Mateus 12
Sc'op riox: ja' li' yaloj ti chac' jcuxlejaltic ta sbatel osli ti cajvaltic Jesucristoe (TZOZNT) vs AAI
1 Ti jꞌechꞌele tey liꞌechꞌoticotic ta be ta trigoaltic xchiꞌuc ti Jesuse. Jaꞌo scꞌacꞌalil ta jcuxtic. Liviꞌnajoticotic, voꞌoticotic li yajchancꞌopoticotique. Ijcꞌasticotic jaychev trigo, ijuꞌ jcꞌuxticotic.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Liyiloticotic jayvoꞌ jfariseoetic.
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 ―¿Mi muc bu aqꞌuelojic yaꞌel ta scꞌop Riox ti cꞌusi ispas ti Davide cꞌalal iviꞌnaj xchiꞌuc ti xchiꞌiltac ta xanvile?
3 — ausente —
4 Tey icꞌotic ta templo. Ti Davide jaꞌ iscꞌan sveꞌ ti pan ta ba mexae ti smotoninoj ti Rioxe. Acꞌu mi yaloj ti Rioxe ti jaꞌ noꞌox tsveꞌic li paleetique, pero isveꞌic xchiꞌuc xchiꞌiltac ti Davide. Pero muc bu ista o smul uc.
4 — ausente —
5 ¿Mi muc bu aqꞌuelojic yaꞌel cꞌusi istsꞌiba ti Moisese yoꞌ bu chal ti ch-abtejic onox ta mucꞌta templo li paleetic ta scꞌacꞌalil ta jcuxtique? Pero mu sta o smulic.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Li paleetique xuꞌ xꞌabtejic ta mucꞌta templo cꞌalal jaꞌo scꞌacꞌalil ta jcuxtique. Jaꞌ noꞌox yech xuꞌ scꞌas scꞌuxic jaychevuc trigo li cajchancꞌoptaque. Li voꞌone más tsots cabtel chac cꞌu chaꞌal li paleetique.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Ti Rioxe yaloj ti jaꞌ tscꞌan ti chicꞌuxubinvanotique, ti mu jaꞌuc noꞌox ti chichꞌ milbel smotone. Ti avaꞌibeicuc smelole, muc xaticꞌbeic smul ti muchꞌutic chꞌabal smulique.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Voꞌon ti coꞌol crixchanootique, voꞌon yajvalon li scꞌacꞌalil ta jcuxtique. Voꞌon chcal ti cꞌusi xuꞌ jpastique ―xꞌutatic yuꞌun ti Jesuse.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Tsꞌacal to licꞌototicotic ta stemploic xchiꞌuc ti Jesuse.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Tey jun jchiꞌiltic smochꞌoj sba sniꞌtac jun scꞌob. Tey jayvoꞌ jfariseoetic.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 ―Li voꞌoxuque, mi oy bu ipꞌaj ta chꞌen jcotuc achij ti cꞌalal jaꞌo ta jcuxtique, ¿mi muc bu chba aloqꞌuesic yaꞌel?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Li jcot chije mu masuc tsots scꞌoplal. Jaꞌ más tsots scꞌoplal li jun crixchanoe. Yechꞌo un xuꞌ jpastic cꞌusi lec ta scꞌacꞌalil ta jcuxtique ―xꞌutatic yuꞌun ti Jesuse.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 ―Tuqꞌuibtaso li sniꞌtac acꞌobe ―xꞌutat yuꞌun Jesús ti vinique.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Ti jfariseoetique iloqꞌuic echꞌel, ba snopic cꞌuxi tstaic ta milel ti Jesuse.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Ti Jesuse snaꞌoj ti cꞌusi tsnopique, yechꞌo un ixchꞌac sba loqꞌuel. Ichiꞌinat echꞌel yuꞌun ep crixchanoetic. Iyetꞌesbe xchamel ti muchꞌutic ipe.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Tsots iyalbe ti jchameletique:
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Jaꞌ icꞌot ti iyal onox ti Isaías yajꞌalcꞌop Riox ti ta voꞌnee ti jaꞌ ta xetꞌes chamel ti Jesuse.
