Lucas 9
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Jesús cʉ̃ʉ̃ buerá docere néõyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ tutuarere, dutirére ticoyigʉ. Teeména wãtĩãrẽ cõã, diaráre netõnémasĩrĩ tiiyígʉ.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 “ ‘Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdacu’ jĩĩrére wedera wáaya; diarecʉtirare netõnérã wáaya”, jĩĩ ticocoyigʉ.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Mʉ́ã wiipʉ́ jeara, tiimacãpʉ mʉ́ã niiãdaro jeatuaro pʉtʉácũmuña.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Apemacãpʉ́re mʉ́ãrẽ ñeedʉgaheri, tiimacãrẽ netõjṍãña. Tooré netõwára, tiimacã maquẽ dita mʉ́ãye dʉporipʉ túaariguere páabatecũña. Teero tiirá, mʉ́ã “atimacã́ macãrã wapa cʉoóya” jĩĩrã tiiádacu, jĩĩyigʉ.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Cʉ̃́ã wáajõãyira. Wáa, Jesuyé ãñuré quetire wedeyira. Diarecʉtirare netõnéyira.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Herodes Galilea dita dutigʉ́ niipetire Jesús tiirére wedeseri tʉoyígʉ. Teeré tʉogʉ́, deero jĩĩmasĩriyigʉ. Sĩquẽrã “Juan masãjĩyi” jĩĩyira.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Ãpẽrã́ “Elías bauájĩyi” jĩĩyira. Ãpẽrã́ “tíatopʉ macãrã profetas menamacʉ̃ masãjĩyi” jĩĩyira.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Herodepe jĩĩyigʉ:
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Jesús beserira coe, wedeyira cʉ̃́ã tiiáriguere. Too síro Jesús cʉ̃́ã dícʉre sʉowáyigʉ Betsaida macãpʉ.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Basocápe tʉojã́yira. Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉwáyira. Jesús cʉ̃́ãrẽ bocañe, “Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdacu” jĩĩrére wedeyigʉ. Diarecʉtirare netõnéyigʉ.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Ñamicapʉ niirĩ, cʉ̃ʉ̃ buerá doce cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 —Mʉ́ã cʉ̃́ãrẽ yaaré ecayá, jĩĩyigʉ.
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Ʉ̃mʉã́ dícʉre bapaqueori, cinco mil watoa niiyira. Jesús cʉ̃ʉ̃ bueráre jĩĩyigʉ:
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Cʉ̃́ã teerora niipetirare duidutiyira.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Jesús tee sicamoquẽñepa pãrẽ, wai pʉarã́rẽ née, ʉ̃mʉã́sepʉ ĩñamʉõco, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire tico, pʉatásã, cʉ̃ʉ̃ bueráre basocápʉre batodutigʉ ticoyigʉ.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Niipetira yaa, yapijõãyira. Yaatoaari siro, doce piseri cʉ̃́ã yaadʉaariguere seesã́yira.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Sicabʉreco Jesús cʉ̃ʉ̃ sesaro Cõãmacʉ̃mena wedesegʉ tiiyígʉ. Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃mena niiyira. Cʉ̃́ãrẽ sãĩñáyigʉ:
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Cʉ̃́ãpe yʉʉyira:
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 —¿Mʉ́ãte “¿noã niiĩ?” jĩĩĩ yʉʉre? jĩĩyigʉ.
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 —Teeré ãpẽrãrẽ́ wederijãña, jĩĩyigʉ Jesús—.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ bayiró ñañarõ netõrṍ niirõ tiiádacu. Bʉtoá dutirá, paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá yʉʉre booríadacua. Sĩãdutíadacua. Cʉ̃́ã teero tiipacári, itiábʉreco siro masãgʉ̃dacu.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Niipetirare jĩĩyigʉ:
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Ãpĩ sĩãrére cuigʉno yʉʉre “masĩria” jĩĩgʉ̃́ pecamepʉ wáagʉdaqui. Ãpĩpé yʉʉre “masĩã” jĩĩ, teewapamena cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãrĩ́, yʉʉmena catirucujãgʉ̃daqui.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Sĩcʉ̃ atibʉ́reco maquẽ niipetirere wapatápacʉ, cʉ̃ʉ̃ yeeripũnarẽ tiidióri, cʉ̃ʉ̃ cʉoré dee tiiádare niiricu.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Sĩcʉ̃ bobogʉ́no yʉʉre “masĩã” jĩĩdʉgahegʉre, yée bueré maquẽrẽ “padeóa” jĩĩdʉgahegʉre yʉʉcã cʉ̃ʉ̃rẽ “masĩriga” jĩĩgʉ̃dacu. Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ yʉʉ asibatéremena, yʉʉ Pacʉ asibatéremena, ángeleamena pʉtʉaatigʉdacu. Pʉtʉaatigʉ, yʉʉre bobosã́ririgʉre yʉʉcã cʉ̃ʉ̃rẽ bobosã́ricu; yʉʉre “masĩria” jĩĩrigʉre yʉʉcã “cʉ̃ʉ̃rẽ masĩria” jĩĩgʉ̃dacu.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Sĩquẽrã ãnopʉ́ niirã́ cʉ̃́ã diaadari sʉguero, Cõãmacʉ̃ dutiré cʉ̃́ãpʉre niiãdare atiri ĩñaãdacua, jĩĩyigʉ.