João 6

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jerusalẽ́pʉ sijamasĩtigʉre yʉꞌrʉóca beꞌro Jesú Galileapʉ dajatojaawĩ tja. Topʉ nígʉ̃, Galilea cja ditara ape pãꞌrẽpʉ pẽꞌawĩ. Ti ditarata Tiberia wãmetiwʉ.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Masã cʉ̃ weeĩꞌose meꞌrã dutitirãrẽ yʉꞌrʉocã ĩꞌarã, pãjãrã sirutuwã.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Ʉ̃sã ape pãꞌrẽpʉ pẽꞌatarã, ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ mʉjãa, dujiwʉ.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Titare judío masã bosenʉmʉ waꞌatjo Pascua cãꞌrõacã dʉꞌsawʉ.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jesú pãjãrã masã cʉ̃rẽ sirutucã ĩꞌagʉ̃, Felipere niwĩ:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Felipere ¿deꞌro yʉꞌtigʉsari? nígʉ̃, tojo sẽrĩtiñaꞌwĩ. Jesú peꞌe cʉ̃ weeatjere masĩyutojacʉ niwĩ.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Felipe cʉ̃rẽ yʉꞌtiwĩ:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, ʉ̃sã meꞌrãcjʉ̃ André, Simó Pedro acabiji Jesure niwĩ:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Aꞌtore niꞌcʉ̃ wĩꞌmagʉ̃ nimi. Cʉ̃ niꞌcãmocʉse pã́ cebada meꞌrã weeꞌquepagare cʉomi. Tojo nicã waꞌi pʉarã cʉomi. Aꞌte baꞌase ãꞌrã pãjãrãrẽ ne seꞌsasome, niwĩ.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú niwĩ:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Beꞌro Jesú pã́rẽ mii, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌowĩ. Tuꞌajanʉꞌcõ, ʉ̃sãrẽ oꞌowĩ. Beꞌro ʉ̃sã masã nipeꞌtirãrẽ dʉcawaawʉ. Mejãrõta waꞌi meꞌrã quẽꞌrãrẽ weewĩ. Ʉ̃sã na baꞌasĩꞌrĩrõ ejatuaro narẽ etiwʉ.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Na baꞌa yapíca beꞌro Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Niꞌcãmocʉsepaga pã́ nimiꞌque ʉ̃sã baꞌadʉꞌaꞌquere seesãacãpʉma, doce piꞌseri muꞌmuse piꞌseri wijawʉ.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Masã Jesú tojo weecã ĩꞌarã, cʉ̃rẽ niwã:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Na cʉ̃rẽ ʉpʉtʉ tutuaro meꞌrã miaa, wiogʉ sõrõsĩꞌrĩmiwã. Cʉ̃ peꞌe na tojo weesĩꞌrĩsere ĩꞌagʉ̃, cʉ̃ seꞌsaro nisĩꞌrĩgʉ̃ ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ mʉjãa waꞌawĩ.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Beꞌro naꞌiqueꞌawãꞌcãtiri cura ʉ̃sã ditarapʉ buꞌawʉ.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Buꞌata, Capernaupʉ waꞌarã yucʉsʉpʉ mʉjãsãjãa, ti ditarare pẽꞌanʉꞌcãwʉ̃. Naꞌinʉcʉ̃aca beꞌropʉ niwʉ̃. Jesú titare bajutiwĩ yujupʉ.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Ʉ̃sã pẽꞌarĩ cura wĩꞌrõ ʉpʉtʉ wẽetuuwãꞌcãtiwʉ. Tojo waꞌacã, pãꞌcõrĩ pacase wãꞌcãwʉ̃.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Ʉ̃sã yoaro niꞌcãmocʉse kilómetro waꞌáca beꞌro Jesú ʉ̃sã tiropʉ aꞌtigʉ, acopʉ sijawãꞌcãtiwĩ. Cʉ̃rẽ ĩꞌarã, ʉpʉtʉ ʉcʉawʉ.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Cʉ̃ ʉ̃sãrẽ niwĩ:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Ʉ̃sã cʉ̃rẽ mʉjãsãjãdutiwʉ. Cʉ̃ sãjã́ca beꞌro ʉ̃sã waꞌaro ape pãꞌrẽpʉ maata ejabaqueꞌowʉ.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Ape nʉmʉ masã ape pãꞌrẽpʉ tojaꞌcãrã nitʉopjʉ meꞌrã ʉ̃sã pẽꞌaꞌquere masĩcãrã niwã. Tojo nicã “Jesú cʉ̃ buꞌerã meꞌrã waꞌatiami”, nicãrã niwã.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Na tojo nicũñarĩ cura apeye yucʉsʉpawʉ etacaro niwʉ̃. Tepawʉ Jesú cʉ̃ pacʉre cʉ̃ eꞌcatise oꞌóca beꞌro ʉ̃sã baꞌaꞌcaropʉ etacaro niwʉ̃. Te Tiberia cjasepawʉ nicaro niwʉ̃.