Lucas 8
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Too síro Jesús niipetire macãrĩ, pacamacã́rĩ, metãmacã́rĩgãpʉ wáanetõyigʉ. Ãñuré queti Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdarere wedeyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ buerá doce cʉ̃ʉ̃rẽ bapacʉtiyira.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Sĩquẽrã numiã́cã cʉ̃ʉ̃rẽ bapacʉtiyira. Cʉ̃́ã Jesús wãtĩã cõãnorira, diaré netõnénorira numiã niiyira. Sĩcõ María, cʉ̃́ã “Magdalena” jĩĩgṍ, siete wãtĩã cõãnorigo niiyigo.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Apegó Juana niiyigo. Coo manʉ Cuza wãmecʉtiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ Herodeyere dutibosagʉ niiyigʉ. Apegó Susana niiyigo. Ãpẽrã́ paʉ numiã́ cʉ̃́ã cʉorémena tiiápuyira.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Paʉ basocá peemacãrĩ macãrã Jesuré ĩñarã jeayira. Jesús cʉ̃́ã paʉ neãrĩ ĩñagʉ̃, cʉ̃ʉ̃ wãcũrémena ate queoré wedeyigʉ:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —Sĩcʉ̃ basocʉ́ oteréperire wẽ́ẽbategʉ wáayigʉ, wiiáro jĩĩgʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ wẽ́ẽbatewari, sĩquẽñeperi maapʉ ñaacũmuyiro. Basocá teeré cʉtadiyójãyira. Minipõná teeré yaapetijãyira.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Sĩquẽñeperi ʉ̃tãyepapʉ ñaacũmuyiro. Mana, sĩnijṍãyiro, oco manijĩ́rõ.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Sĩquẽñeperi pota watoapʉ ñaacũmuyiro. Potape teeména wiimʉ́ã, sĩãjã́yiro.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Sĩquẽñeperi ote ʉseniri ditapʉ ñaacũmuyiro. Tee wii, cienperi dʉcacʉtiyiro, jĩĩyigʉ.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Too síro cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 ’Yʉʉ queorémena wedearigue biiro jĩĩdʉgaro tiia: Cõãmacʉ̃ye queti niiã oteréperi.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Basocá tee quetire tʉorá maapʉ ñaacũmuãreperibiro niicua. Cʉ̃́ã tʉomíãrigue wãcũrépʉ niirére Satanás ati, ẽmapetijãqui, cʉ̃́ã teeré padeorí jĩĩgʉ̃, Cõãmacʉ̃ netõnérĩ jĩĩgʉ̃.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Ãpẽrã́ tee quetire ãñurõ ʉseniremena tʉorá ʉ̃tãyepapʉ ñaacũmuãreperibiro niicua. Cʉ̃́ã nʉcõrĩ maniréyucʉ tiiróbiro niicua. Padeorucúmi, cʉ̃́ãrẽ ñañarõ wáari, padeodújãcua.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Ãpẽrã́ tee quetire tʉorá pota watoapʉ ñaacũmuãreperibiro niicua. Tʉopacára, atibʉ́reco maquẽpere bayiró wãcũcua; pee cʉodʉgácua; atibʉ́reco ʉsenirere bayiró wãcũcua. Tee niipetire cãmotájãcu tee quetire. Cʉ̃́ã dʉcamanireyucʉ tiiróbiro niicua.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Ãpẽrã́ tee quetire tʉorá ʉseniri ditapʉ ñaacũmuãreperibiro niicua. Cʉ̃́ã ãñurõ tʉonʉnʉ́se, Cõãmacʉ̃ booró diamacʉ̃́ tiidʉgácua. Cʉ̃́ãrẽ ñañarõ wáari, teero wãcũtutuajãcua. Cʉ̃́ã pee dʉcacʉtireyucʉ tiiróbiro niicua.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 ’Basocá sĩãwócorigare sĩãã́ri siro, cõmerʉména bʉ́atoricua; cʉ̃́ã cãnirṍ docapʉ dʉporicua. Ʉ̃mʉã́rõpʉ péocua, toopʉ́ sããwarare ãñurõ bóearo jĩĩrã.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Tee tiiróbirora tíatopʉ basocá masĩña maniríguere masĩnoãdacu. Bauhéropʉ niirécã baurocá masĩnoãdacu.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 ’Teero tiirá, mʉ́ã tʉorére ãñurõ tʉonʉnʉ́seya. Ãñurõ tʉonʉnʉ́seranorẽ Cõãmacʉ̃ nemorṍ masĩré ticogʉdaqui. Tʉodʉgáheranorẽ cʉ̃́ã “tʉomasĩ́ã” jĩĩmiriguere ẽmajãgʉ̃daqui, jĩĩyigʉ.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Jesús paco, cʉ̃ʉ̃ baira cʉ̃ʉ̃ niirṍpʉ jeayira. Basocá paʉ niirĩ, cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ jeamasĩriyira.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Toopʉ́ niirira Jesuré wedeyira:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Jesús yʉʉyigʉ:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Sicabʉreco Jesús cʉ̃ʉ̃ buerámena dooríwʉpʉ mʉãsãyigʉ.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Cʉ̃́ã tĩãwari, Jesús cãnijṍãyigʉ. Tiitaropʉre wĩno bayiró wẽẽcʉtʉatiyiro. Teero tiiró, ocoturí páabatesãyiro. Duadiariquioro wáayiro.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Teero wáari ĩñarã, Jesús pʉto wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ wãcõrã́rã, jĩĩyira:
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Too síro Gerasa ditapʉ tĩãjeayira. Tiidita Galilea dita apeniñapʉ́ niicu.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Jesús maanʉcã́rĩ, too pʉtogã niirí macã macʉ̃ cʉ̃ʉ̃ pʉto atiyigʉ. Wãtĩã cʉogʉ́ niiyigʉ. Suti yoari sãñariyigʉ. Wiipʉ́ niiriyigʉ. Diarirare cṹũre coperipʉ niisodeaatiyigʉ.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 —¿Deero wãmecʉtii mʉʉ? jĩĩyigʉ Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ.
