Marcos 5
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Galileatarore Gerasa ditapʉ tĩãjeayira.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Jesús dooríwʉ niiãrigʉ maanʉcã́rĩ, sĩcʉ̃ diarirare cṹũre coperipʉ niiãrigʉ Jesús pʉtopʉ máata atiyigʉ. Wãtĩã cʉogʉ́ niiyigʉ.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Cʉ̃ʉ̃ diarirare cṹũre coperipʉ niijãyigʉ. Deero tii siatúmasĩña maniyígʉ. Cõmedárimenacãrẽ siatúmasĩña maniyíro.
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Pee peti cõmedárimena cʉ̃ʉ̃ye wãmorĩrẽ, cʉ̃ʉ̃ye dʉporire siatúri, wéetajãyigʉ. Sĩcʉ̃no cʉ̃ʉ̃rẽ sĩcãrĩbíriyira.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Bʉ́recori, ñamirĩ́ cʉ̃ʉ̃ ʉ̃tãyucʉpʉ diarirare yaarópʉ acaribínetõgʉ̃ tiiyígʉ. Ʉ̃tãperimena cʉ̃ʉ̃ basiro cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃rẽ dote, cãmitujãgʉ̃ tiiyígʉ.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Jesuré yoaropʉ ĩñagʉ̃rã, cʉtʉáti, cʉ̃ʉ̃ pʉto ñicãcoberimena jeacũmuyigʉ.
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 — ausente —
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 — ausente —
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 —¿Deero wãmecʉtii mʉʉ? jĩĩyigʉ Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Pee peti cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩyígʉ:
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ paʉ yesea yaanucũyira. Wãtĩã bayiró sãĩyíra:
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 —Ʉ̃sãrẽ yesea pʉto wáadutiya. Ʉ̃sã cʉ̃́ãpʉre sããwa, niiãda, jĩĩmiyira.
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 —Teerora tiiyá, jĩĩyigʉ Jesús.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Yesea coterí basoca cuicocʉtʉayira. Cʉ̃́ãya macã macãrãrẽ, cã́pũrĩpʉ macãrãrẽ teeré wedeyira. Cʉ̃́ã wederi tʉorá, “¿deero wáaayiri?” jĩĩ, ĩñarã wáayira.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Jesús pʉtopʉ jeara, paʉ wãtĩã cʉogʉ́ niimiãrigʉre duiri ĩñayira. Cʉ̃ʉ̃ suti sãña, ãñurõ wedesejãyigʉ sũcã. Tee niipetirere ĩñarã, cuiyira.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Basocʉ́ wãtĩã cõãwionecori ĩñaãrira cʉ̃ʉ̃rẽ wáaariguere wedeyira ãpẽrãrẽ́. Yeseare wáaariguecãrẽ wedeyira.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Teeré tʉorá, Jesuré bayiró: —¡Wáagʉa! Ʉ̃sãya ditapʉre pʉtʉárijãña, jĩĩnʉcãyira.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Jesús dooríwʉpʉ mʉãsãrĩ, wãtĩã cʉogʉ́ niimiãrigʉ cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró sãĩmíyigʉ:
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 —Yʉʉmena atirijãña; mʉʉya wiipʉ pʉtʉawaya. Cõãmacʉ̃ mʉʉrẽ tiiáriguere, mʉʉrẽ bóaneõremena ĩñaãriguere wedegʉ wáaya mʉʉ pʉto niirã́rẽ, jĩĩyigʉ.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Cʉ̃ʉ̃ wáa, Decápolis macãrĩpʉ niipetire Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ tiiríguere wedenʉcãyigʉ. Niipetira cʉ̃ʉ̃ wederére tʉorá, tʉomaníjõãyira.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Jesús dooríwʉmena apeniñapʉ́ tĩãjeari, paʉ basocá cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ neãyira. Teero tiigʉ́, día wesagãpʉ pʉtʉánʉcãyigʉ.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Toopʉ́re sĩcʉ̃ judíoa neãrí wii dutirá menamacʉ̃ jeayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Jairo. Jesuré ĩñagʉ̃, cʉ̃ʉ̃ pʉto ñicãcoberimena jeacũmu,
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 bayiró sãĩyígʉ:
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Jesús cʉ̃ʉ̃mena wáayigʉ. Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃rẽ tuunʉnʉ́seyira.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Cʉ̃́ã watoapʉ sĩcõ numiṍ niiyigo. Doce cʉ̃marĩ beti niiré teero niirucujãyiro.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Ʉcotira paʉ cʉ̃́ã ʉcotiri, teeména nemorṍ ñañarõ netõyígo. Coo niyeru cʉomíriguemena cʉ̃́ãrẽ wapatíma jĩĩgõ, petinójõãyigo. Coo diaré petiríyiro. Bayiró peti wáayigo.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 Jesús basocáre netõnére quetire tʉoyígo. Teeré tʉogó, Jesús sucubíro basocá watoapʉ jea, cʉ̃ʉ̃yaro sutiroré padeñáyigo.
