mais tarde, o servo lhe disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, e ainda há lugar.”
23 Xuning bilǝn hojayin qakarƣa: — «Ɵyüm meⱨmanlarƣa tolux üqün yezilardiki qong-kiqik yollarni, mǝⱨǝllilǝrni arilap, udul kǝlgǝn adimingni zorlap elip kǝlgin!
23 Então o senhor disse ao servo: “Saia pelos caminhos e atalhos e obrigue todos a entrar, para que a minha casa fique cheia.
24 Qünki mǝn silǝrgǝ xuni eytayki, baxta qaⱪirilƣan adǝmlǝrning ⱨeqⱪaysisi dastihinimdin tetimaydu», dǝptu.
24 Porque digo a vocês que nenhum daqueles homens que foram convidados provará a minha ceia.”
25 Əmdi top-top adǝmlǝr uningƣa ⱨǝmraⱨ bolup ketiwatatti. U burulup ularƣa ⱪarap mundaⱪ dedi:
25 Grandes multidões acompanhavam Jesus, e ele, voltando-se, lhes disse:
26 — Manga ǝgǝxkǝnlǝr manga bolƣan sɵyüxliridin ɵz atisi wǝ anisi, ayali wǝ baliliri, aka-ukiliri wǝ aqa-singilliri, ⱨǝtta ɵz jeninimu yaman kɵrmisǝ manga muhlis bolalmas.
26 — Se alguém vem a mim e não me ama mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua mulher, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Kimdǝkim ɵzining krestini yüdüp manga ǝgǝxmisǝ u manga muhlis bolalmas.
27 E quem não tomar a sua cruz e vier após mim não pode ser meu discípulo.
28 Aranglardin birsi munar salmaⱪqi bolsa, aldi bilǝn olturup bu ⱪuruluxni pütküzgüdǝk hirajǝt ɵzümdǝ barmu-yoⱪ dǝp ⱨesab ⱪilmasmu?
28 Pois qual de vocês, pretendendo construir uma torre, não se assenta primeiro para calcular a despesa e verificar se tem os meios para a concluir?
29 — ausente —
29 Para não acontecer que, tendo lançado os alicerces e não podendo terminar a construção, todos os que a virem zombem dele,
30 — ausente —
30 dizendo: “Este homem começou a construir e não pôde acabar.”
31 Yaki bir padixaⱨ yǝnǝ bir padixaⱨ bilǝn jǝng ⱪilƣili qiⱪsa aldi bilǝn olturup: — Mening üstümgǝ kelidiƣan yigirmǝ ming kixilik ⱪoxun igisigǝ mǝn on ming ǝskirim bilǝn taⱪabil turalarmǝnmu? dǝp mɵlqǝrlǝp kɵrmǝmdu?!
31 Ou qual é o rei que, indo para combater outro rei, não se assenta primeiro para calcular se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 Əgǝr u «Soⱪuxalmaymǝn» dǝp oylisa, düxmǝn tehi yiraⱪtiki qaƣda ǝlqi ǝwǝtip, sulⱨ xǝrtlirini soraydu.
32 Caso contrário, estando o outro ainda longe, envia-lhe uma embaixada, pedindo condições de paz.
33 Xuningƣa ohxax, silǝrdin kimdǝkim kɵnglidǝ ɵzining bar-yoⱪi bilǝn hoxlaxmisa, manga muhlis bolalmas.
33 Assim, pois, qualquer um de vocês que não renuncia a tudo o que tem não pode ser meu discípulo.
34 Tuz yahxi nǝrsidur; ⱨalbuki, tuz ɵz tǝmini yoⱪatsa, uningƣa ⱪaytidin tuz tǝmini ⱪandaⱪmu kirgüzgili bolidu?
34 — O sal é certamente bom; mas, se o sal se tornar insípido, como lhe restaurar o sabor?
35 U tupraⱪⱪa ixlitixkǝ yaki oƣutⱪa arilaxturuxⱪimu yarimay, talaƣa taxlinidu. Angliƣudǝk ⱪuliⱪi barlar buni anglisun!
35 Não presta mais nem para a terra nem para o monte de estrume; lançam-no fora. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.