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Qꞌuelavil ti muchꞌu jtꞌujoj ti chtun cuꞌune.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Mu sliques cꞌop, mu stoyojuc sba xcꞌopoj yoꞌ xꞌichꞌe o ta muqꞌue.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Muc bu tspꞌaj ti muchꞌutic mu cꞌu stu chaꞌi sbaique,
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Jaꞌ chilic o li muchꞌutic maꞌuc achiꞌilique ti xuꞌ chcuxiic ta sbatel osil uque,
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Yicꞌojic cꞌotel jun jchiꞌiltic ochem pucuj ta yoꞌon. Maꞌsat ti vinique, umaꞌ noxtoc. Ti Jesuse isloqꞌuesbe ti pucuj ta yoꞌone. Ijam sat, ijam ye.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Xchꞌayet xa yoꞌonic ti crixchanoetique.
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Cꞌalal iyaꞌiic ti jfariseoetique ―Li vinic leꞌe ta syuꞌel totil pucuj ti tsloqꞌues pucujetic ti ochem ta yoꞌonic li crixchanoetique ―xiic.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Ti Jesuse yiloj onox ti cꞌusi tsnopique.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Jaꞌ noꞌox yech ti Satanase, mi tsloqꞌues xchiꞌil ta pucujal ti ochem ta yoꞌonic li crixchanoetique, ¿cꞌu ma xi tspas mantal ti mi yech tspase?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Ti xꞌelan chacalbeique, yuꞌun chavalic ti ta syuꞌel totil pucuj ti ta jloqꞌues ti pucujetique. Ti yechuc xavalique, ¿muchꞌu ma ta syuꞌel ta sloqꞌuesic pucujetic lavajchancꞌopic uque? Lavajchancꞌopique xuꞌ chalic ti maꞌuc yech li cꞌusi chavalique.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Li voꞌone ta syuꞌel Chꞌul Espíritu ti jun xchiꞌuc ti Rioxe ti ta jloqꞌues pucujetique, jaꞌ chvinaj o ti liꞌ xa tspas mantal ti Rioxe.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ’Caltic noꞌox yaꞌel ti oy muchꞌu yoꞌonuc ochuc ta sna jun tsatsal vinique ti yoꞌonuc yelcꞌanbe li cꞌusuc yuꞌune. ¿Mi maꞌuc tscꞌan ti baꞌyi ta xchuc li vinique yoꞌ xcuch o yuꞌun yelcꞌanbel li cꞌusuc yuꞌune? Ti Satanase coꞌol xchiꞌuc tsatsal vinic yaꞌel. Li voꞌone icuch xa cuꞌun spojbel li vinique.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Ti muchꞌu chopol chil li cꞌusi ta jpase, jaꞌ jcronta.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Chacalbeic, ti muchꞌutic chopol li cꞌusitic tspasique, mi tspꞌisic ta pucuj ti Rioxe, ch-aqꞌueic to ta pertonal mi tscꞌanbeique. Jaꞌ noꞌox ti muchꞌutic tspꞌisic ta syuꞌel pucuj ti Chꞌul Espíritue, mu xa xꞌaqꞌueic o ta pertonal ta sbatel osil.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Ti muchꞌutic chispꞌisic ta pucuj, voꞌon ti coꞌol crixchanootique, ch-aqꞌueic to ta pertonal mi tscꞌanbeic ti Rioxe. Jaꞌ noꞌox ti muchꞌutic tspꞌisic ta syuꞌel pucuj ti Chꞌul Espíritue, mu xa xꞌaqꞌueic o ta pertonal ta sbatel osil.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 ’Ti bu onox lec li teꞌel loꞌbole, lec li sate. Ti bu onox chopole, chopol li sate. Yechꞌo un nopic lec cꞌu xꞌelan atsꞌunbalic ti chopol chavilicone, yuꞌun naca lec li cꞌusitic ta jpase.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Li voꞌoxuque jaꞌ achiꞌilic li quiletel chone yuꞌun chopol ajolic. Yechꞌo ti chopol chacꞌopojique. Ti cꞌusi chanopique, jaꞌ yech chlocꞌ ta aveic.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Ti muchꞌu lec yoꞌone lec li cꞌusi chlocꞌ ta yee yuꞌun lec ti cꞌusi tsnope. Ti muchꞌu chopol li cꞌusi tsnope, chopol li cꞌusi chlocꞌ ta yee.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Chacalbeic noxtoc, ti jayꞌechꞌel chopol cꞌusi avalbeic lachiꞌilique, jaꞌ yech chavichꞌic o castico ti cꞌalal sta yora chalbe bu chbatic ta sbatel osil crixchanoetic ti Rioxe.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Mi lec cꞌusi ilocꞌ ta aveic liꞌ ta sba balamile, chꞌabal amulic chayilic ti Rioxe. Mi chopole, chavichꞌic castico ―xꞌutatic yuꞌun ti Jesuse.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Tey jayvoꞌ jfariseoetic xchiꞌuc ti muchꞌutic ta xchanubtasvanic yilel ta smantaltac Rioxe.
