Atos 14
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs ACF
1 Konya xǝⱨiridǝ xundaⱪ boldiki, Pawlus bilǝn Barnabas Yǝⱨudiylarning sinagogiƣa kirgǝndǝ, jamaǝtkǝ xundaⱪ sɵzlidiki, nǝtijidǝ Yǝⱨudiylar wǝ Greklǝrdinmu nurƣan kixilǝr etiⱪad ⱪildi
1 E aconteceu que em Icônio entraram juntos na sinagoga dos judeus, e falaram de tal modo que creu uma grande multidão, não só de judeus mas de gregos.
2 (ⱨalbuki, ixǝnmigǝn Yǝⱨudiylar yat ǝlliklǝrning kɵngüllirini zǝⱨǝrlǝp, ularni ⱪerindaxlarƣa ⱪarxi turuxⱪa ⱪutratti).
2 Mas os judeus incrédulos incitaram e irritaram, contra os irmãos, os ânimos dos gentios.
3 Xunga Pawlus bilǝn Barnabas u yǝrdǝ heli uzun turup, Rǝbgǝ tayinip yürǝklik ⱨalda hux hǝwǝrni jakarlidi; Rǝb ularning ⱪolliri bilǝn mɵjizilik alamǝtlǝr wǝ karamǝtlǝrni kɵrsitip ɵz meⱨir-xǝpⱪitining sɵz-kalamiƣa guwaⱨliⱪ bǝrdi.
3 Detiveram-se, pois, muito tempo, falando ousadamente acerca do Senhor, o qual dava testemunho à palavra da sua graça, permitindo que por suas mãos se fizessem sinais e prodígios.
4 Buning bilǝn xǝⱨǝr hǝlⱪi ikkigǝ bɵlünüp ketip, bǝziliri Yǝⱨudiylar tǝrǝptǝ, bǝziliri bolsa rosullar tǝrǝptǝ turdi.
4 E dividiu-se a multidão da cidade; e uns eram pelos judeus, e outros pelos apóstolos.
5 Ahirda, bir ⱪisim yat ǝlliklǝr bilǝn Yǝⱨudiylar arisida (ɵz baxliⱪliri bilǝn birliktǝ) rosullarni ⱪiynap, qalma-kesǝk ⱪilix ⱪutratⱪuluⱪi bax kɵtürdi.
5 E havendo um motim, tanto dos judeus como dos gentios, com os seus principais, para os insultarem e apedrejarem,
6 — ausente —
6 Sabendo-o eles, fugiram para Listra e Derbe, cidades de Licaônia, e para a província circunvizinha;
7 — ausente —
7 E ali pregavam o evangelho.
8 Xu qaƣda, Listra xǝⱨiridǝ putlirida maƣduri yoⱪ, ⱨeq mengip baⱪmiƣan bir tuƣma palǝq olturatti.
8 E estava assentado em Listra certo homem leso dos pés, coxo desde o ventre de sua mãe, o qual nunca tinha andado.
9 Pawlus sɵz ⱪiliwatⱪanda, bu adǝm uningƣa ⱪulaⱪ selip olturatti. Pawlus uningƣa kɵz tikip uning saⱪaytilixiƣa ixǝnqi barliⱪini kɵrüp yetip,
9 Este ouviu falar Paulo, que, fixando nele os olhos, e vendo que tinha fé para ser curado,
10 yuⱪiri awaz bilǝn:
10 Disse em voz alta: Levanta-te direito sobre teus pés. E ele saltou e andou.
11 Lekin Pawlusning bu ixini kɵrgǝn top-top adǝmlǝr Likawunya tili bilǝn:
11 E as multidões, vendo o que Paulo fizera, levantaram a sua voz, dizendo em língua licaônica: Fizeram-se os deuses semelhantes aos homens, e desceram até nós.
