Lucas 13
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NAA
1 On an werai sabu fani nan on Iesu sikasonai, mamaba Galilee sabu fani auris bobo imamatar on. Galilee sabu fani on God sikwakwafirai asi bobaitu on sirifu mes sikuteten ato Pilate an sabu iyawures siyasububunues. Osi sabu asi tara on bobaitu asi tara mat sikaita.
1 Naquela mesma ocasião, estavam ali algumas pessoas que falaram para Jesus a respeito dos galileus cujo sangue Pilatos havia misturado com os sacrifícios que os mesmos realizavam.
2 Iesu iyafotes iyau, “Yabin omi wononosin sabu atonio nanaba siyasububunues on omi wobidura bag osi on bokomasotis bag men Galilee sabu engon tutufin ba?
2 Então Jesus lhes disse:
3 Ambin bag! Yau awurem, ‘Omi men ya baikitabir wonboai on, arimon osi sabu sirarabob ba engon wonarab.’
3 Digo a vocês que não eram; se, porém, não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
4 Ato sabu auyotoat sasagis nimtereban baitonin nanaba Siloam nan goa ann weromin on osi tefasi ifeu iyasububunues on mamaba i? Omi wononosin woi dura bag osi sabu bokomasotis bag men ato sabu fani engon nan Jerusalem semama ba i?
4 E, quanto àqueles dezoito sobre os quais desabou a torre de Siloé e os matou, vocês pensam que eles eram mais culpados do que todos os outros moradores de Jerusalém?
5 Ambin bag! Ato Yau awurem omi men ya baikitabir wonboai on, omi arimon osi sirarabob ba engon wonarab.”
5 Digo a vocês que não eram; mas, se não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
6 Namon Iesu on atonio dura kawenai auris idudur: “Ra tani orot an wine masau amonai nan bubudau wengar igai itatawar. On ra ra nanaba ifofour ibibib i’nan an masauai bubudau wengar uwas ibinateteyen baise bubudau uwan on men tani i’gaturai on.
6 E Jesus contou a seguinte parábola:
7 On mes on imisir an masau bo’otin aurin iyau, ‘Eite, kwanda ton nanaba on yau ra ra a’nat bubudau uwas mes abinateteyen, baise men uwan tani agaturai mes. Etar efeu! Aibo mes on wengar uwan on men tani eyeyeinin ato fetag au motobai etatawar?’
7 Então disse ao homem que cuidava da vinha: “Já faz três anos que venho procurar fruto nesta figueira e não encontro nada. Portanto, corte-a! Por que ela ainda está ocupando inutilmente a terra?”
8 Baise orot masau bo’otin on iyafotai iyau, ‘Bada, wengar asi eikirir mom, ato kwanda kaitamom ba tanimateteai; yau arimon wengar ann totoun anabar a anbotitiwagai anitai.
8 Mas o homem que cuidava da vinha respondeu: “Senhor, deixe-a ainda este ano, até que eu escave ao redor dela e ponha estrume.
9 Namon kwanda tani inboai nan uwan inou on, basit iyobin bag; ato ambin on, wengar untarai inafeu.’”
9 Se vier a dar fruto, muito bem. Se não der fruto, o senhor poderá cortá-la.”
10 Sabat ra taniai nan Iesu bayoi goa amonai sabu ibibebeyes.
10 Num sábado, Jesus estava ensinando numa das sinagogas.
11 On Jever tani nan on tefanai ayu komasin imama ato on ibiyamai isasawau on kwanda auyotoat sasagis nimtereban baitonin nanaba isawar; on jever on koun ikwatut ato men fofonin koun ititotorai men.
11 E chegou ali uma mulher possuída de um espírito de enfermidade, havia já dezoito anos; ela andava encurvada, sem poder se endireitar de modo nenhum.
12 Iesu on jever it mom ato aurin iyor iyau, “Jever om am sawau on ari arufanim!”
12 Ao vê-la, Jesus a chamou e lhe disse:
13 On iman jever usinai iyagai, ato ra kaita on jever koun itotorai, ato on imisir God ifain ibogagaiai.
13 E, impondo-lhe as mãos, ela imediatamente se endireitou e dava glória a Deus.
14 Iesu Sabat an ra nan jever ibiyawasai aurin on bayoi goa an bainetewarotin on yan itatab, ato imisir sabu auris ikakafun iyau, “Wera nimtereban kaita on bobo tanabo; on mes osi wera amosi on nan wonnat sabu woniyawasis, baise men Sabat an ra mes!”
14 O chefe da sinagoga, indignado por ver que Jesus curava no sábado, disse à multidão: — Há seis dias em que se deve trabalhar. Venham nesses dias para serem curados, mas não no sábado.
15 Bada on iyafotai ikakafun iyau, “Omi baisigogo’otim! Omi engon ami foro ox o donkey asi goa emon uram worurufanen ato ra fufur woboes wonan sareu setotoman—ato Sabat an ra min bobo nanaba wofofour.
15 Porém o Senhor lhe respondeu:
16 Atonio jever on Abraham wawan agirin, on Afaguban ifatumai imama on kwanda auyotoat sasagis nimtereban baitonin isawar, ato Sabat an ra abiyawasai on men bobo komasin tani mes.”
16 Por que motivo não se devia livrar deste cativeiro, em dia de sábado, esta filha de Abraão, a quem Satanás trazia presa há dezoito anos?
17 Iesu atonio dura ibiyafot on, sabu iyabon On siragitai dura sibikakafun on tous wat mamai iboes, ato sabu fani nan On bobo obis engon ifouren simamatar auris on siyasisir.
