Lucas 24
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Cʉ̃́ã yeerisãri bʉreco netõã́ri siro, bóerigã cʉ̃́ã sitiaãñúre quẽnocṹãriguere néewa, cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũri tutipʉ jeayira.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Toopʉ́ jeara, tiituti biamíriqui ʉ̃tãquicare aperopʉ́ nucũrĩ ĩñayira.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Sããjeara, Jesuyá õpʉ̃ʉ̃rẽ bʉaríyira.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Teero tiirá, deero jĩĩmasĩriyira. Wãcũña manirṍ pʉarã́ ʉ̃mʉã suti asiyáre sãñarira cʉ̃́ã pʉtopʉ nucũrĩ ĩñayira.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Cʉ̃́ã bayiró cui, munibiáyira. Ʉ̃mʉã́ cʉ̃́ãrẽ jĩĩyira:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ãnorẽ́ maniĩ. Masãtoaawĩ. Galileapʉ niigʉ̃, mʉ́ãrẽ cʉ̃ʉ̃ wederiguere wãcũña:
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 “Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ ñañaré tiirápʉre ticonogʉ̃dacu. Cʉ̃́ã yʉʉre curusapʉ páabiatu sĩãã́dacua. Itiábʉreco siro masãmʉãgʉ̃dacu”, jĩĩmiwĩrã, jĩĩyira.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Teero jĩĩrĩ tʉorá, cʉ̃ʉ̃ wederiguere wãcũbʉayira.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũri tutipʉ jeaarira pʉtʉajeara, Jesús beserira oncere niipetirere wedeyira. Teero biiri ãpẽrã́ niipetirare wedeyira.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Jesús beserirare queti wederira noquẽrã niiyira: María Magdalena, Juana, María (Santiago paco), ãpẽrã́ numiã niiyira.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Cʉ̃́ã wedeariguere padeoríyira. “Teero jĩĩjãrã tiicúa”, jĩĩ wãcũjãyira.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Cʉ̃́ã teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, Pedro cʉtʉwáyigʉ, cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũri tutipʉ ĩñagʉ̃ wáagʉ. Toopʉ́ munibiá, ĩñasõnecogʉ, Jesuré cõmarí casero dícʉre ĩñayigʉ. Teero wáariguere ĩñamanijõã, cʉ̃ʉ̃ niirí wiipʉ pʉtʉajõãyigʉ.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Tiibʉrecora pʉarã́ cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá Emaús macãpʉ wáara tiiyíra. Jerusalén niiãrira wáari, Emaúspʉ jeaadaro once kilómetros niiã.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Cʉ̃́ã niipetire wáaariguere wedesewayira.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Teeré wedesera tiirí, Jesurá quẽmʉ, cʉ̃́ãmena wáayigʉ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñapacari, Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãrẽ ĩñamasĩhẽrĩ tiiyígʉ.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jesús cʉ̃́ãrẽ sãĩñáyigʉ:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Cleofas wãmecʉtigʉ yʉʉyigʉ:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Cʉ̃ʉ̃pe cʉ̃́ãrẽ sãĩñáyigʉ:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Paiaré dutirá, Judíoare Dutirá Peti curusapʉ páabiatu sĩãdutíra, romanuãpʉre ticowa.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃rẽ “romanuã dutirére cõã, marĩ Israelya põna macãrã õpʉ̃ sããgʉ̃daqui” jĩĩ wãcũmiwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãrí siro, itiábʉreco netõã.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Sĩquẽrã numiã ʉ̃sã menamacãrã ʉ̃sãrẽ bayiró ʉcʉanére wedeawã. Mecʉ̃ã bóeri cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũri tutipʉ jeaarira niimiãwã.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃rẽ bʉaríarira niiãwã. Pʉtʉajea, “ángelea bauáawã; ‘Jesús catii’, jĩĩãwã” jĩĩ queti wedeawã.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Cʉ̃́ã wedeari siro, ãpẽrã́ ʉ̃sã menamacãrã cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũri tutipʉ ĩñarã jeaarira niimiãwã. Cʉ̃́ã numiã́ jĩĩãrirobirora bʉajeáarira niiãwã cʉ̃́ãcã. Cʉ̃ʉ̃pere ĩñariarira niiãwã, jĩĩyira.