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 “Yʉʉ cʉ̃ʉ̃yaro padeñáremena dícʉ netõjã́gõdacu”, jĩĩ wãcũyigo.
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 Coo padeñárĩrã, coo diaré máata bʉʉnʉcã́jõãyiro. Cooya õpʉ̃ʉ̃ ãñujõãriguere masĩjãyigo.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Jesús “yʉʉ tutuaremena netõrĩ́ tiiátʉ” jĩĩ tʉomasĩ́jãyigʉ. Máata cãmenʉcã́, sãĩñáyigʉ:
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Jesupé “¿noã yʉʉre padeñáĩ?” jĩĩgʉ̃, ĩñaãmayigʉ.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Coope coore netõã́riguere masĩjĩgõ, cʉ̃ʉ̃ díamacʉ̃ ñicãcoberimena jeacũmuyigo. Cuigo, ñapõpiyigo. Niipetire coore wáaariguere wedeyigo.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Jesús coore jĩĩyigʉ:
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Cʉ̃ʉ̃ coomena wedesegʉ tiirí, Jairoya wii macãrã jeayira.
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Jesús cʉ̃́ã jĩĩãriguere tʉopacʉ́, judíoa neãrí wii dutigʉ́re jĩĩyigʉ:
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Jesús cʉ̃ʉ̃mena paʉ bapacʉtiri booríyigʉ. Noquẽrãrẽ “jãmʉ” jĩĩyigʉ: Pedrore, Santiagore, cʉ̃ʉ̃ bai Juanrẽ́.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Jesús judíoa neãrí wii dutigʉ́ya wiipʉ jeayigʉ. Toopʉ́ jeagʉ, basocá uti, bóaneõremena acaribírare ĩñayigʉ.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Tiiwiipʉ́ sããwagʉ, too basocá niirã́rẽ jĩĩyigʉ:
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Cʉ̃́ãpe cʉ̃ʉ̃rẽ buijã́miyira. Jesupé niipetirare witiwadutiyigʉ. Cʉ̃́ã witiwaari siro, wĩmagõ pacʉre, pacore, cʉ̃ʉ̃mena niirã́mena coo pesarí tatiapʉ sããwayigʉ.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Toopʉ́ sããjeagʉ, diarigo wãmorẽ ñee: —Talita, cumi, jĩĩyigʉ cʉ̃ʉ̃ye arameomena. Biiro jĩĩgʉ̃, “wĩmagõ, wʉ̃mʉnʉcãña” jĩĩgʉ̃ tiiyígʉ.
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Máata wĩmagõ doce cʉ̃marĩ cʉogó wʉ̃mʉnʉcã, wáayigo. Coo masãrĩ ĩñarã, bayiró ĩñamanijõãyira.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Jesús bayiró wededutiriyigʉ teeré.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.