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Teeré cʉ̃ʉ̃ wederi siro, sica semana netõrĩ́, Jesús ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ Cõãmacʉ̃mena wedesegʉ mʉãwayigʉ. Tiigʉpʉ́ wáagʉ, Pedro, Santiago, Juanrẽ́ néewayigʉ.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Cõãmacʉ̃mena wedeseri, cʉ̃ʉ̃ya diapóa bauré wasojṍãyiro. Cʉ̃ʉ̃ye suti ãñurõ butiré, bayiró capemóre wáayiro.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Pʉarã́ ʉ̃mʉã cʉ̃ʉ̃mena wedeseyira. Moisés, Elías niiyira.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Asibatéremena bauáyira. Jesús diaadarere, Cõãmacʉ̃ jĩĩrirobirora Jerusalénpʉ cʉ̃ʉ̃rẽ wáaadarere wedeseyira.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Pedro, cʉ̃ʉ̃ menamacãrã wʉgoá pũninetõpacari, ĩñayira. Wãcã, Jesús asibatérere, cʉ̃ʉ̃mena nucũrã́rẽ ĩñayira.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Jesuména niiãrira wáara tiirí, Pedro ãñurõ wãcũripacʉ, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Cʉ̃ʉ̃ wedesegʉ tiiríra, õme diiáti, cʉ̃́ãrẽ tuubiátocojãyiro. Cʉ̃́ãrẽ õme tuubiári, cuijõãyira.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Õme watoapʉ sĩcʉ̃ wedeseri tʉoyíra:
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Wedeseari siro, Jesús sĩcʉ̃rã niiyigʉ sáa. Teebʉrecorire cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃́ã ĩñariguere ãpẽrãrẽ́ wederiyira ména.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Apebʉ́recope ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ niiãrira diijeári, paʉ basocá Jesuré bocayira.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Sĩcʉ̃ cʉ̃́ã watoapʉ niigʉ̃́ bayiró bʉsʉrómena Jesuré wedeseyigʉ:
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Wãtĩ cʉ̃ʉ̃pʉre niigʉ̃́ ñee, acaribíri tiii. Ñaacũmu, tũnumecʉ̃́, soboturi tiirucúi. Cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ netõrĩ́ tiii. Duudʉgárii.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Mʉʉ bueráre “cõãwionecobosaya” jĩĩmiãwʉ̃. Cõãmasĩriawã, jĩĩyigʉ.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Wĩmagʉ̃ cʉ̃ʉ̃ pʉto wáari, wãtĩ cʉ̃ʉ̃rẽ ñaacũmu, bayiró tũnumecʉ̃́rĩ tiiyígʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiirí, Jesús wãtĩrẽ witiwaduti, wĩmagʉ̃rẽ netõné, cʉ̃ʉ̃ pacʉre wiyayígʉ.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Niipetira basocá Cõãmacʉ̃ ʉpʉtí macʉ̃ peti tiiẽ́ñorere ĩñamanijõãyira.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 —Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã; acabórijãña: Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ ãpẽrãpʉ́re ticonogʉ̃dacu, jĩĩyigʉ.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Cʉ̃́ãpe cʉ̃ʉ̃ jĩĩãriguere tʉomasĩ́riyira. Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãrẽ tʉomasĩ́hẽrĩ tiiyígʉ ména. Cʉ̃́ã Jesuré “wedequẽnoña” jĩĩdʉgapacara, cuira, jĩĩriyira.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Jesús buerá “¿nii marĩ watoare nemorṍ ʉpʉtí macʉ̃ niiĩ?” jĩĩ wedesenʉcãyira.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Jesús cʉ̃́ã wãcũrére ĩñamasĩyigʉ. Teero tiigʉ́, sĩcʉ̃ wĩmagʉ̃rẽ cʉ̃ʉ̃ pʉto nʉcõ,
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Juan jĩĩyigʉ:
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Jesupé cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Jesús ʉ̃mʉã́sepʉ mʉãwaadare niiatiri, cuiro manirṍ “Jerusalénpʉ wáagʉdʉ” jĩĩgʉ̃, quẽnonʉcã́yigʉ.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Cʉ̃ʉ̃ sʉguero ãpẽrãrẽ́ ticocoyigʉ. Cʉ̃́ã wáa, Samaria dita niirí macãpʉ jeamiyira, cʉ̃ʉ̃ jeaadarore quẽnoã́dara.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Tiimacã macãrãpe Jerusalénpʉ Jesús wáari ĩñarã, cʉ̃ʉ̃rẽ ñeedʉgariyira.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Cʉ̃́ã teero tiirí ĩñarã, cʉ̃ʉ̃ buerá Santiago, Juan jĩĩyira:
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Jesús cʉ̃́ãrẽ ĩña, tutiyigʉ:
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ basocáre ñañarõ tiigʉ́ atiriwʉ; cʉ̃́ãrẽ netõnégʉ̃ atigʉ tiiwʉ́, jĩĩyigʉ.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Cʉ̃́ã maapʉ wáari, sĩcʉ̃ basocʉ́ Jesuré jĩĩyigʉ:
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Jesús ãpĩrẽ́: —Jãmʉ yʉʉmena. Mʉʉrẽ yʉʉ buegʉ́ niirĩ boogá, jĩĩyigʉ.
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Ãpĩpé jĩĩmiyigʉ:
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.