Atos 8

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saulo ne niꞌcʉ̃ Jesure ẽjõpeogʉ marĩato nígʉ̃ na ye wiꞌseripʉ waꞌa, narẽ ñeꞌe, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ miamʉjãcʉ niwĩ. Ʉmʉa, numia nipeꞌtirãrẽ tojo weecʉ niwĩ. Na tojo weecã ĩꞌarã, Jesure ẽjõpeorã noꞌo ʉaro duꞌtistea waꞌacãrã niwã Judea diꞌtapʉ, ãpẽrã Samaria diꞌtapʉ. Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrã seꞌsaro tojacãrã niwã Jerusalẽ́pʉre.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Nipeꞌtirã duꞌtistewãꞌcãꞌcãrã noꞌo na waꞌaro Jesú ye quetire werewãꞌcãcãrã niwã.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Felipe quẽꞌrã duꞌtiwãꞌcãꞌcʉta Samaria wãmetiri macãpʉ waꞌacʉ niwĩ. Topʉ eta, tocjãrã masãrẽ Jesú Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ nimi nisere werecʉ niwĩ.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Apeye quẽꞌrã Õꞌacʉ̃ tutuaro meꞌrã narẽ añuse weeĩꞌocʉ niwĩ. Cʉ̃ aꞌtiro weecã ĩꞌarã, nipeꞌtirã ti macãcjãrã cʉ̃ weresere añurõ tʉꞌotʉꞌsacãrã niwã.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Pãjãrã masã wãtĩa sãjãnoꞌcãrã masãpʉre nimiꞌcãrã wãtĩarẽ cõꞌawĩrõcã, ʉpʉtʉ caricũwijaacãrã niwã. Ãpẽrã pãjãrã sijamasĩtirãrẽ, opa cõꞌñerĩ sijarãrẽ yʉꞌrʉocʉ niwĩ.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌarã, ti macãcjãrã pũrõ eꞌcaticãrã niwã.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Samariapʉre niꞌcʉ̃ Simó wãmetigʉ yoacã yai weronojõ nigʉ̃́ nicʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weesere Samariacjãrã ĩꞌamarĩamʉjãcãrã niwã. Cʉ̃ basu peꞌe “Yʉꞌʉ tutuayʉꞌrʉagʉ niꞌi”, nicʉ nimiwĩ masãrẽ.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Nipeꞌtirã ti macãcjãrã wiorã, noꞌo mejõ nirã cʉ̃ weesere ĩꞌatʉꞌsayʉꞌrʉacãrã niwã.
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Tojo weerã yai yoacã siape meꞌrã pejetiri weeĩꞌonemocã ĩꞌayurã, pãjãrã masã cʉ̃rẽ ẽjõpeonemocãrã niwã.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Felipe Samariapʉre tocjãrãrẽ aꞌtiro ni werecʉ niwĩ:
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Simó “Yʉꞌʉ quẽꞌrã Jesure ẽjõpeoꞌo” nicã tʉꞌogʉ, Felipe cʉ̃ quẽꞌrãrẽ wãmeyecʉ niwĩ. Beꞌro Felipe noꞌo waꞌaro Simó sirutucʉ niwĩ cʉ̃rẽ. Felipe Õꞌacʉ̃ tutuaro meꞌrã weeĩꞌocã ĩꞌagʉ̃, Simó ĩꞌamarĩamʉjãcʉ niwĩ.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Felipe Samariapʉ tojo weeri curareta Jerusalẽ́pʉ nirã́ Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrã queti tʉꞌocãrã niwã Samariacjãrã na Jesure ẽjõpeosere. Tere tʉꞌorã, na meꞌrãcjãrãrẽ Pedro, Juãrẽ ĩꞌadutirã oꞌócãrã niwã.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Na topʉ eta, Jesure ẽjõpeori masãrẽ Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩbosacãrã niwã:
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Felipe cʉ̃ wãmeyecaterore Espíritu Santure na moocãrã niwã yujupʉ. Jesure ẽjõpeose meꞌrã diaꞌcʉ̃ wãmeyenoꞌcãrã niwã.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Pedro, Juã Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩtojarã, Jesure ẽjõpeorãrẽ na dʉpopapʉ ñapeocãrã niwã. Narẽ ñapeori curata Espíritu Santu napʉre dijatacʉ niwĩ.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Pedro quẽꞌrã na ñapeocã, Espíritu Santu dijatacã weesere Simó ĩꞌacʉ niwĩ. Tere ĩꞌagʉ̃, na Espíritu Santure dijatacã weeꞌquere duusĩꞌrĩgʉ̃, Pedro quẽꞌrãrẽ niyeru oꞌocʉ nimiwĩ.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 —Yʉꞌʉre mʉsã tutuaro cʉosere oꞌoya. Yʉꞌʉ quẽꞌrã dʉpopapʉ noꞌo ñapeorãrẽ Espíritu Santure na cʉocã weegʉti weeꞌe, nicʉ nimiwĩ.
