Atos 21
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Éfesocjãrã Jesure ẽjõpeorãrẽ sʉꞌori nirãrẽ weꞌerititʉo, yucʉsʉ aꞌmedoꞌcawʉjopʉ mʉjãsãjãa, waꞌa waꞌawʉ. Waꞌa, diacjʉ̃ pẽꞌa ejawʉ Cos wãmetiri macãpʉ. Topʉ cãrĩ, ape nʉmʉ yʉꞌrʉawʉ Roda wãmetiri macãpʉ. Ti macãrẽ yʉꞌrʉaa, ejawʉ Pátara wãmetiri macãpʉ tja.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Topʉta ʉ̃sã apewʉ meꞌrã Fenicia tiro waꞌapjʉpʉ mʉjãsãjãa, waꞌa waꞌawʉ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Waꞌa, Chipre nʉcʉ̃rõrẽ ĩꞌawãꞌcã, ti nʉcʉ̃rõ cũpe peꞌe tojawʉ. To yʉꞌrʉaa, Siria diꞌtapʉre etawʉ. Eta, Tiro wãmetiri macãpʉ majãwʉ̃. Topʉ tiwʉ daꞌrarã apeque na duredijocã, ʉ̃sã quẽꞌrã tiwʉpʉ sãñaꞌcãrã dijaawʉ.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Topʉ ʉ̃sã Jesure ẽjõpeorãrẽ bocaejawʉ. Na meꞌrã niꞌcã semana tojáníwʉ̃. Na Espíritu Santu masĩse oꞌonoꞌcãrã Pablore “Mʉꞌʉ Jerusalẽ́pʉ waꞌaticãꞌña mʉꞌʉrẽ wẽjẽrĩ”, ni werewã.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Na tojo nimicã, ʉ̃sã “Ticʉse nʉmʉrĩ tojarãti” níca beꞌro waꞌa waꞌawʉ tja. Ʉ̃sãrẽ nipeꞌtirã, na nʉmosãnumia, na põꞌrã baꞌpatitʉowã petapʉ. Ʉ̃sã nipeꞌtirã nucũporopʉ ejaqueꞌa, Õꞌacʉ̃rẽ ñubuewʉ.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ñubuetoja weꞌeriti, ʉ̃sã yucʉsʉpʉ mʉjãsãjãwʉ̃. Na peꞌe quẽꞌrã na ye wiꞌseripʉ tojaa waꞌawã.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Ʉ̃sã Tiro wãmetiri macãpʉ níꞌcãrã yʉꞌrʉaa, etawʉ tja Tolemaida wãmetiri macãpʉ. Topʉ Jesure ẽjõpeorãrẽ añuduti, niꞌcã nʉmʉ na meꞌrã tojawʉ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ape nʉmʉ yʉꞌrʉaa, etawʉ tja Cesareapʉre. Topʉre eta, ʉ̃sã Felipe Õꞌacʉ̃ ye queti werecusiagʉ ya wiꞌipʉ cãrĩwʉ̃. Cʉ̃ meꞌrã topʉ tojacãꞌwʉ̃. Felipe todʉporo Jerusalẽ́pʉre ãpẽrã seis meꞌrã baꞌase etiacjʉ na besecṹúꞌcʉ niwĩ.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Cʉ̃ meꞌrã cʉ̃ põꞌrã numia baꞌparitirã numia marãpʉsʉmʉa moorã niwã. Na Õꞌacʉ̃ cʉ̃ ucũꞌquere wereturiari masã niwã.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ʉ̃sã pejeti nʉmʉrĩ níca beꞌro niꞌcʉ̃ Judeacjʉ̃ Agabo wãmetigʉ etawĩ. Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ ucũꞌquere wereturiari masʉ̃ niwĩ.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Ʉ̃sã tiro eja, Pablo ya da ejerituri dare mii, cʉ̃ basu cʉ̃ ye omocãrĩ, cʉ̃ ye dʉꞌpocãrĩpʉ dʉꞌtewĩ. Dʉꞌtetoja, ʉ̃sãrẽ niwĩ:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, ʉ̃sã, ãpẽrã Cesareacjãrã Pablore “Ne Jerusalẽ́pʉ waꞌaticãꞌña”, nimiwʉ̃.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Cʉ̃ peꞌe ʉ̃sãrẽ niwĩ:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ʉ̃sã cʉ̃rẽ deꞌro cãꞌmotaꞌamasĩti, Õꞌacʉ̃ cʉ̃ deꞌro ʉaro weeato nírã tojo duꞌucãꞌwʉ̃.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 To beꞌro ʉ̃sã, ʉ̃sã ye dure, Jerusalẽ́pʉ waꞌa waꞌawʉ.