Atos 14
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs NVT
1 Konya xǝⱨiridǝ xundaⱪ boldiki, Pawlus bilǝn Barnabas Yǝⱨudiylarning sinagogiƣa kirgǝndǝ, jamaǝtkǝ xundaⱪ sɵzlidiki, nǝtijidǝ Yǝⱨudiylar wǝ Greklǝrdinmu nurƣan kixilǝr etiⱪad ⱪildi
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 (ⱨalbuki, ixǝnmigǝn Yǝⱨudiylar yat ǝlliklǝrning kɵngüllirini zǝⱨǝrlǝp, ularni ⱪerindaxlarƣa ⱪarxi turuxⱪa ⱪutratti).
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Xunga Pawlus bilǝn Barnabas u yǝrdǝ heli uzun turup, Rǝbgǝ tayinip yürǝklik ⱨalda hux hǝwǝrni jakarlidi; Rǝb ularning ⱪolliri bilǝn mɵjizilik alamǝtlǝr wǝ karamǝtlǝrni kɵrsitip ɵz meⱨir-xǝpⱪitining sɵz-kalamiƣa guwaⱨliⱪ bǝrdi.
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Buning bilǝn xǝⱨǝr hǝlⱪi ikkigǝ bɵlünüp ketip, bǝziliri Yǝⱨudiylar tǝrǝptǝ, bǝziliri bolsa rosullar tǝrǝptǝ turdi.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Ahirda, bir ⱪisim yat ǝlliklǝr bilǝn Yǝⱨudiylar arisida (ɵz baxliⱪliri bilǝn birliktǝ) rosullarni ⱪiynap, qalma-kesǝk ⱪilix ⱪutratⱪuluⱪi bax kɵtürdi.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 — ausente —
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 — ausente —
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Xu qaƣda, Listra xǝⱨiridǝ putlirida maƣduri yoⱪ, ⱨeq mengip baⱪmiƣan bir tuƣma palǝq olturatti.
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 Pawlus sɵz ⱪiliwatⱪanda, bu adǝm uningƣa ⱪulaⱪ selip olturatti. Pawlus uningƣa kɵz tikip uning saⱪaytilixiƣa ixǝnqi barliⱪini kɵrüp yetip,
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 yuⱪiri awaz bilǝn:
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Lekin Pawlusning bu ixini kɵrgǝn top-top adǝmlǝr Likawunya tili bilǝn:
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Ular Barnabasni «Ilaⱨ Zeus» dǝp ataxti wǝ Pawlusni sɵzlǝxtǝ baxlamqi bolƣaqⱪa uni «Ilaⱨ Ⱨermis» dǝp ataxti.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Xǝⱨǝrning sirtida «Zeus Ilaⱨ»ning buthanisi bar idi. Xu buthanidiki kaⱨin xǝⱨǝr dǝrwazisiƣa ɵküz wǝ gül qǝmbirǝklǝrni elip kelip, hǝlⱪ bilǝn billǝ rosullarƣa atap ⱪurbanliⱪ ⱪilmaⱪqi boldi.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Lekin rosullar Barnabas bilǝn Pawlus bu ixni anglap, kiyim-keqǝklirini yirtⱪan ⱨalda, kɵpqilikning arisiƣa yügürüp kirip, warⱪirap mundaⱪ dedi:
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 — Halayiⱪ, bu ixlarni nemǝ dǝp ⱪiliwatisilǝr?! Biz silǝrgǝ ohxax ⱨessiyattiki insanlarmiz! Biz silǝrgǝ bu ǝrzimǝs nǝrsilǝrni taxlap, asman-zemin, dengiz-okyan wǝ ulardiki barliⱪ mǝhluⱪlarni Yaratⱪuqi ⱨayat Hudaƣila ibadǝt ⱪilixinglar kerǝk dǝp jakarlawatimiz!
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Burunⱪi dǝwrlǝrdǝ, u ⱨǝrⱪaysi ǝllǝrni ɵz yollirida mengixⱪa yol ⱪoyƣan.