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Beꞌro masã ape pãꞌrẽpʉ tojaꞌcãrã Jesú, cʉ̃ buꞌerã marĩcã ĩꞌarã, aꞌtiro weecãrã niwã. Te yucʉsʉpawʉpʉ mʉjãsãjãa, Capernaupʉ Jesure aꞌmarã aꞌticãrã niwã.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Na aꞌti pãꞌrẽpʉ pẽꞌajarã, Jesure bocaejarã, cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwã:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Jesú narẽ yʉꞌtiwĩ:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Mʉsã baꞌase diaꞌcʉ̃rẽ wapataꞌasĩꞌrĩrã, daꞌraticãꞌña. Te maata peꞌtise niꞌi. Apeye baꞌasere aꞌmaña. Te catinuꞌcũse oꞌose niꞌi. Tereta yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ mʉsãrẽ oꞌogʉsaꞌa. Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉ pacʉ yʉꞌʉre cʉ̃ oꞌóꞌcʉ nisere mʉsãrẽ ĩꞌotojawĩ.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Na cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwã:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Jesú narẽ yʉꞌtiwĩ:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Na cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌwã:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Marĩ ñecʉ̃sʉmʉa maná wãmetisere baꞌacãrã niwã. Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ nírõnojõta te baꞌase ʉꞌmʉse cjasere cʉ̃ oꞌoꞌque nicaro niwʉ̃, niwã Jesure.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Cʉ̃ narẽ yʉꞌtiwĩ:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Baꞌase ʉꞌmʉse cjase ʉꞌmʉsepʉ dijatiꞌque niꞌi. Masãrẽ catinuꞌcũcã weeꞌe.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Na cʉ̃rẽ niwã:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Jesú narẽ niwĩ:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Yʉꞌʉ todʉporo níꞌcaronojõta yʉꞌʉre ĩꞌamirã, mʉsã ẽjõpeoweꞌe.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Nipeꞌtirã yʉꞌʉ pacʉ oꞌoꞌcãrã yʉꞌʉre ẽjõpeosama. Yʉꞌʉre na ẽjõpeocã, narẽ ñeꞌeticã weesome.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Ʉꞌmʉsepʉ níꞌcʉ yʉꞌʉ ʉaro weegʉ aꞌtitiwʉ. Yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ dutiro peꞌere weegʉ aꞌtiwʉ.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Cʉ̃ aꞌtiro ʉami. Cʉ̃ yʉꞌʉre oꞌoꞌcãrãrẽ bajuriocã ʉatimi. Na pecameꞌepʉ waꞌacã ʉatimi. Beꞌropʉ aꞌti ʉmʉco peꞌticã, yʉꞌʉ narẽ masõcã ʉasami.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ aꞌtiro weecã ʉami. “Nipeꞌtirã yʉꞌʉre ẽjõpeorã catinuꞌcũcãꞌrãsama”, nimi. Yʉꞌʉ aꞌti ʉmʉco peꞌticã, narẽ masõgʉ̃saꞌa, niwĩ Jesú.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Jesú “Yʉꞌʉ ʉꞌmʉsepʉ dijatiꞌcʉ baꞌase weronojõ nigʉ̃́ niꞌi” nicã tʉꞌorã, judío masã wiorã cʉ̃ meꞌrã ua waꞌawã.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Aꞌtiro niwã:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú niwĩ:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Ne niꞌcʉ̃ na ʉaro yʉꞌʉre sirutumasĩtisama. Yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ yʉꞌʉ pacʉ na yʉꞌʉre ẽjõpeocã ʉasãmi. Cʉ̃ ʉasãꞌcãrã diaꞌcʉ̃ sirutumasĩsama. Yʉꞌʉre siruturãrẽ aꞌti ʉmʉco peꞌticã, masõgʉ̃saꞌa.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã aꞌtiro ojacãrã niwã: “Õꞌacʉ̃ nipeꞌtirãrẽ buꞌegʉsami.” Tojo weerã nipeꞌtirã yʉꞌʉ pacʉ weresere tʉꞌo ẽjõpeorã yʉꞌʉre siruturãsama.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 »Ne niꞌcʉ̃ masʉ̃ Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉ pacʉre ĩꞌatimi. Yʉꞌʉ cʉ̃ meꞌrã níꞌcʉ diaꞌcʉ̃ ĩꞌawʉ̃.