Mateus 18

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tiibʉrecora ʉ̃sã Jesús buerá cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwʉ̃:
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Jesús sĩcʉ̃ wĩmagʉ̃rẽ sʉocó, ʉ̃sã decopʉ nʉcõ,
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 jĩĩwĩ:
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Nemorṍ ʉpʉtí macʉ̃ Cõãmacʉ̃ dutirére ãñurõ wãcũnʉnʉsegʉno ãni wĩmagʉ̃ tiiróbiro niiĩ. Ãni “yʉʉ ãpẽrã́ nemorṍ niiã” jĩĩ wãcũriqui.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Sĩcʉ̃ ãni wĩmagʉ̃biro biigʉ́re ĩña, “yʉʉ Jesuré maĩã; teero tiigʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ boca maĩgʉ̃́da” jĩĩ wãcũboqui. Cʉ̃ʉ̃ teero wãcũgʉ̃, cʉ̃ʉ̃rẽ maĩgʉ̃́, yʉʉcãrẽ maĩgʉ̃́ tiii.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 ’Yʉʉre padeorágãrẽ ñañaré tiidutígʉnorẽ ñañanemorõ wáaadacu. Cʉ̃ʉ̃rẽ ʉ̃tãgã pairígamena cʉ̃ʉ̃ wãmʉãpʉ siatúyo, día pairímaapʉ cõãñocori, nemorṍ ãñubocu.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Basocáre ñañaré tiidutíre ñañanetõjõãã. Ñañaré tiidutíre niirucua. Ãpẽrãrẽ́ ñañaré tiidutíri tiirápe bayiró ñañarõ netõã́dacua.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 ’Mʉʉya wãmo, mʉʉya dʉpo mʉʉrẽ ñañarére tiirí tiibócu. Teero wáari, páatacõãjãña. Sicawãmomena o sicadʉpomena catiré petihéropʉ jeagʉ, ãñujãã. Pʉawãmómena o pʉadʉpómena pecamepʉ cõãdioconorĩpeja, ñañanetõjõãcu.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Mʉʉya capea ĩñaré mʉʉrẽ ñañarére tiirí tiibócu. Teero wáari, tiigaré odewecõãjãña. Sicacapeamena catiré petihéropʉ jeagʉ, ãñujãã. Pʉacapéamena pecamepʉ mʉʉ cõãdioconorĩpeja, ñañanetõjõãcu.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 ’Ãniã wĩmarãrẽ teero ĩñarijãña. Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Ʉ̃mʉã́sepʉ ángelea ãniãgãrẽ coterá yʉʉ Pacʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́mena niirucujãya.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ ditirirare netõnégʉ̃ atiwʉ.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 ’¿Mʉ́ã deero tʉgueñaĩ? Cien oveja cʉogʉ́ sĩcʉ̃ ditijõãrĩ, ¿deero tiigári cʉ̃ʉ̃? Noventa y nuevere ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ cṹũ, ditiarigʉre ãmaãgʉ̃ wáaqui.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Cʉ̃ʉ̃rẽ bʉagʉ́, bayiró ʉseniqui. Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Ãpẽrã́ noventa y nueve dʉsaáriramena nemorṍ cʉ̃ʉ̃mena ʉseniqui.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Teerora marĩ Pacʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́ ãniãgãrẽ sĩcʉ̃ pecamepʉ wáari booríqui.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 ’Mʉʉya wedegʉ mʉʉrẽ ñañaré tiirí, mʉʉ basiro cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ wedesegʉ wáaya. Cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiiáriguere tʉomasĩ́rĩ tiiyá. Cʉ̃ʉ̃ “jáʉ” jĩĩrĩ, mʉ́ã cãmerĩ́ wedese ʉseniãdacu sũcã.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Cʉ̃ʉ̃ tʉoríatã, sĩcʉ̃rẽ, pʉarã́rẽ sʉowáya; mʉʉmena cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ wáaaro. Toopʉ́ jea, wedeya cʉ̃ʉ̃ mʉʉrẽ ñañaré tiiáriguere. Mʉʉ teero tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora tiicú. Teero tiirá, pʉarã́ o ĩtĩã́rã tee ñañaré tiiáriguere “diamacʉ̃́rã wáawʉ” o “diamacʉ̃́rã wáayu” jĩĩmasĩãdacu.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Cʉ̃́ãcãrẽ netõnʉcã́rĩ, niipetira yʉʉre padeoráre wedewa mʉ́ã neãrṍpʉ. Cʉ̃́ãcãrẽ netõnʉcã́rĩ, yʉʉre padeoráre jĩĩña: “Cõãmacʉ̃rẽ masĩhẽgʉ̃ o romanuã õpʉ̃rẽ niyeru wapasébosari basocʉre tiiróbiro cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñaña”.