Marcos 14
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Pʉabʉ́reco dʉsayíro Pascua bosebʉreco wáaadaro. Tii bosebʉreco niirĩ, pã púuri tiiré wʉ́oya maniré yaanoã. Paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerámena Jesuré yayióremena cʉ̃́ã ñeeãdarere cãmerĩ́ wedeseyira, sĩãdʉgára.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 —Bosebʉreco niirĩ, tiiríjããda. Basocá cʉ̃ʉ̃rẽ maĩrã́, marĩmena cúara, noo booró acaribíãmajãbocua, jĩĩyira.
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Jesús Betaniapʉ Simón õpʉ̃ʉ̃ bóa netõrígʉya wiipʉ niiyigʉ. Jesús yaaduiritabe, sĩcõ numiṍ sitiaãñúriga cʉogó jeayigo. Tiigá sitiaãñúre “nardo” wãmecʉtire wapapacáre posecʉtíyiro. Tiigá ñacõrẽ tuupécojã, cʉ̃ʉ̃ya dupu sotoapʉ píopeoyigo.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Ãpẽrã́ toopʉ́ niirã́ coo teero tiirí ĩñarã, cúajõãyira. Cʉ̃́ã cãmerĩ́ jĩĩyira:
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Ate sitiaãñúrere dúa, sicacʉ̃ma padegʉ wapatárocõrõ bʉanóboayu. Teeména bóaneõrãrẽ tiiápuro boomíãyu, jĩĩyira. Coore tutiyira.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Bóaneõrã mʉ́ã watoapʉ niirucujããdacua. Mʉ́ã boorítono cʉ̃́ãrẽ ãñurõ tiiápumasĩã. Yʉʉpeja mʉ́ãmena niirucuricu.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Atigó yʉʉre coo jeatuaro ãñurõ tiiyo. Coo sitiaãñúrere píopeogo, yʉʉre yaará sitiaãñúre tuusĩã́ãdaro tiiróbiro tiiyúetoayo.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Niipetiro atiditapʉ́re Cõãmacʉ̃ basocáre netõnére quetire wedewarucura, atigó yʉʉre tiiáriguere wedeadacua, coore wãcũdutira, jĩĩyigʉ.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Judas Iscariote Jesús buerá doce menamacʉ̃ wáa, paiaré dutiráre jĩĩyigʉ:
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Teeré tʉorá, bayiró ʉseniyira.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Basocá pã púuri tiirémena wʉ́oya maniré yaarí bosebʉreco niinʉcãyiro. Tiibʉreco niirĩ, oveja Pascua macʉ̃ niigʉ̃dʉre sĩãyíra. Tiibʉrecore Jesús buerá cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Jesús pʉarã́ cʉ̃ʉ̃ bueráre ticocoyigʉ.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Cʉ̃ʉ̃ sããwaro tiiwií õpʉ̃rẽ jĩĩwa: “ ‘¿Noopʉ́ niigari yʉʉ buerámena Pascua boseyaadari tatia?’ jĩĩãwĩ ʉ̃sãrẽ buegʉ́”, jĩĩwa.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃mʉã́rõ macã tatia quẽnoã́ri tatiacapʉ ẽñogʉ̃́daqui. Toopʉ́ quẽnoyúewa, jĩĩcoyigʉ.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Cʉ̃ʉ̃ buerá wáa, Jerusalénpʉ jeayira. Toopʉ́ jeara, Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩãrirobirora niipetirere bʉayíra. Toopʉ́ cʉ̃́ã Pascua boseyaadarere quẽnoyíra.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Náĩcũmuãri siro, Jesús, cʉ̃ʉ̃ buerá docemena tiiwiipʉ́re jeayigʉ.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Cʉ̃́ã yaaduiri, Jesús jĩĩyigʉ:
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Cʉ̃́ã bayiró wãcũpatiyira.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora wáaadacu. Bóaneõgʉ̃ niigʉ̃daqui yʉʉre ticogʉdʉpeja. Cʉ̃ʉ̃ bauáriatã, nemorṍ ãñubojĩyu, jĩĩyigʉ.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Jesús cʉ̃́ãmena yaagʉ, pãrẽ née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Túajea, pʉatásã, batogʉra, jĩĩyigʉ:
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Vino bapare née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Túajea, cʉ̃ʉ̃ bueráre tĩ́ãyigʉ. Niipetira tiibapa maquẽrẽ sĩniyíra.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Cʉ̃́ãrẽ tĩ́ãgʉ̃, jĩĩyigʉ:
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Vino sĩninemóricu sáa; tée Cõãmacʉ̃ Õpʉ̃ niirṍpʉ mama vino ĩñaña manirére sĩnigʉ̃́dacu, jĩĩyigʉ.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Sicawãme Cõãmacʉ̃rẽ basarére basapeotoaari siro, Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivopʉ wáajõãyira.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Teero wáapacari, yʉʉ diarigʉpʉ masãri siro, yʉʉ mʉ́ã sʉguero Galileapʉ jeatoagʉdacu, jĩĩyigʉ.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Pedro jĩĩyigʉ:
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Pedro jĩĩyigʉ:
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Too síro Getsemanípʉ jeayira. Jesús cʉ̃ʉ̃ bueráre jĩĩyigʉ:
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Pedro, Santiago, Juanrẽ́ cʉ̃ʉ̃mena néewayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ bayiró peti yeeripũnapʉ wãcũpati, bóaneõnʉcãyigʉ.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 —Yʉʉre diariquioro, wãcũpatire niinetõjõãga. Mʉ́ã ãno pʉtʉáya. Cãnirã́ mee tiiwá, jĩĩmiyigʉ.
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Cʉ̃́ã beru yoasãñurõ wáa, yepapʉ munibiácũmuyigʉ. Tee ñañarõ netõré jearijããrõ jĩĩgʉ̃, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Sãĩgʉ̃́, jĩĩyigʉ:
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Too síro cʉ̃ʉ̃ buerá pʉtopʉ cãmepʉtʉ́ayigʉ. Cʉ̃́ãrẽ cãniã́rirapʉre bʉajeáyigʉ.
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Cãnirã́ mee tiiyá. Wãtĩ mʉ́ãrẽ jĩĩcõãsãrijããrõ jĩĩrã, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩñá. Mʉ́ã wãcũrémena ãñurére tiidʉgápacari, mʉ́ãye õpʉ̃ʉ̃rĩpe sĩcãrĩbíria, jĩĩyigʉ.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Cãmepʉtʉ́agʉ, cʉ̃ʉ̃ Pacʉre sãĩã́rirobirora sãĩyígʉ sũcã.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Sãĩã́ri siro, cʉ̃ʉ̃ buerá pʉtopʉ cãmepʉtʉ́agʉ, cãniã́rirapʉre bʉajeáyigʉ sũcã. Cʉ̃́ãrẽ wʉgoá pũnijõãyiro. Cʉ̃ʉ̃rẽ deero yʉʉmasĩriyira.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Ĩtĩã́rĩ cãmepʉtʉ́agʉ cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Wʉ̃mʉnʉcãña. Jãmʉ, yʉʉre ticogʉdʉ atitoai mée, jĩĩyigʉ.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesús cʉ̃́ãmena wedesegʉ tiiríra, máata cʉ̃́ã menamacʉ̃ niimiãrigʉ Judas jeayigʉ. Cʉ̃ʉ̃mena paʉ basocá espadapĩrĩmena, yucʉména atiyira. Cʉ̃́ã paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá ticocoarira niiyira.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 “Yʉʉ wasopúro ũpũgʉ̃́ cʉ̃ʉ̃rã́ niigʉ̃daqui. Cʉ̃ʉ̃rẽ ñee, ãñurõ siatú, néewawa”, jĩĩsʉguetoayigʉ Jesuré ticogʉdʉ.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Máata Jesús pʉtopʉ jeagʉ: —Yʉʉre buegʉ́, jĩĩyigʉ.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Teero tiirí ĩñarã, Jesuré ñeejõãyira.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Cʉ̃ʉ̃rẽ ñeerĩ, sĩcʉ̃ toopʉ́ nucũgʉ̃́ cʉ̃ʉ̃ya espadare tʉ̃ãwé, paiaré dutigʉ́re padecotegʉya cãmopérore páatacojãyigʉ.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Bʉ́recoricõrõ yʉʉ Cõãmacʉ̃wiipʉ mʉ́ãmena niiwʉ̃, buegʉ. Yʉʉre ñeeriwʉ. Mʉ́ã mecʉ̃tígã tiiré Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora wáaro tiia, jĩĩyigʉ.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ sĩcʉ̃rẽna cõãnʉcõ, dutipetíjõãyira.