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Ãpẽrã pejetirã to Cesareacjãrã, Jesure ẽjõpeorã ʉ̃sãrẽ baꞌpatiwãꞌcãwã. Niꞌcʉ̃ na meꞌrã Mnasṍ wãmetigʉ yoacã Jesure ẽjõpeosetigʉ Chipre nʉcʉ̃rõcjʉ̃ niwĩ. Ʉ̃sã cʉ̃ ya wiꞌipʉ Jerusalẽ́pʉre cãrĩrã waꞌawʉ.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Ʉ̃sã Jerusalẽ́pʉre etacã, ʉ̃sãrẽ Jesure ẽjõpeorã eꞌcatise meꞌrã põtẽrĩwã.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Ʉ̃sã etáca nʉmʉ ape nʉmʉ peꞌe Pablo Santiagore ĩꞌagʉ̃ waꞌagʉ, ʉ̃sã meꞌrã waꞌawĩ. Topʉre nipeꞌtirã Jesure ẽjõpeorãrẽ sʉꞌori nirã́ cʉ̃ meꞌrã niwã.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pablo narẽ añudutitoja, judío masã nitirã tiropʉ nipeꞌtise Õꞌacʉ̃ cʉ̃ meꞌrã weeꞌquere niꞌcãrẽ tenʉcʉ̃ werebʉrowĩ.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Narẽ tojo ni wéréca beꞌro Õꞌacʉ̃rẽ na eꞌcatise oꞌowã. Beꞌro Pablore niwã:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Ãpẽrã masã aꞌtiro ni ucjama mʉꞌʉrẽ. “Mʉꞌʉ judío masã nitirã ya diꞌtapʉ nígʉ̃, judío masã topʉ nirãrẽ Moisé dutiꞌquere weedutitiaporo. Na põꞌrã õꞌrẽcjʉ yapa caserore yejecõꞌadutitiaporo. Tojo nicã marĩ judío masã weesetisenojõ quẽꞌrãrẽ weedutitiaporo”, tojo ni ucjama ãpẽrã mʉꞌʉrẽ.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Na mʉꞌʉ aꞌtopʉ ejapʉ nise quetire tʉꞌorã, nerẽrãsama. To pũrĩcãrẽ ¿deꞌro weesĩꞌrĩsari?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Mʉꞌʉ aꞌtiro weecã, añubosaꞌa. Ʉmʉa baꞌparitirã nima aꞌtore. Na Õꞌacʉ̃rẽ “Apeyenojõ tojo weerãti”, nicãrã niama.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Na meꞌrã mʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ waꞌaya. Na Moisé dutiꞌcaronojõta weerã weeama. Na ñaꞌarõ nisetiꞌquere Õꞌacʉ̃ na meꞌrã añurõ eꞌcatidutirã dʉcayurã weeama. Mʉꞌʉ quẽꞌrã na weronojõta weeya. Nipeꞌtise waꞌicʉrã na Õꞌacʉ̃rẽ ʉ̃jʉ̃amorõse wapare narẽ mʉꞌʉ wapayebosaya. Mʉꞌʉ tojo wééca beꞌro na poarire seecõꞌadutirãsama. Nipeꞌtirã judío masã mʉꞌʉ tojo weecã, mʉꞌʉrẽ queti “Tojo nimaꞌacãrã weeapã”, nirãsama. “Cʉ̃ quẽꞌrã Moisé dutiꞌquere añurõ weegʉ́ nimi”, nirãsama.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 »Ʉ̃sã sõꞌonícateropʉ Jesure ẽjõpeorã judío masã nitirãrẽ papera dutiri pũrĩ ojatojawʉ na weeatjere. Waꞌicʉ diꞌi ãpẽrãnojõrẽ Õꞌacʉ̃ mejẽtare ẽjõpeorã na wẽjẽ ʉ̃jʉ̃amorõ ñubuepeoꞌquere baꞌadutitiwʉ. Nipeꞌtirã waꞌicʉrã ye díre, waꞌicʉrã na wãmʉta ãrʉ̃asureꞌcãrãnojõrẽ baꞌadutitiwʉ. Ãpẽrãrẽ aꞌmetãrãdutitiwʉ na nʉmosãnumia, na marãpʉsʉmʉa nitirãrẽ, ni ojaoꞌowʉ judío masã nitirãrẽ, niwã Jesure ẽjõpeorã sʉꞌori nirã́ Pablore.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Pablo peꞌe “Jaʉ”, niwĩ.