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 ’Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Atibʉ́recopʉre mʉ́ã “jáʉ, teero tiiyá; ãñuniã” jĩĩrĩ, ãñuniãdacu ʉ̃mʉã́sepʉcãrẽ. Teero biiri atibʉ́recopʉre mʉ́ã “teero tiiríjãña; ñañaniã” jĩĩrĩ, ñañaniãdacu ʉ̃mʉã́sepʉcãrẽ.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 ’Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã sũcã: Mʉ́ã menamacãrã pʉarã́ sĩcãrĩbíro wãcũrémena “marĩ ateré Cõãmacʉ̃rẽ sãĩcó” jĩĩ sãĩrĩ́, yʉʉ Pacʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́ ticogʉdaqui.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Pʉarã́, ĩtĩã́rã yʉʉre padeorá neãrĩ, yʉʉ cʉ̃́ã watoapʉ niiã, jĩĩwĩ.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Pedro Jesús pʉtopʉ wáa, sãĩñáwĩ:
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 —“Sietecõrõ” jĩĩria. “Cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiirécõrõ acabóya” jĩĩã.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 ’Mʉ́ãrẽ queorémena teeré wedegʉda: Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare atequetí tiiróbiro niiã. Sĩcʉ̃ õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃ye dita dutibosara wapamórere “quẽnogʉ̃́da” jĩĩyigʉ.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ãrẽ wapasénʉcãrĩ, sĩcʉ̃ pairó peti wapamógʉ̃rẽ néeatiyira.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Cʉ̃ʉ̃ wapatíre cʉohéri ĩñagʉ̃, cʉ̃ʉ̃rẽ, cʉ̃ʉ̃ nʉmorẽ́, cʉ̃ʉ̃ põnarẽ́, niipetire cʉ̃ʉ̃ cʉorére ãpẽrãpʉ́re dúadutiyigʉ, cʉ̃ʉ̃ wapamórere wapatídutigʉ.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Teeré ĩñagʉ̃, cʉ̃ʉ̃pe cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃ pʉto ñicãcoberimena jeacũmu, sãĩyígʉ: “Yʉʉ õpʉ̃, yʉʉre yuesãñuña. Yʉʉ niipetire wapatípetijãgʉ̃da”, jĩĩyigʉ.
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃pe cʉ̃ʉ̃rẽ bóaneõ ĩñagʉ̃, cʉ̃ʉ̃ wapamórere acabójã, cʉ̃ʉ̃rẽ “wáagʉa” jĩĩyigʉ.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 ’Cʉ̃ʉ̃pe wáa, ãpĩ cʉ̃ʉ̃ menamacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ tiiróbiro dutibosagʉre bʉajeáyigʉ. Cʉ̃ʉ̃pe cʉ̃ʉ̃rẽ péerogã wapamómiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ wapatídutigʉ, wãmʉãrẽ ñeediyo, “mʉʉ yʉʉre wapamórere wapatíya” jĩĩyigʉ.
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Cʉ̃ʉ̃pe ñicãcoberimena jeacũmu, sãĩmíyigʉ: “Yʉʉre yuesãñuña. Mʉʉrẽ wapatígʉda”, jĩĩmiyigʉ.
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Cʉ̃ʉ̃pe booríyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ peresuwiipʉ néewa, sõnecodutiyigʉ. “Cʉ̃ʉ̃ wapatípetiripʉ, wionécoya”, jĩĩyigʉ.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃ menamacãrã dutibosara cʉ̃ʉ̃ teero tiirére bayiró bóaneõremena ĩñayira. Cʉ̃́ã õpʉ̃pʉre niipetire cʉ̃ʉ̃ teero tiiáriguere wedera wáayira.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Teeré tʉogʉ́, cʉ̃́ã õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ sʉodutíyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ: “¡Ñañagʉ̃́! Mʉʉ yʉʉre sãĩrĩ́, niipetire mʉʉ wapamóretõrẽ acabópetijããwʉ̃.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Yʉʉ mʉʉrẽ bóaneõ ĩñaãrirobirora mʉʉcã mʉʉ menamacʉ̃rẽ bóaneõ ĩñaboajĩyu”, jĩĩyigʉ.
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃ cúagʉ, peresuwii coterí basocare “cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró ñañarõ tiiyá; tée cʉ̃ʉ̃ wapamóre wapatípetiripʉ, ñañarõ tiidúya” jĩĩyigʉ, jĩĩwĩ Jesús.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Jesús ate wede yapacʉtíwi:
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.