Atos 17
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Pablo, Sila Filipopʉ níꞌcãrã yʉꞌrʉacãrã niwã Anfípoli, Apolonia wãmetise macãrĩrẽ. To yʉꞌrʉaa, etacãrã niwã Tesalónica wãmetiri macãpʉ. Ti macãpʉre judío masã nerẽrĩ wiꞌi nicaro niwʉ̃.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 — ausente —
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 — ausente —
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Tojo ni werecã tʉꞌorã, niꞌcãrẽrã judío masã ẽjõpeocãrã niwã. Judío masã weronojõ ẽjõpeosetirã quẽꞌrã griego masã pãjãrã ẽjõpeocãrã niwã. Wiorã weronojõ nirã́ numia pãjãrã ẽjõpeocãrã niwã.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Ãpẽrã judío masã Pablo cʉ̃ weresere ẽjõpeotirãnojõ ʉpʉtʉ ʉocãrã niwã Pablore. Tojo weerã ʉmʉa nijĩsijarãrẽ, ñaꞌarã nibajaqueꞌatirãrẽ macã decopʉ neo, oꞌócãrã niwã:
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ne bocaticãrã niwã. Bocati, ti wiꞌi nigʉ̃́ Jasõrẽ́, ãpẽrã Jesure ẽjõpeorãrẽ ñeꞌe miacãrã niwã wiorã tiropʉ. Topʉ ejarã, aꞌtiro caricũcãrã niwã:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jasṍ narẽ cʉ̃ ya wiꞌipʉ cãjĩoꞌocʉ niami. Na nipeꞌtise marĩ wiogʉ Romacjʉ̃ cʉ̃ dutisere yʉꞌrʉnʉꞌcãrã weeama. Apĩ peꞌere “Wiogʉ waro nimi Jesú wãmetigʉ” nirã weeama, ni caricũcãrã niwã.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Na tojo nicã tʉꞌorã, ti macãcjãrã, ti macã wiorã nipeꞌtirã caricũstea waꞌacãrã niwã.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Beꞌro wiorã Jasõrẽ́, cʉ̃ meꞌrãcjãrãrẽ aꞌtiro nicãrã niwã:
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ñamicaꞌa, naꞌiqueꞌari curapʉ ãpẽrã Jesure ẽjõpeorã Tesalónicacjãrã Pablo, Silare Berea wãmetiri macãpʉ wijaduticãrã niwã. Beꞌro ti macãpʉ eja, judío masã na nerẽrĩ wiꞌipʉ waꞌacãrã niwã tja.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Bereacjãrã peꞌe Tesalónicacjãrã nemorõ Pablo weresere tʉꞌotʉꞌsacãrã niwã. ¿Pablo marĩrẽ diacjʉ̃ta buꞌegʉ weemiti? nírã, ʉmʉcorinʉcʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye queti ojarã na ojaꞌquere buꞌenuꞌcũcãꞌcãrã niwã.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Cʉ̃ diacjʉ̃ta werecã ĩꞌarã, judío masã pãjãrã ẽjõpeocãrã niwã. Ãpẽrã pãjãrã griego masã ʉmʉa ẽjõpeocãrã niwã. Numia quẽꞌrã griego numiata pajiro niyeru cʉorã numia ẽjõpeocãrã niwã.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Judío masã Tesalónicacjãrã Pablo Bereapʉ Õꞌacʉ̃ ye quetire buꞌecã tʉꞌocãrã niwã. Tere tʉꞌorã, na Bereapʉ waꞌacãrã niwã masãrẽ uarosãjãcã weerã waꞌarã tja.