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 “Cõãmacʉ̃ beserigʉ Cristo, cʉ̃ʉ̃ Õpʉ̃ sãããdari sʉguero, ñañarõ netõgʉ̃́daqui”, jĩĩ jóarira niiwã, jĩĩyigʉ.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Niipetire Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ cʉ̃ʉ̃ye wedeserere wedeyigʉ. Moisés cʉ̃ʉ̃ jóariguemena wedenʉcãyigʉ. Tée profetas jóariguemena wede yapacʉtíyigʉ.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Cʉ̃́ã wáari macãpʉ jeaadara tiirí, Jesús tiimacãrẽ netõwágʉdʉ tiiróbiro tiiyígʉ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Cʉ̃́ãpe cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró sãĩyíra:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Too síro cʉ̃́ãmena yaagʉ, pãrẽ née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Túajea, pʉatásã, cʉ̃́ãrẽ ticoyigʉ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Toorá “Jesús niiĩ” jĩĩ ĩñamasĩyira. Cʉ̃ʉ̃pe ditijõãyigʉ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Cʉ̃́ã cãmerĩ́ jĩĩyira:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Nocõrõrã Jerusalénpʉ cãmecópʉtʉayira. Toopʉ́ jeara, Jesús beserira oncere, ãpẽrã́ cʉ̃́ã menamacãrãmena neããrirare bʉajeáyira.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Too neããrirape cʉ̃́ãrẽ jĩĩyira:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Cʉ̃́ãcã maapʉ cʉ̃́ãrẽ wáaariguere wedeyira. Jesús pã pʉatásãrĩ cʉ̃́ã ĩñamasĩãriguere wedeyira.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Cʉ̃́ã teeré wedesera tiirí, Jesús cʉ̃́ã decopʉ bauáyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ ãñudutigʉ jĩĩyigʉ:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩña, bayiró cuiyira. “Diarigʉ wãtĩ niiqui”, jĩĩ wãcũmiyira.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ĩñaña yée wãmorĩrẽ, yée dʉporire. Yʉʉrá niiã. Yʉʉre padeñárã atiñate. Diarigʉ wãtĩ õpʉ̃ʉ̃cʉtiriqui.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Teero jĩĩgʉ̃rã, cʉ̃ʉ̃ye wãmorĩrẽ, cʉ̃ʉ̃ye dʉporire ẽñoyígʉ.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Cʉ̃́ã ʉseni ĩñamanijõãrã, padeoríyira ména. Teero tiigʉ́: —¿Yaaré cʉoi? jĩĩyigʉ.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Wai cããrĩõã́ri dʉcare ticoyira.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Cʉ̃ʉ̃pe ñee, cʉ̃́ã ĩñacoro yaayigʉ.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Teeré jĩĩtoa, Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ maquẽrẽ cʉ̃́ãrẽ tʉomasĩ́rĩ tiiyígʉ.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 —Biiro jóanowʉ̃, jĩĩyigʉ—. “Cõãmacʉ̃ beserigʉ Cristo diagʉdaqui. Itiábʉreco siro masãmʉãgʉ̃daqui.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Cristo basocáre tiibosárere wedenoãdacu. ‘Mʉ́ã ñañaré tiirére acabóri boorá, wãcũpati, wasoyá’, jĩĩ wedenoãdacu. Teeré Jerusalénpʉ wedenʉcã, too síro niipetiropʉ wedenoãdacu”, jĩĩ jóanowʉ̃.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Mʉ́ã teeré wedeadara niiã.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Yʉʉ Pacʉ mʉ́ãrẽ too sʉgueropʉ jĩĩrirobirora Espíritu Santore yʉʉ ticocogʉda. Teero tiirá, yuejĩña ména atimacãpʉ́. Espíritu Santo jeagʉ, mʉ́ãrẽ tutuare ticogʉdaqui, jĩĩyigʉ.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Too síro Jesús cʉ̃́ãrẽ Betania wesapʉ néewayigʉ. Toopʉ́ jea, cʉ̃ʉ̃ye wãmorĩrẽ súumʉõco, “niipetire mʉ́ãrẽ ãñurõ wáaaro” jĩĩyigʉ.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Teero jĩĩgʉ̃rã, cʉ̃́ãrẽ toorá cṹũ, ʉ̃mʉã́sepʉ néecomʉãwanoyigʉ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ padeoári siro, bayiró ʉseniremena Jerusalénpʉ pʉtʉajõãyira.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Cõãmacʉ̃wiipʉ naĩrõ wáa, Cõãmacʉ̃rẽ “ãñugʉ̃́ niiã” jĩĩrucujãyira.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.