12 Ular Barnabasni «Ilaⱨ Zeus» dǝp ataxti wǝ Pawlusni sɵzlǝxtǝ baxlamqi bolƣaqⱪa uni «Ilaⱨ Ⱨermis» dǝp ataxti.
12 E chamavam Júpiter a Barnabé, e Mercúrio a Paulo; porque este era o que falava.
13 Xǝⱨǝrning sirtida «Zeus Ilaⱨ»ning buthanisi bar idi. Xu buthanidiki kaⱨin xǝⱨǝr dǝrwazisiƣa ɵküz wǝ gül qǝmbirǝklǝrni elip kelip, hǝlⱪ bilǝn billǝ rosullarƣa atap ⱪurbanliⱪ ⱪilmaⱪqi boldi.
13 E o sacerdote de Júpiter, cujo templo estava em frente da cidade, trazendo para a entrada da porta touros e grinaldas, queria com a multidão sacrificar-lhes.
14 Lekin rosullar Barnabas bilǝn Pawlus bu ixni anglap, kiyim-keqǝklirini yirtⱪan ⱨalda, kɵpqilikning arisiƣa yügürüp kirip, warⱪirap mundaⱪ dedi:
14 Ouvindo, porém, isto os apóstolos Barnabé e Paulo, rasgaram as suas vestes, e saltaram para o meio da multidão, clamando,
15 — Halayiⱪ, bu ixlarni nemǝ dǝp ⱪiliwatisilǝr?! Biz silǝrgǝ ohxax ⱨessiyattiki insanlarmiz! Biz silǝrgǝ bu ǝrzimǝs nǝrsilǝrni taxlap, asman-zemin, dengiz-okyan wǝ ulardiki barliⱪ mǝhluⱪlarni Yaratⱪuqi ⱨayat Hudaƣila ibadǝt ⱪilixinglar kerǝk dǝp jakarlawatimiz!
15 E dizendo: Senhores, por que fazeis essas coisas? Nós também somos homens como vós, sujeitos às mesmas paixões, e vos anunciamos que vos convertais dessas vaidades ao Deus vivo, que fez o céu, e a terra, o mar, e tudo quanto há neles;
16 Burunⱪi dǝwrlǝrdǝ, u ⱨǝrⱪaysi ǝllǝrni ɵz yollirida mengixⱪa yol ⱪoyƣan.
16 O qual nos tempos passados deixou andar todas as nações em seus próprios caminhos.
17 Xundaⱪ bolsimu, U Ɵzini ispatlaydiƣan guwaⱨliⱪni ⱪaldurmiƣan ǝmǝs. Qünki U ⱨǝmixǝ silǝrgǝ xapaǝt kɵrsitip, yamƣurni ɵz waⱪtida ǝrxtin yaƣdurup mol ⱨosul ata ⱪilip, ax-tamaⱪ bilǝn silǝrni toyƣuzup, ⱪǝlbinglarni huxalliⱪⱪa qɵmdürüp kǝldi.
17 E contudo, não se deixou a si mesmo sem testemunho, beneficiando-vos lá do céu, dando-vos chuvas e tempos frutíferos, enchendo de mantimento e de alegria os vossos corações.
18 Ⱨǝtta ular bu sɵzlǝrni ⱪilƣan bolsimu, halayiⱪning ularƣa atap ⱪurbanliⱪ ⱪilixini aranla tosuwaldi.
18 E, dizendo isto, com dificuldade impediram que as multidões lhes sacrificassem.
19 Lekin Antakya wǝ Konya xǝⱨǝrliridin bǝzi Yǝⱨudiylar kelip, kixilǝrni ɵzlirigǝ ⱪayil ⱪilixi bilǝn, hǝlⱪ Pawlusni qalma-kesǝk ⱪildi, andin uni ɵldi dǝp ⱪarap, xǝⱨǝr sirtiƣa sɵrǝp aqiⱪip taxliwǝtti.
19 Sobrevieram, porém, uns judeus de Antioquia e de Icônio que, tendo convencido a multidão, apedrejaram a Paulo e o arrastaram para fora da cidade, cuidando que estava morto.