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Na uarosãjãcã ĩꞌarã, maata Jesure ẽjõpeorã Pablore ãpẽrã meꞌrã dia pajiri maapʉ oꞌócãꞌcãrã niwã. Cʉ̃ meꞌrãcjãrã peꞌe Sila, Timoteo ti macãpʉta tojacãꞌcãrã niwã.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pablo cʉ̃rẽ baꞌpatiwãꞌcãꞌcãrã meꞌrã bʉrʉaa, Atena wãmetiri macãpʉ ejacãrã niwã. Topʉ cʉ̃rẽ soocã, majãmitojati aꞌtiticãrã niwã na ya macã Bereapʉ tja. Na meꞌrãta Pablo queti oꞌocʉ niwĩ:
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Sila, Timoteore yucuegʉnojõ Pablo Atenapʉ nígʉ̃, ti macãpʉ ĩꞌacusiacʉ niwĩ. Topʉ peje na ẽjõpeose queose yeeꞌquere ĩꞌacʉ niwĩ. Tere ĩꞌagʉ̃, pũrõ bʉjaweticʉ niwĩ.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Tojo weegʉ Jesú ye quetire judío masã na nerẽrĩ wiꞌipʉ werecʉ niwĩ. Judío masãrẽ, ãpẽrã na weronojõ ẽjõpeosetirãrẽ werecʉ niwĩ. Tojo nicã ʉmʉcorinʉcʉ̃ macã decopʉ waꞌamʉjãcʉ niwĩ. Topʉ cʉ̃ bocaejarãrẽ Jesú ye quetire weremʉjãcʉ niwĩ.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Niꞌcãrẽrã epicúreo, estoico wãmetise cururicjãrãrẽ buꞌerã Pablo meꞌrã ucũcãrã niwã. Cʉ̃ Jesú ye quetire, apeye quẽꞌrãrẽ wẽrĩꞌcãrãpʉ masãsere werecʉ niwĩ narẽ. Tojo weerã niꞌcãrẽrã na basu aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Beꞌro cʉ̃rẽ pijiwãꞌcãcãrã niwã wiorã na ucũwʉaro Areópago wãmetiropʉ. Topʉ cʉ̃rẽ nicãrã niwã:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Ʉ̃sãrẽ mejẽcã warota nicãꞌsaꞌa. Tere ne tʉꞌotirã nicãti. ¿Deꞌro nisĩꞌrĩrõ weeti te mʉꞌʉ buꞌese? Wereya, nicãrã niwã.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Ti macã Atenacjãrã, ãpẽrã topʉ macãrĩ waꞌaꞌcãrã na weesetise aꞌtiro nicaro niwʉ̃. Maꞌma queti diaꞌcʉ̃rẽ tʉꞌo, ucũnuꞌcũcãꞌsĩꞌrĩcãrã niwã.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Na wereduticã tʉꞌogʉ, Pablo Areópagopʉ wãꞌcãnʉꞌcã werecʉ niwĩ Atenacjãrãrẽ:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Yʉꞌʉ aꞌti macãpʉ sijagʉ, mʉsã ẽjõpeosere ĩꞌapʉ. Topʉ niꞌcãrõ mʉsã ẽjõpeorãnojõrẽ waꞌicʉrã wẽjẽ ʉ̃jʉ̃amorõpeoropʉ aꞌtiro ojaõꞌonoꞌcarore bocaejapejasʉ. “Õꞌacʉ̃ masĩnoꞌña marĩgʉ̃rẽ ẽjõpeoro niꞌi”, niapʉ. Mʉsã masĩtimirã ẽjõpeoꞌcʉre mʉsãrẽ niꞌcãrõacã weregʉti.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 »Õꞌacʉ̃ aꞌti turi nipeꞌtisere weeꞌcʉ ʉꞌmʉse, aꞌti diꞌta wiogʉ nimi. Tojo wiogʉ nitjĩagʉ̃, ʉmʉa na weeꞌque wiꞌseripʉ diaꞌcʉ̃ nímasĩtisami.