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 ―Voꞌoxuc ti cuxuloxuc lavie, chopol ajolic. Yuꞌun jaꞌ noꞌox chacꞌan chaqꞌuelic li jyuꞌele pero muc bu chcacꞌ avilic. Jaꞌ noꞌox chavaꞌibecon jcꞌoplal chac cꞌu chaꞌal avaꞌibeic scꞌoplal ti Jonas yajꞌalcꞌop Riox ti ta más voꞌnee.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Ti Jonase oxib cꞌacꞌal xchiꞌuc oxib acꞌubal tey tiqꞌuil ta yut xchꞌut mucꞌta choy. Jaꞌ noꞌox yech li voꞌon uque, ti cꞌalal ximilee, oxib cꞌacꞌal xchiꞌuc oxib acꞌubal muculon, voꞌon ti coꞌol crixchanootique.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Ti cꞌalal sta yora chalbe bu chbatic ta sbatel osil crixchanoetic ti Rioxe, más castico chavichꞌic, voꞌoxuc ti cuxuloxuc lavie. Jaꞌ jutuc noꞌox castico chichꞌic ti jníniveetic ti ta más voꞌnee. Yuꞌun iyictaic spasel li cꞌusitic chopole ti cꞌalal iꞌalbatic scꞌop Riox yuꞌun ti Jonase. Li voꞌone más tsots cabtel chac cꞌu chaꞌal ti Jonase, pero mu xacꞌan xachꞌunic li cꞌusitic chacalbeique.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Ti cꞌalal sta yora chalbe bu chbatic ta sbatel osil crixchanoetic ti Rioxe, más castico chavichꞌic, voꞌoxuc ti cuxuloxuc lavie. Jaꞌ jutuc noꞌox castico chichꞌ ti ants preserentee ti nom ilic tal ta xocon vinajel ta sure, ti tal yaꞌibe srazón ti preserente Salomone. Li voꞌone más to jnaꞌ razón chac cꞌu chaꞌal ti Salomone pero mu xacꞌan xachꞌunic li cꞌusitic chacalbeique.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 ’Ti cꞌalal chlocꞌ ta yoꞌon jun crixchano ti pucuje, chbat ta xocol balamil, chba saꞌ bu chnaqui, pero mu sta.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “Más lec chisut echꞌel ta yoꞌon li vinique”, xi ti pucuje. Ti cꞌalal chcꞌote, leclectic chcꞌot sta li vinique.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Yechꞌo un ti pucuje chba saꞌ tal vucvoꞌ xchiꞌil, jaꞌ ti bu chopol tajmeque. Tey ch-ochic ta yoꞌon li vinique, más to tsoc sjol tajmec. Jaꞌ noꞌox yech chachaꞌleatic uc, voꞌoxuc ti chavaꞌiic ti cꞌusi chcale, mi mu xavichꞌicon ta muqꞌue ―xꞌutatic yuꞌun ti Jesuse.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Cꞌalal tey chloꞌilaj ta yut na ti Jesuse, jaꞌo icꞌotic ta tiꞌna ti smeꞌe xchiꞌuc yitsꞌintac yuꞌun chac scꞌoponic.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Oy muchꞌu iꞌalbon ti Jesuse:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 ―Chcal avaꞌi ti muchꞌutic coꞌol xchiꞌuc jmeꞌe, ti coꞌol xchiꞌuc quitsꞌintaque ―xꞌutat yuꞌun ti Jesuse.
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ti Jesuse lisbichcꞌobtaoticotic, voꞌoticotic li yajchancꞌopoticotique.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Scotol ti muchꞌutic jaꞌ tspasic cꞌusi tscꞌan ti Jtotic Riox ta vinajele, jaꞌ coꞌol xchiꞌuc jmeꞌ, coꞌol xchiꞌuc quitsꞌintac, coꞌol xchiꞌuc quixleltac yaꞌel ―xꞌutat yuꞌun ti Jesuse.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.