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 Xundaⱪ bolsimu, U Ɵzini ispatlaydiƣan guwaⱨliⱪni ⱪaldurmiƣan ǝmǝs. Qünki U ⱨǝmixǝ silǝrgǝ xapaǝt kɵrsitip, yamƣurni ɵz waⱪtida ǝrxtin yaƣdurup mol ⱨosul ata ⱪilip, ax-tamaⱪ bilǝn silǝrni toyƣuzup, ⱪǝlbinglarni huxalliⱪⱪa qɵmdürüp kǝldi.
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Ⱨǝtta ular bu sɵzlǝrni ⱪilƣan bolsimu, halayiⱪning ularƣa atap ⱪurbanliⱪ ⱪilixini aranla tosuwaldi.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Lekin Antakya wǝ Konya xǝⱨǝrliridin bǝzi Yǝⱨudiylar kelip, kixilǝrni ɵzlirigǝ ⱪayil ⱪilixi bilǝn, hǝlⱪ Pawlusni qalma-kesǝk ⱪildi, andin uni ɵldi dǝp ⱪarap, xǝⱨǝr sirtiƣa sɵrǝp aqiⱪip taxliwǝtti.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Lekin muhlislar uning ǝtrapiƣa olaxⱪanda, Pawlus ornidin turup, xǝⱨǝrgǝ ⱪaytip kirdi. Ətisi, u Barnabas bilǝn billǝ Dǝrbǝ xǝⱨirigǝ kǝtti.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Əmdi ular Dǝrbǝ xǝⱨiridǝ hux hǝwǝr jakarlap, nurƣun adǝmlǝrni Mǝsiⱨkǝ muhlis boluxⱪa kirgüzgǝndin keyin, ikkiylǝn Listra, Konya wǝ Antakya xǝⱨǝrlirigǝ ⱪaytip bardi.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Ular u yǝrlǝrdǝ muhlislarning ⱪǝlblirini küqǝytip, ularni etiⱪadta qing turuxⱪa riƣbǝtlǝndürüp, xundaⱪla: — Biz Hudaning padixaⱨliⱪiƣa kirixtǝ nurƣun japa-muxǝⱪⱪǝtlǝrni beximizdin ɵtküzüximiz muⱪǝrrǝr bolidu, — dǝp nǝsiⱨǝt ⱪildi.
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Ular yǝnǝ ⱨǝrⱪaysi jamaǝt iqidǝ aⱪsaⱪallarni tallap bǝlgilǝp, dua ⱪilix wǝ roza tutux arⱪiliⱪ ularni ɵzliri etiⱪad baƣliƣan Rǝbgǝ tapxurdi.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Ikkiylǝn Pisidiyǝ rayonidin ɵtüp Pamfiliyǝ ɵlkisigǝ kǝldi.
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Ular Pǝrgǝ xǝⱨiridǝ sɵz-kalamni yǝtküzgǝndin keyin, Attalya xǝⱨirigǝ bardi.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Andin u yǝrdin kemigǝ qiⱪip, Suriyǝdiki Antakyaƣa ⱪarap kǝtti. Ular ǝslidǝ xu yǝrdǝ ɵzliri ⱨazir tamamliƣan bu wǝzipini ada ⱪilixⱪa jamaǝttikilǝr tǝripidin Hudaning meⱨir-xǝpⱪitigǝ tapxurulƣanidi.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Ⱪaytip kǝlgǝndǝ, ular jamaǝtni bir yǝrgǝ jǝm ⱪilƣanda, ularƣa Hudaning ɵzliri arⱪiliⱪ ⱪilƣan barliⱪ ǝmǝllirini, xundaⱪla Hudaning ⱪandaⱪ ⱪilip ǝllǝrgǝ etiⱪadning bir ixikini aqⱪanliⱪini sɵzlǝp bǝrdi.
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Ular u yǝrdǝ muhlislar bilǝn billǝ uzun mǝzgil turdi. Rosul Pawlusning hux hǝwǝrni jakarliƣan 1-sǝpiri|src="paul1mission-upin-01.jpg" size="span" ref="«Ros.» 13, 14"
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.