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Diacjʉ̃ta nigʉ̃ti. Yʉꞌʉre ẽjõpeogʉ catinuꞌcũgʉ̃sami.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Yʉꞌʉ ʉꞌmʉse cjase baꞌase niꞌi. Catinuꞌcũsere oꞌoꞌo.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mʉsã ñecʉ̃sʉmʉa yucʉ marĩrõ, masã marĩrõpʉ manárẽ baꞌacãrã niwã. Tere baꞌaꞌcãrã nimirã, wẽrĩa waꞌacãrã niwã.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Yʉꞌʉ peꞌe baꞌase ʉꞌmʉse cjase peꞌere ucũꞌu. Tere baꞌarã, catinuꞌcũcãꞌrãsama.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Te baꞌase ʉꞌmʉsepʉ dijatiꞌcʉ yʉꞌʉta niꞌi. Tere baꞌarã, catinuꞌcũcãꞌrãsama. Yʉꞌʉ baꞌase oꞌose yʉꞌʉ upʉ niꞌi. Yʉꞌʉ upʉre aꞌti ʉmʉcocjãrãrẽ catinuꞌcũdutigʉ oꞌogʉti, niwĩ Jesú.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, judío masã wiorã aꞌmerĩ ucũwã:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Jesú narẽ niwĩ:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Yʉꞌʉ upʉre baꞌarã, yé díre sĩꞌrĩrã peꞌe catinuꞌcũcãꞌrãsama. Na wẽ́rĩ́ca beꞌro aꞌti turi peꞌticã, narẽ masõgʉ̃saꞌa.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Yé upʉ baꞌase waro niꞌi. Yé dí sĩꞌrĩse waro niꞌi.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Yé upʉre baꞌagʉ, yé díre sĩꞌrĩgʉ̃ yʉꞌʉ meꞌrã nimi. Yʉꞌʉ quẽꞌrã cʉ̃ meꞌrã niꞌi.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Yʉꞌʉ pacʉ catinuꞌcũgʉ̃ yʉꞌʉre oꞌówĩ. Yʉꞌʉ cʉ̃ meꞌrã catiꞌi. Tojo weegʉ yʉꞌʉ upʉ baꞌagʉre catinuꞌcũcã weegʉti.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Yʉꞌʉ ʉꞌmʉsepʉ cjase baꞌase dijatiꞌquere ucũꞌu. Aꞌte baꞌase maná mʉsã ñecʉ̃sʉmʉa baꞌaꞌque weronojõ niweꞌe. Na tere baꞌamirã, wẽrĩa waꞌacãrã niwã. Yé upʉre baꞌarã pũrĩcã catinuꞌcũcãꞌrãsama, niwĩ Jesú.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jesú narẽ aꞌtere Capernaupʉ judío masã nerẽrĩ wiꞌipʉ buꞌewĩ.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Jesure siruturi masã cʉ̃ buꞌesere tʉꞌorã, aꞌtiro niwã:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Tojo ucũsere tʉꞌogʉ, Jesú narẽ niwĩ:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Deꞌro waꞌabosari yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ apaturi todʉporo yʉꞌʉ níꞌcaropʉ mʉjãacã tja? Mʉsã tere ĩꞌarã, ¿deꞌro tʉꞌoñaꞌbosari?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Espíritu Santu catisere oꞌomi. Marĩ upʉ marĩrẽ catise oꞌoweꞌe. Yʉꞌʉ baꞌase, sĩꞌrĩsere ucũgʉ̃, poꞌpeapʉ ejeripõꞌrã cjasere ucũgʉ̃ weeꞌe. Yʉꞌʉ ucũsere ẽjõpeorã catinuꞌcũcãꞌrãsama.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Ãpẽrã mʉsã tiropʉre yʉꞌʉ weremicã, yʉꞌʉre ẽjõpeotima yujupʉ, niwĩ Jesú.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Jesú masãrẽ niwĩ:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Tita pãjãrã cʉ̃rẽ sirutumiꞌcãrã sirutuduꞌucãꞌwã.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Na tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Jesú ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerãrẽ sẽrĩtiñaꞌwĩ:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Simó Pedro cʉ̃rẽ yʉꞌtiwĩ:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Ʉ̃sã mʉꞌʉrẽ ẽjõpeotojaꞌa. Ʉ̃sã masĩꞌi, mʉꞌʉ añugʉ̃ Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉta niꞌi.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Jesú tojo nígʉ̃, Juda Iscariotere, Simó macʉ̃rẽ nigʉ̃ weewĩ. Juda ʉ̃sã meꞌrãcjʉ̃ nimiwĩ. Tojo nimigʉ̃, beꞌropʉre Jesure ĩꞌatuꞌtirãpʉre oꞌowĩ.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.