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Na ñaꞌarõ nisetiꞌquere dʉcayu, na añurõ tuꞌajaboro ãpẽrã judío masã Asiacjãrã Pablore cʉ̃ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ nicã ĩꞌacãrã niwã. Cʉ̃rẽ ĩꞌarã, ãpẽrã masã ti wiꞌipʉ nirãrẽ uarosãjãcã weecãrã niwã. Na cʉ̃rẽ ñeꞌea, caricũcãrã niwã:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —Ʉ̃sã acawererã, ʉ̃sãrẽ weetamurã aꞌtia. Ãꞌrĩta nimi nipeꞌtiro marĩrẽ ñaꞌarõ ucũse meꞌrã dojorẽcusiaꞌcʉ. Cʉ̃ “Judío masã ñaꞌa nima”, nicusiami. “Moisé cʉ̃ dutiꞌque wapamarĩꞌi”, nimi. Aꞌti wiꞌi Õꞌacʉ̃ wiꞌi quẽꞌrãrẽ “Ñaꞌa niꞌi”, ni buꞌecusiagʉ weeami. Apeyema tja griego masãrẽ aꞌti wiꞌipʉre miisãjãtiapĩ. Judío masã nitirã griego masã aꞌti wiꞌipʉre deꞌro sãjãtita basioweꞌe. Cʉ̃ aꞌtiro wéégʉ, aꞌti wiꞌi ñaꞌase marĩrĩ wiꞌire dojorẽgʉ̃ weeapĩ, ni weresãcãrã niwã.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Na todʉporo Éfesocjʉ̃ judío masʉ̃ nitigʉ Trófimo wãmetigʉre Pablo meꞌrã nicã ĩꞌacãrã niwã macãpʉ. Tojo ĩꞌaꞌcãrã nitjĩarã, na “Cʉ̃rẽ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ miisãjãapĩ”, ni wãcũcãrã nimiwã.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Na tojo nicã tʉꞌorã, ti macãcjãrã nipeꞌtirã uarosãjãwã. Tojo weerã sojaro meꞌrã na omasãjãa, Pablo tiropʉ eja, cʉ̃rẽ ñeꞌe, Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ nigʉ̃rẽ wejewijaawã te sope pʉꞌtopʉ. Beꞌro maata ti wiꞌi soperire añurõ biꞌacãꞌwã cʉ̃ ti wiꞌipʉ duꞌti sãjãrĩ nírã.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Na Pablore wẽjẽrãtirãpʉ weemiwã. Na wẽjẽsĩꞌrĩrĩ cura ãpẽrã masã surara wiogʉpʉre wererã waꞌacãrã niwã. Aꞌtiro nicãrã niwã:
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Cʉ̃ te quetire tʉꞌogʉ, cʉ̃ yarã surarare nerẽduti, ãpẽrã cʉ̃ meꞌrãcjãrã wiorã quẽꞌrãrẽ neo, omawãꞌcãticãrã niwã na tiropʉ. Beꞌro na tojo aꞌticã ĩꞌarã, Pablore paamiꞌcãrã paaduꞌucãꞌwã.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Beꞌro surara wiogʉ Pablo pʉꞌtopʉ waꞌa, cʉ̃ yarã surarare ñeꞌeduti, pʉa da cõme dari meꞌrã dʉꞌtedutiwĩ. Tojo weetojaca beꞌro masãrẽ “¿Noa niti ãꞌrĩ? ¿Deꞌro weeati?” ni sẽrĩtiñaꞌwĩ.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Cʉ̃ tojo nicã, masã peꞌe apĩ mejẽcã, ãpẽrã quẽꞌrã mejẽcã noꞌo ʉaro caricũmaꞌacãꞌwã. Tojo weegʉ surara wiogʉ peꞌe ne diacjʉ̃ tʉꞌoejatiwĩ. Tojo tʉꞌoti, cʉ̃ yarã surarare miadutiwĩ na surara nirĩ wiꞌipʉ.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Ti wiꞌipʉ eja, cʉ̃rẽ oꞌosõrõrãtirã weeri cura Pablo surara wiogʉre griego ye meꞌrã “Yʉꞌʉ mʉꞌʉ meꞌrã ucũsĩꞌrĩsaꞌa”, nicʉ niwĩ. Cʉ̃ ucũcã tʉꞌogʉ, surara wiogʉ peꞌe “¿Mʉꞌʉ griego yere masĩti?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿To pũrĩcãrẽ cãrʉ̃ sõꞌonícʉ Egiptocjʉ̃ masãrẽ neocũu weetjĩagʉ̃, romano masã wiorã meꞌrã aꞌmewẽjẽꞌcʉ mejẽta niti? Pãjãrã wẽjẽrĩ masãrẽ baꞌparitisetiri mil níꞌcãrãrẽ cʉ̃ yucʉ marĩrõpʉ miacʉ niwĩ. ¿Mʉꞌʉ cʉ̃ mejẽta niti?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ Pablore.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pablo cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, surara wiogʉ “Jaʉ. Ucũña”, ni yʉꞌticʉ niwĩ. Tojo weegʉ Pablo mʉjãrõpʉ nuꞌcũgʉ̃ta, omocã meꞌrã masãrẽ diꞌtamarĩdutiwĩ. Na diꞌtamarĩcã ĩꞌa, Pablo masãrẽ na ye hebreo ye meꞌrã ucũwĩ.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.