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Ʉ̃sãrẽ niiditidiari copepʉ cõãdiocorijãña, jĩĩ bayiró sãĩyíra.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ paʉ yesea yaanucũyira. Wãtĩã bayiró sãĩyíra:
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩrã, basocʉ́pʉre niiãrira witiwa, yeseapʉre sããwayira. Yeseape opatʉdipʉ cʉtʉcʉtʉ́buawa, opataropʉ ñaacoñuã, duajõãyira.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Teero wáari ĩñarã, yesea coterí basoca cuicocʉtʉayira. Cʉ̃́ãya macã macãrãrẽ, cã́pũrĩpʉ macãrãrẽ teeré wedeyira.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Cʉ̃́ã wederi tʉorá, “¿deero wáaayiri?” jĩĩ ĩñarã wáayira. Jesús pʉtopʉ jeara, wãtĩã witinoãrigʉre cʉ̃ʉ̃ pʉto duiri ĩñayira. Cʉ̃ʉ̃ suti sãña, ãñurõ wedesejãyigʉ sũcã. Tee niipetirere ĩñarã, cuiyira.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Wãtĩã witinoãrigʉre netõnérĩ ĩñaãrira jearáre wedeyira.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Niipetira Gerasapʉ niirã́ bayiró cuira, Jesuré “wáagʉa” jĩĩyira. Teero tiigʉ́, Jesús dooríwʉpʉ mʉãsãyigʉ pʉtʉawagʉdʉ.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Wãtĩã witinoãrigʉ cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró sãĩmíyigʉ:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 —Mʉʉya wiipʉ pʉtʉawa, Cõãmacʉ̃ mʉʉrẽ tiiáriguere wedegʉ wáaya.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Jesús tĩãjeari, basocá ʉseniremena cʉ̃ʉ̃rẽ bocayira. Niipetira cʉ̃ʉ̃rẽ yuera tiiyíra.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Judíoa neãrí wii dutirá menamacʉ̃ toopʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Jairo. Cʉ̃ʉ̃ Jesús pʉto ati, jeacũmu, bayiró sãĩyígʉ:
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Sĩcõrã põnacʉtíyigʉ doce cʉ̃marĩ cʉogó. Diago tiiyígo.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Cʉ̃́ã watoapʉ sĩcõ numiṍ niiyigo. Doce cʉ̃marĩ beti niiré teero niirucujãyiro. Paʉ coore ʉcotipacari, netõríyiro.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Jesús sucubírope wáa, cʉ̃ʉ̃yaro sutiró yapapʉ padeñáyigo. Coo padeñárĩrã, coo diaré máata bʉʉnʉcã́jõãyiro.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Jesús sãĩñáyigʉ:
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Jesús jĩĩyigʉ:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Coo deero dutimasĩ́hẽgõ, ñapõpigora, Jesús pʉto ati, ñicãcoberimena jeacũmuyigo. Niipetira tʉocóropʉ coo deero tiigó padeñáãriguere wedeyigo. Coo máata netõã́riguecãrẽ wedeyigo.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Jesús coore jĩĩyigʉ:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Cʉ̃ʉ̃ coomena wedesegʉ tiirí, sĩcʉ̃ Jairoya wii macʉ̃ jeayigʉ.
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Jesús teeré tʉo, Jairore jĩĩyigʉ:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Tiiwiipʉ́ jeagʉ, ãpẽrãrẽ́ sããwadutiriyigʉ. Pedro, Santiago, Juan, coo pacʉsʉ̃mʉã dícʉre sããwadutiyigʉ.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Niipetira bayiró utira tiiyíra. Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Cʉ̃́ãpe cʉ̃ʉ̃rẽ buijã́miyira, coo diaariguere masĩjĩrã.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Jesús cooya wãmorẽ ñee, bayiró wedeseremena jĩĩyigʉ:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Yeeripũna coejṍã, máata wʉ̃mʉnʉcãyigo. Jesús: —Coore yaaré ecayá, jĩĩyigʉ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Coo pacʉsʉ̃mʉã ĩñamanijõãyira. Jesús ãpẽrãrẽ́ wededutiriyigʉ teero wáaariguere.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.