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Mʉꞌʉrẽ ĩꞌagʉ̃, “Mʉꞌʉ wãcũse diacjʉ̃ niweꞌe”, ni ĩꞌasami. Tojo weegʉ ʉ̃sã weronojõ Jesú ye quetire masãrẽ mʉꞌʉ weremasĩtisaꞌa.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 — ausente —
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 — ausente —
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Simó narẽ nicʉ niwĩ:
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Beꞌro Pedro quẽꞌrã ti macãcjãrãrẽ Jesú cʉ̃ weecã ĩꞌaꞌquere, na tʉꞌoꞌquere werecãrã niwã. Narẽ weretoja, Jerusalẽ́pʉ tojaa waꞌacãrã niwã. Topʉ tojaarã, Jesú ye quetire peje macãrĩ Samaria diꞌtacjãrã na nise macãrĩrẽ weretojaacãrã niwã.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Beꞌro Felipere niꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ bajua, aꞌtiro ni werecʉ niwĩ:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 — ausente —
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 — ausente —
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Cʉ̃ tojo weeri cura Espíritu Santu Felipere “Tiwʉ tirocureacãpʉ waꞌaya”, nicʉ niwĩ.
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Cʉ̃ tojo nicã Felipe tiwʉ tiroacãpʉ omawãꞌcãcʉ niwĩ. Cʉ̃ tiro ejagʉ, Etiopíacjʉ̃ Isaía ojaꞌquere buꞌecã tʉꞌocʉ niwĩ. Tere buꞌecã tʉꞌogʉ, “¿Mʉꞌʉ buꞌesere tʉꞌoti?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Cʉ̃ peꞌe cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Etiopíacjʉ̃ cʉ̃ buꞌesãñaꞌque Õꞌacʉ̃ macʉ̃rẽ waꞌatje nicaro niwʉ̃ Isaía cʉ̃ aꞌtiro ojaꞌque: Felipe Etiopíacjʉ̃rẽ wereꞌque niꞌi|alt="Make 120 percent Philip and Ethiopian in the chariot" src="CN01932B.TIF" size="col" ref="Hch 8.26-40"
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Cʉ̃ ñaꞌagʉ̃ nigʉ̃rẽ weronojõ na cʉ̃rẽ yabi bujirãsama.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Cʉ̃ tere buꞌetojanʉꞌcõ, Felipere sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Cʉ̃ tojo nicã, Felipe cʉ̃ buꞌeꞌquenʉcʉ̃rẽ werecʉ niwĩ:
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Maꞌapʉ waꞌarã, aco nirõpʉ etacãrã niwã. Tere ĩꞌagʉ̃, Etiopíacjʉ̃ Felipere “Jãa, sõꞌo aco niꞌi. ¿Yʉꞌʉre mʉꞌʉ wãmeyeta basiosari?” nicʉ niwĩ.
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 “Basiocãꞌsaꞌa mʉꞌʉ Jesucristore añurõ ẽjõpeocãma”, ni yʉꞌticʉ niwĩ Felipe.
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Beꞌro Etiopíacjʉ̃ cabayuare tojanʉꞌcãduticʉ niwĩ. Tiwʉre tũrẽcũutoja, na tiwʉpʉ sãñaꞌcãrã aco nirõpʉ dijacãrã niwã. Topʉ ñumuwija, Felipe cʉ̃rẽ wãmeyecʉ niwĩ.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Cʉ̃rẽ wãmeyeca beꞌro na ñumunʉjãrĩ cura wãcũña marĩrõ Felipere Espíritu Santu miiwãꞌcãcʉ niwĩ apesepʉ. Etiopíacjʉ̃ cʉ̃rẽ ne apaturi ĩꞌanemoticʉ niwĩ. Beꞌro pũrõ eꞌcatise meꞌrã tojaa waꞌacʉ niwĩ majã cʉ̃ ya macãpʉ.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Felipe Espíritu Santu cʉ̃rẽ miáca beꞌro maata Azoto wãmetiri macãpʉ bajuanʉꞌcãcʉ niwĩ. Topʉ ni, beꞌro nipeꞌtise macãrĩpʉ werecusiagʉ waꞌacʉ niwĩ Jesú ye quetire. Téé Cesarea wãmetiri macãpʉ wereejacʉ niwĩ.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.