Marcos 6
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Too niiãrigʉ cʉ̃ʉ̃ masãri macãpʉ coepʉtʉ́ayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ buerácã cʉ̃ʉ̃mena wáayira.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Judíoa yeerisãri bʉreco jeari, Jesús cʉ̃́ã neãrí wiipʉ buenʉcãyigʉ. Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃ buerére tʉorá tʉomaníjõã, cãmerĩ́ jĩĩyira:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Ãni María macʉ̃ táboa padegʉ́ niiĩ; Santiago, José, Judas, Simón sõwʉ̃ niiĩ; cʉ̃ʉ̃ baira numiãcã ãno marĩ watoapʉ niiĩya, ¿teerora? jĩĩ wedeseyira.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Jesupé cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Toopʉ́re cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tiiẽ́ñomasĩriyigʉ. Sĩquẽrã diarecʉtira dícʉre ñaapeóyigʉ, cʉ̃́ã diarecʉtire netõã́rõ jĩĩgʉ̃.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Basocá padeohéri ĩñagʉ̃, ĩñamanijõãyigʉ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Cʉ̃́ã docere cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ neãduti, pʉarã́cõrõ dícʉ ticoconʉcãyigʉ. Wãtĩãrẽ cõãmasĩrere ticoyigʉ cʉ̃́ãrẽ.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 —Mʉ́ã wáara, apeyenó néewarijãña, jĩĩyigʉ—. Mʉ́ã tuurítuarigʉ dícʉre néewaya. Wasopo, pugue, niyeru néewarijãña.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Sapatu, suti, mʉ́ã sãñaré dícʉre néewaya. Apeyé mʉ́ã suti wasoádarere néewarijãña, jĩĩyigʉ—.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Mʉ́ã wiipʉ́ jeara, tiimacãpʉ mʉ́ã niiãdaro jeatuaro pʉtʉácũmuña.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Apemacãpʉ́re mʉ́ãrẽ ñeedʉgaheri, mʉ́ã wederére tʉodʉgáheri, tiimacãrẽ netõjṍãña. Tooré netõwára, tiimacã maquẽ dita mʉ́ãye dʉporipʉ túaariguere páabatecũña. Teero tiirá, mʉ́ã “atimacã́ macãrã wapa cʉoóya” jĩĩrã tiiádacu, jĩĩyigʉ Jesús.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Cʉ̃́ã wáajõãyira, basocáre “mʉ́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasoyá” jĩĩnetõrã wáara.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Teero biiri paʉ wãtĩãrẽ cõãwionecoyira. Paʉ diaré cʉoráre ʉsemena tuusĩã́, cʉ̃́ãrẽ netõnéyira.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Niipetiropʉ Jesús tiirére tʉosesájõãyira. Herodes Galilea dita dutigʉ́cã tee quetire tʉogʉ́ jĩĩyigʉ:
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 —Elías niiqui, jĩĩyira ãpẽrã́.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Cʉ̃́ã teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, Herodepe jĩĩyigʉ:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Herodes too sʉgueropʉ Herodías ʉsenigõ niiãrõ jĩĩgʉ̃, Juanrẽ́ peresuwiipʉ néewa, siatúcũdutiyigʉ. Herodías cʉ̃ʉ̃ bai Felipe nʉmo niimiyigo. Teero niipacari, Herodepe coore ẽma, nʉmocʉtijãyigʉ.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Teeré ĩñagʉ̃, Juan Herodere: —Mʉʉ bai nʉmorẽ nʉmocʉtimasĩria, jĩĩyigʉ.
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Teero tiigó, Herodías Juanména bayiró cúadoajĩgõ, cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdutídʉgamiyigo. Teero wãcũpaco, sĩãdutímasĩriyigo.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Herodepe Juanrẽ́ cuiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ basocʉ́ ãñugʉ̃́ niirére, cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃yere tiinʉnʉ́serere masĩyigʉ. Juan wederére tʉogʉ́, bayiró wãcũpatiyigʉ. Teero wãcũpatipacʉ, ãñurõ ʉseniremena tʉoyígʉ, tʉogʉ́peja. Teero tiigʉ́, coo ñañarõ tiidʉgárere tiidutírimiyigʉ.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Herodes cʉ̃ʉ̃ bauári bʉreco jeari, bosebʉreco tiipéoyigʉ. Tiibʉrecore Herodías Juanrẽ́ coo sĩãdʉgárere bʉajeáyigo. Herodes bosebʉreco tiigʉ́, cʉ̃ʉ̃mena paderáre, teero biiri surara dutiráre, Galilea dita macãrã ʉpʉtí macãrãrẽ néõco, cʉ̃́ãmena boseyayigʉ.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Cʉ̃́ã yaarópʉ Herodías macõ sããwa, basaẽñoyigo. Coo basaẽñorere Herodes, ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃mena yaaduira bayiró tʉsayira. Teero tiigʉ́, Herodes coore jĩĩyigʉ:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Coore jĩĩyigʉ sũcã:
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Coo paco pʉtopʉ witiwa: —¿Ñeenórẽ sãĩgṍdari yʉʉ? jĩĩyigo.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Máata cʉtʉcʉtʉ́sã, cʉ̃́ã õpʉ̃rẽ sãĩyígo:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Coo teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, Herodes bayiró wãcũpatiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ boocórira tʉocóropʉ “niirṍrã mʉʉrẽ ticogʉda” jĩĩãrigʉ niijĩgʉ̃, “ticoria” jĩĩmasĩriyigʉ.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Máata sĩcʉ̃ surarare Juanyá dupure páata, néeatidutiyigʉ.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Surara peresuwiipʉ wáa, cʉ̃ʉ̃ya dupure páata, opasida bapamena néesã, coore ticoyigʉ. Coope coo pacopʉ́re ticoyigo.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Juanrẽ́ teero tiiré quetire tʉorá, cʉ̃ʉ̃ buerére nʉnʉmíãrira toopʉ́ wáa, cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃rẽ née, ʉ̃tãtutipʉ cṹũrã wáayira.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Jesús beserira buenetõãri siro, coe, Jesús pʉtopʉ neãyira. Niipetire cʉ̃́ã tiiáriguere, basocáre bueariguere cʉ̃ʉ̃rẽ wedeyira.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Cʉ̃́ã pʉtopʉ naĩrõ paʉ jeará, ãpẽrã́ wáara niirĩ, péerogã yeerisã, yaa tiimasĩ́riyira. Teero tiigʉ́, Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Cʉ̃́ã sesaro dooríwʉpʉ mʉãsã, basocá manirṍpʉ wáajõãmiyira.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Paʉ cʉ̃́ã wáari ĩñayira. Jesuré ĩñarira cʉ̃ʉ̃ wáaropʉ niipetire macãrĩ macãrã cʉtʉnʉnʉ́sewayira. Cʉ̃́ã sʉguero cʉ̃́ã tĩãjeaadarore yuetoayira.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Jesús dooríwʉpʉ sãñaãrigʉ duinʉcã́, basocá paʉre ĩñayigʉ. Oveja coterí basocʉ manirã́ tiiróbiro niirĩ ĩñagʉ̃, bóaneõ ĩñayigʉ. Teero tiigʉ́, cʉ̃́ãrẽ pee buenʉcãyigʉ sũcã.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Ñamicapʉ niirĩ, cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ pʉto jea, jĩĩyira:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Basocáre “nocõrõrã niiã” jĩĩña. Pʉtogã niiré macãrĩpʉ, cã́pũ niiré wiseripʉ cʉ̃́ã yaaré sãĩ, yaara wáaaro, jĩĩmiyira.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 —Mʉ́ã cʉ̃́ãrẽ yaaré ecayá, jĩĩyigʉ.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 —¿Noquẽpa pã cʉoi mʉ́ã? Ĩñarã wáaya, jĩĩyigʉ.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 —Basocá táa sotoapʉ opaburi duiaro, jĩĩyigʉ.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Basocá sĩquẽburire cien, apeyebúrire cincuenta jeanuãyira.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Jesús tee sicamoquẽñepa pãrẽ, wai pʉarã́rẽ née, ʉ̃mʉã́sepʉ ĩñamʉõco, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Túajea, pãrẽ pʉatásã, cʉ̃ʉ̃ bueráre basocápʉre batodutigʉ ticoyigʉ. Waicãrẽ teerora tiiyígʉ.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Niipetira yaa, yapijõãyira.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Yaatoaari siro, pã, wai cʉ̃́ã yaadʉaariguere doce piseri seesã́ dadodʉpóyira.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Teeré yaarira ʉ̃mʉã́ dícʉre bapaqueori, cinco mil niiyira.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Jesús máata cʉ̃ʉ̃ bueráre cʉ̃ʉ̃ jeaariwʉpʉ jeasãduti, Betsaidapʉ tĩãwasʉguedutiyigʉ. Cʉ̃́ã wáari, cʉ̃ʉ̃pe basocáre “wáagʉ tiia” jĩĩgʉ̃ tiiyígʉ.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Cʉ̃́ãrẽ teeré jĩĩãri siro, ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ Cõãmacʉ̃mena wedesegʉ mʉãwayigʉ.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Náĩcũmuãri siro, dooríwʉ tiitaro decopʉ niiyiro; Jesupé burusotoápʉ sĩcʉ̃rã niiyigʉ.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Wĩno páapucãmotari, cʉ̃́ã waawámasĩhẽrĩ ĩñayigʉ. Bóemʉãatiri, Jesús cʉ̃́ã pʉtopʉ wáagʉ, oco sotoápʉ wáayigʉ. Cʉ̃́ãrẽ netõjṍãgʉ̃dʉ tiiróbiro tiiyígʉ.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Cʉ̃ʉ̃rẽ oco sotoápʉ wáari ĩñarã, ʉcʉápetijõãyira. “¡Abʉ! ¡Basocʉ́ diarigʉ wãtĩ niiqui!” jĩĩ wãcũmiyira. Bayiró acaribíyira.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Niipetira cʉ̃ʉ̃rẽ ĩña, ʉcʉápetijõãyira. Máata Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Cʉ̃́ãyawʉpʉ mʉãsãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ mʉãsãrĩ, wĩno netõjṍãyiro. Teero wáari ĩñarã, bayiró ʉcʉá, ĩñamanijõãyira.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Pãmena cʉ̃ʉ̃ tiiẽ́ñoãriguere cʉ̃́ã “¿deero jĩĩrõ tiigári tee?” jĩĩmasĩriyira. Wãcũmasĩriyira. Teero tiirá, bayiró peti ĩñamanijõãyira.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Cʉ̃́ã tiitaropʉre tĩã, Genesaretpʉ jeayira. Cʉ̃́ãyawʉ dooríwʉre siatúpaso, maajṍãyira.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Toopʉ́ cʉ̃́ã maajeánʉcãrĩ, too macãrã máata Jesuré ĩñamasĩyira.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Teero tiirá, cʉ̃́ã niipetiropʉ cʉtʉwá, diarecʉtirare cʉ̃́ã cõãrémena néewayira.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Noo cʉ̃ʉ̃ wáaropʉre, metãmacã́rĩgãpʉre, pacamacã́rĩpʉre, cã́pũpʉre, cʉ̃ʉ̃ netõwáadaropʉre diaráre néewa, cṹũ, yueyira. Jesuré sãĩyíra:
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.