20 Lekin muhlislar uning ǝtrapiƣa olaxⱪanda, Pawlus ornidin turup, xǝⱨǝrgǝ ⱪaytip kirdi. Ətisi, u Barnabas bilǝn billǝ Dǝrbǝ xǝⱨirigǝ kǝtti.
20 Mas, rodeando-o os discípulos, levantou-se, e entrou na cidade, e no dia seguinte saiu com Barnabé para Derbe.
21 Əmdi ular Dǝrbǝ xǝⱨiridǝ hux hǝwǝr jakarlap, nurƣun adǝmlǝrni Mǝsiⱨkǝ muhlis boluxⱪa kirgüzgǝndin keyin, ikkiylǝn Listra, Konya wǝ Antakya xǝⱨǝrlirigǝ ⱪaytip bardi.
21 E, tendo anunciado o evangelho naquela cidade e feito muitos discípulos, voltaram para Listra, e Icônio e Antioquia,
22 Ular u yǝrlǝrdǝ muhlislarning ⱪǝlblirini küqǝytip, ularni etiⱪadta qing turuxⱪa riƣbǝtlǝndürüp, xundaⱪla: — Biz Hudaning padixaⱨliⱪiƣa kirixtǝ nurƣun japa-muxǝⱪⱪǝtlǝrni beximizdin ɵtküzüximiz muⱪǝrrǝr bolidu, — dǝp nǝsiⱨǝt ⱪildi.
22 Confirmando os ânimos dos discípulos, exortando-os a permanecer na fé, pois que por muitas tribulações nos importa entrar no reino de Deus.
23 Ular yǝnǝ ⱨǝrⱪaysi jamaǝt iqidǝ aⱪsaⱪallarni tallap bǝlgilǝp, dua ⱪilix wǝ roza tutux arⱪiliⱪ ularni ɵzliri etiⱪad baƣliƣan Rǝbgǝ tapxurdi.
23 E, havendo-lhes, por comum consentimento, eleito anciãos em cada igreja, orando com jejuns, os encomendaram ao Senhor em quem haviam crido.
24 Ikkiylǝn Pisidiyǝ rayonidin ɵtüp Pamfiliyǝ ɵlkisigǝ kǝldi.
24 Passando depois por Pisídia, dirigiram-se a Panfília.
25 Ular Pǝrgǝ xǝⱨiridǝ sɵz-kalamni yǝtküzgǝndin keyin, Attalya xǝⱨirigǝ bardi.
25 E, tendo anunciado a palavra em Perge, desceram a Atália.
26 Andin u yǝrdin kemigǝ qiⱪip, Suriyǝdiki Antakyaƣa ⱪarap kǝtti. Ular ǝslidǝ xu yǝrdǝ ɵzliri ⱨazir tamamliƣan bu wǝzipini ada ⱪilixⱪa jamaǝttikilǝr tǝripidin Hudaning meⱨir-xǝpⱪitigǝ tapxurulƣanidi.
26 E dali navegaram para Antioquia, de onde tinham sido encomendados à graça de Deus para a obra que já haviam cumprido.
27 Ⱪaytip kǝlgǝndǝ, ular jamaǝtni bir yǝrgǝ jǝm ⱪilƣanda, ularƣa Hudaning ɵzliri arⱪiliⱪ ⱪilƣan barliⱪ ǝmǝllirini, xundaⱪla Hudaning ⱪandaⱪ ⱪilip ǝllǝrgǝ etiⱪadning bir ixikini aqⱪanliⱪini sɵzlǝp bǝrdi.
27 E, quando chegaram e reuniram a igreja, relataram quão grandes coisas Deus fizera por eles, e como abrira aos gentios a porta da fé.
28 Ular u yǝrdǝ muhlislar bilǝn billǝ uzun mǝzgil turdi. Rosul Pawlusning hux hǝwǝrni jakarliƣan 1-sǝpiri|src="paul1mission-upin-01.jpg" size="span" ref="«Ros.» 13, 14"
28 E ficaram ali não pouco tempo com os discípulos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.