17 Tendo Jesus dito estas palavras, todos os seus adversários ficaram envergonhados. Entretanto, o povo se alegrava por todos os feitos gloriosos que Jesus realizava.
18 Iesu itetem iyau, “God an Baiaiwab on mamaba? Abifan sawarai nan anifofon?
18 Jesus disse:
19 Ato nanaba. Orot aigab fesi eboai ato an masauai etatanum. Ato on foun on ekukubou egeg ato wengar emamatar, kiwiu senat on wengar fafamenai asi batar seyoyonen.”
19 É semelhante a um grão de mostarda, que um homem plantou na sua horta; e cresceu e fez-se árvore; e as aves do céu se aninharam nos seus ramos.
20 Iesu itetem men iyau, “God an Baiaiwab aurin on abifan sawarai anifofon?
20 Disse mais:
21 Ato nanaba. Jever fio yist on eboai rafi auman egagamatabir, ato rafi ekakadid egeg ebitutufin.”
21 É semelhante ao fermento que uma mulher pegou e misturou em três medidas de farinha, até ficar tudo levedado.
22 Iesu on etai ibib igeg au Jerusalem, ato eta nenenai nan mafam gagamis a mafam gugudis amosi on sabu ibibebeyes.
22 Jesus passava por cidades e aldeias, ensinando e caminhando para Jerusalém.
23 Orot tani nan Iesu itetemai iyau, “Bada, sabu arimon ruamom wat on yawas sinboai?” Iesu iyafotes iyau,
23 E alguém lhe perguntou: — Senhor, são poucos os que são salvos?
24 “Omi wonafourtobon metewan awan viririnai wonar wonan; yabin sabu sigaraba on dura bag sinafourtobon sinar, baise arimon men fofonin on.
24 Jesus respondeu:
25 Wera innat on, goa an bada arimon inmisir metewan inrufot. Namon omi goa kounai wontawar, wonbosuruf metewan wonrugegedan wonau, ‘Bada, metewan eruseren weineu,’ ato On arimon iniyafotem inau, ‘Yau men asagobim on, omi men emon wonat!’
25 Quando o dono da casa se tiver levantado e fechado a porta, e vocês, do lado de fora, começarem a bater, dizendo: “Senhor, abra a porta para nós”, ele responderá: “Não sei de onde vocês são.”
26 Namon omi arimon woniyafotai wonau, ‘wei on om mat bayu tam tatom; om on wei ai mafam gagaminai nan ubibebeyei!’
26 Então vocês dirão: “Comíamos e bebíamos com o senhor. Além disso, o senhor ensinava em nossas ruas.”
27 Baise On inawurem men inau, ‘Yau men asagobim omi men emon wonat. Omi woikirireu wonai, omi sabu komasim bag!’
27 Mas ele dirá a vocês: “Não sei de onde vocês são; afastem-se de mim, vocês todos que praticam o mal.”
28 Omi arimon Abraham, Isaac, Jacob a aubairuruotis engon on nan God an Baiaiwabai sinmama wonites. Baise omi on sinrebenim au koun wongat namon omi nan wonatou wam wonitafoforen!
28 Ali haverá choro e ranger de dentes, quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no Reino de Deus, mas vocês lançados fora.
29 Sabu sigaraba arimon tafanam au engon tutufin sinnat ato nan God an Baiaiwab amonai sinar kemai sinamair bayu sinam.
29 Muitos virão do Oriente e do Ocidente, do Norte e do Sul e tomarão lugar à mesa no Reino de Deus.
30 Namon sabu iyabon ari asi efan babanai semama on sinag efan aiyetunai sinama, ato sabu iyabon ari asi efan aiyetunai semama on sinsur efan babanai sinama.”
30 Porém, de fato, há últimos que serão primeiros, e primeiros que serão últimos.
31 On wera kaitamomai Pharisee yangan fani sinat Iesu aurin ato siyau, “Om on ari bag atonio efan unikirir ungat unan tafanam taniai, yabin Herod egogoi inasubunuem.”
31 Naquela mesma hora, alguns fariseus vieram para dizer a Jesus: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Iesu iyafotes iyau, “Omi wonan on orot kuke fox komasin wonawur: ‘Ari a raso on au bobo abobo dau sabu tefasi semama on afafaitanis segat, ato wera baitoninai on au bobo anisawarai.’
32 Ele, porém, lhes respondeu:
33 Baise Yau on ari, raso a ra baitoninai on etai anabib. Men kafakakai obin mes ato aubairuruotis on men tafanam faniai nan sasbubunues on, baise Jerusalem amonai wat.
33 Porém, preciso caminhar hoje, amanhã e depois, porque não se espera que um profeta morra fora de Jerusalém.
34 “Jerusalem, Jerusalem, om aubairuruotis uyasububunues, God an dura bobibotis om aurim sibiyafares on agimai uyasububunues! Ra sigaraba maiau agogoi om am sabu engon tutufin atruayois ato kokorerek jever efofour ba nanatun eruruayois ato fafenai efafaris. Baise omi sabu on men wogogoi Yau on bobo nanaba anafour on!
34 — Jerusalém, Jerusalém! Você mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha ajunta os do seu próprio ninho debaixo das asas, mas vocês não quiseram!
35 Omi ami tafaror goa on arimon wagan wat inen. Yau awurem dura bag, omi arimon men woniteu, on an rai an wera innat weie omi wonau, ‘God imomoginai On Bada Wabinai enat.’”
35 Eis que a casa de vocês ficará deserta. E eu afirmo a vocês que não me verão mais, até que venham a dizer: “Bendito o que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.