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Ne apeyenojõ dʉꞌsatisaꞌa Õꞌacʉ̃rẽ. Nipeꞌtirãrẽ catise, ejerimise, nipeꞌtisere oꞌosami. Ne marĩ daꞌrase meꞌrã cʉ̃rẽ weetamuta basiotisaꞌa.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Õꞌacʉ̃ ne waropʉta niꞌcʉ̃ masʉ̃ weecʉ niwĩ. Cʉ̃ meꞌrãta nipeꞌtise cururicjãrãrẽ weecʉ niwĩ. Narẽ nipeꞌtiro aꞌti turipʉre nibʉroato nígʉ̃ dʉcawaacʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ cʉ̃ dutiro meꞌrã marĩ põtẽorõ catiatjore, marĩ niatjore cũucʉ niwĩ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Cʉ̃ weeꞌquere ĩꞌarã, yʉꞌʉre masĩsĩꞌrĩrã aꞌmato nígʉ̃ tere weecʉ niwĩ Õꞌacʉ̃. Cʉ̃rẽ aꞌmato nimigʉ̃, yoaropʉ nitisami. Marĩ tiroacã nisami.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 »Õꞌacʉ̃ weetamurõ meꞌrãta marĩ catiꞌi, daꞌraꞌa. Niꞌcãrẽrã mʉsã ya curuacjãrã papera ojari masã aꞌtiro ni ojacãrã niwã: “Marĩ quẽꞌrã Õꞌacʉ̃ weeꞌcãrã cʉ̃ põꞌrã niꞌi.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 »Marĩ Õꞌacʉ̃ põꞌrã niꞌi nírã, cʉ̃rẽ “Uru, plata wãmetise meꞌrã yeeꞌcʉ nimi”, ni wãcũticãꞌrõʉaꞌa. Tojo nicã “Ʉ̃tãgã meꞌrã queose weeꞌcʉ nimi”, niticãꞌrõʉaꞌa. “Masã na wãcũrõ meꞌrã yeemeꞌrĩꞌcʉ nimi Õꞌacʉ̃”, niticãꞌrõʉaꞌa.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Dʉporocjãrãpʉre na masĩtirã yee ẽjõpeoꞌquere Õꞌacʉ̃ tojo ĩꞌacãꞌcʉ niwĩ. Aꞌtocaterore marĩ nipeꞌtirocjãrãrẽ aꞌtiro ʉasami. Marĩ ñaꞌarõ weesetisere bʉjaweti, duꞌudutisami.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Õꞌacʉ̃ aꞌti turi nipeꞌtirocjãrãrẽ beseatji nʉmʉrẽ ĩꞌacasanʉꞌcõcʉ niwĩ. Ti nʉmʉ nicã, queoro nise meꞌrã besegʉsami. Cʉ̃ beseꞌcʉ Jesú meꞌrã tojo weegʉsami. Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ ãꞌrĩta mʉsãrẽ beseacjʉ nimi nígʉ̃, wẽrĩꞌcʉpʉre masõcʉ niwĩ, nicʉ niwĩ Pablo.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Pablo “Niꞌcʉ̃ masʉ̃ wẽrĩꞌcʉpʉ masãcʉ niwĩ” nicã tʉꞌorã, ãpẽrã niꞌcãrẽrã mejõ bujicãꞌcãrã niwã. Ãpẽrã peꞌe “Mʉꞌʉ apetero tere ucũcã, tʉꞌonemosĩꞌrĩsaꞌa tja”, nicãrã niwã.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Beꞌro Pablo na nerẽrõpʉ níꞌcʉ wijaa waꞌacʉ niwĩ.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Niꞌcãrẽrã cʉ̃rẽ sirutuwijaa, cʉ̃ weresere tʉꞌorã, Jesure ẽjõpeocãrã niwã. Niꞌcʉ̃ Dionisio wãmetigʉ Areópagopʉ ãpẽrã wiorã meꞌrã nerẽwʉagʉ nicʉ niwĩ. Apego Dámari wãmetigo, tojo nicã ãpẽrã Jesure ẽjõpeocãrã niwã.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.