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Sĩcʉ̃ mamʉ Jesús siro nʉnʉátiyigʉ. Cãnigʉ̃́ cõmarí caseromena dícʉ cõmarígʉ niiyigʉ. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ ñeemiyira.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Cʉ̃ʉ̃rẽ ñeema jĩĩrã, cʉ̃ʉ̃ cõmarí casero dícʉ wéepãnecojãyira. Cʉ̃ʉ̃pe sutimanígʉ̃ dutijṍãyigʉ.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Jesuré ñee, paiaré dutigʉ́ pʉtopʉ néewayira. Toopʉ́ niipetira paiaré dutirá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá, teero biiri Moisés jóarigue buerá neãyira.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Pedrope yoasãñurõ Jesuré nʉnʉyígʉ. Paiaré dutigʉ́ya wii popea macã yepapʉ pʉtʉáyigʉ. Toopʉ́ Cõãmacʉ̃wii coterí basoca pʉto jeanuã, cʉ̃́ãmena pecame sũmaduíyigʉ.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Paiaré dutirá, niipetira Judíoare Dutirá Peti “¿deero tii cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãrõ boomíĩto?” jĩĩyira, sĩãdʉgára. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdʉgápacara, ñañaré bʉaríyira.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Paʉ jĩĩditoremena cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãmiyira. Cʉ̃́ã wedesãre queoró jeariyiro.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Ãpẽrã́ wʉ̃mʉnʉcã, jĩĩditoremena cʉ̃ʉ̃ jĩĩriguere wedesãyira:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 —“Yʉʉ atiwií Cõãmacʉ̃wiire basocá tiirí wiire cõãgʉ̃da. Itiábʉreco siro apewií túajeanʉcõgʉ̃da. Tiiwií basocá tiirí wii mee niiãdacu”, jĩĩwĩ ãni, jĩĩyira.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Teero jĩĩpacara, sĩcãrĩbíro wedeseriyira.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Paiaré dutigʉ́ cʉ̃́ã watoapʉ wʉ̃mʉnʉcã, Jesuré sãĩñáyigʉ:
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Cʉ̃ʉ̃pe yʉʉriyigʉ. Paiaré dutigʉ́ sãĩñánemoyigʉ:
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Jesús jĩĩyigʉ:
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Paiaré dutigʉ́ teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ basiro cʉ̃ʉ̃yaro sutiroré wéeyigacojãyigʉ, ãpẽrãrẽ́ “bayiró cúai” jĩĩdutigʉ. Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Mʉ́ã cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃rẽ ñañarõ wedeserere tʉotóaa. ¿Deero tʉgueñaĩ mʉ́ã? jĩĩyigʉ.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃rẽ ʉsecó eobatétunʉcãyira. Cʉ̃ʉ̃ capearire biaápeyira. Cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ tii, páayira.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 — ausente —
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 — ausente —
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 —Cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga. Ñeenórẽ wedesego wedesecu; tʉomasĩ́riga, jĩĩyigʉ.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Paiaré dutigʉ́re padecotego cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñagõ, toopʉ́ ĩñanucũrãrẽ jĩĩnemoyigo:
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Cʉ̃ʉ̃pe: —Niiria, jĩĩyigʉ.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩyigʉ:
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩritabera, cãrẽquẽ wedeyigʉ sũcã. Pedro Jesús jĩĩãriguere wãcũbʉayigʉ: “Cãrẽquẽ pʉarĩ́ wedeadari sʉguero, yʉʉre ĩtĩã́rĩ ‘cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga’ jĩĩgʉ̃dacu mʉʉ”, jĩĩyigʉ. Teeré wãcũbʉagʉ, bayiró utiyigʉ.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.