Lucas 19
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Jesús Jericópʉ jea, netõwágʉ tiiyígʉ.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Toopʉ́ sĩcʉ̃ pee apeyé cʉogʉ́ niiyigʉ. Romanuã õpʉ̃rẽ wapasébosari basoca dutigʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Zaqueo.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 “¿Deero biigʉ́ niiĩ Jesús?” jĩĩ, ĩñadʉgamiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃mʉhẽ́gʉ̃gã niijĩgʉ̃, deero ĩñamasĩriyigʉ. Paʉ basocá niiyira.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 “Jesuré ĩñagʉ̃dʉ” jĩĩgʉ̃, cʉ̃ʉ̃ netõwáadaropʉ cʉtʉwáyigʉ. Cʉtʉwá, sicagʉ́ yucʉgʉpʉ mʉãwayigʉ.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jesús too netõwágʉ, ĩñamʉõco, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Boyeromena diiwá, Jesuré ʉseniremena bocagʉ wáayigʉ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Niipetira teeré ĩñarã, wedepatiyira:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Too síro Zaqueo wʉ̃mʉnʉcã, marĩ Õpʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ pecamepʉ wáaborirare ãmaã, netõnégʉ̃ atiwʉ, jĩĩyigʉ.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jesús Zaqueomena wedeseri, too niirã́ tʉoyíra. Cʉ̃ʉ̃ Jerusalénpʉ jeagʉdʉ tiiyígʉ mée. Teero tiirá, cʉ̃́ã “máata Cõãmacʉ̃ basiro dícʉ dutiréno marĩ pʉtopʉre niiãdaropʉ tiia mée” jĩĩ wãcũmiyira.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Cʉ̃́ã wãcũrére masĩgʉ̃, queorémena wedeyigʉ:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Cʉ̃ʉ̃ wáaadari sʉguero, pʉamóquẽñerã cʉ̃ʉ̃ye dutibosarare atidutiyigʉ. Cʉ̃́ã sĩquẽrãrẽ sĩquẽñequiri niyeruquiri ticoyigʉ. Teequiri pairó wapacʉtíre niiyiro. Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ: “Atequírimena apeyé sãĩ, dúa, wapatánemoña, tée yʉʉ coerípʉ”, jĩĩyigʉ.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Cʉ̃ʉ̃ya dita macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ booríyira. Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃ wáari siro, “ ‘cʉ̃ʉ̃ ʉ̃sã õpʉ̃ sããrĩ booríga’ jĩĩ wedera wáaya” jĩĩ ticocomiyira ãpẽrãrẽ́.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 ’Cʉ̃́ã teero jĩĩpacari, cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ã õpʉ̃ sõneconoyigʉ. Too síro coepʉtʉ́aatiyigʉ. Pʉtʉajea, cʉ̃ʉ̃ niyeruquiri ticorirare atidutiyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ sãĩñáyigʉ: “¿Niyeru nocõrõ wapatánemorĩ?”
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Jeasʉguegʉ jĩĩyigʉ: “Yʉʉ õpʉ̃, mʉʉ ticoriquimena pʉamóquẽñequiri wapatánemowʉ̃”, jĩĩyigʉ.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ: “Ãñurõ tiiyú. Dutibosagʉ ãñurõ tiigʉ́ niiã mʉʉ. Yʉʉ péerogã cṹũremena mʉʉ ãñurõ tiiyú. Teero tiigʉ́, mʉʉrẽ pʉamóquẽñe macãrĩ dutigʉ́ sõnecogʉda”, jĩĩyigʉ.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Too síro ãpĩ jeayigʉ. “Yʉʉ õpʉ̃, mʉʉ ticoriquimena sicamoquẽñequiri wapatánemowʉ̃”, jĩĩyigʉ.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Cʉ̃ʉ̃cãrẽ yʉʉyigʉ: “Mʉʉrẽ sicamoquẽñe macãrĩ dutigʉ́ sõnecogʉda”, jĩĩyigʉ.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 ’Too síro ãpĩ jeayigʉ. “Ãjã, yʉʉ õpʉ̃, mʉʉyaqui; sutiró caseromena cõma, ĩñanojãwʉ̃.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Yʉʉ masĩã: Mʉʉ bóaneõ ĩñaré cʉoría. Mʉʉ tiirípacʉ, ãpẽrã́ paderémena wapatáa. Mʉʉ oteripacʉ, ãpẽrã́ oteriguere néeã. Teero tiigʉ́, mʉʉrẽ cuiwʉ”, jĩĩyigʉ.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Cʉ̃́ã õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ: “Mʉʉ dutibosagʉ ñañagʉ̃́ niiã. Mʉʉ wedeseremena mʉʉ ñañaré tiirére besenotoaa. Mʉʉ yʉʉ bóaneõ ĩñaré cʉohérere masĩãyu. Yʉʉ tiirípacʉ, ãpẽrã́ paderémena wapatárere masĩãyu. Yʉʉ oteripacʉ, ãpẽrã́ oteriguere néerere masĩãyu.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Teeré masĩpacʉ, ¿deero tiigʉ́ yée niyerure niyeru ĩñanori wiipʉ bʉcʉádutigʉ cṹũriri? Mʉʉ cṹũrĩ, yʉʉ coegʉ́, tiiwiipʉ́ bʉcʉáremena ñeenemoboajĩyu”, jĩĩyigʉ.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Toopʉ́ niirã́rẽ jĩĩyigʉ: “Tiiquire ẽmajãña. Pʉamóquẽñequiri cʉogʉ́pere ticoya”, jĩĩyigʉ.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Cʉ̃́ã jĩĩyira: “Ʉ̃sã õpʉ̃, cʉ̃ʉ̃ pʉamóquẽñequiri cʉotóai”, jĩĩyira.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Cʉ̃́ã õpʉ̃ jĩĩyigʉ: “Yʉʉre tʉoyá: Pee cʉogʉ́norẽ nemorṍ ticonoãdacu. Cʉohégʉnopere cʉ̃ʉ̃ cʉomírere ẽmajãnoãdacu.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Mecʉ̃tígã yʉʉ õpʉ̃ sããrĩ boorírirare ãnopʉ́ néeatiya. Yʉʉ ĩñacoropʉ cʉ̃́ãrẽ sĩãñá”, jĩĩyigʉ, jĩĩ wedeyigʉ Jesús.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jesús teeré jĩĩtoa, Jerusalénpʉ wáagʉ, cʉ̃́ãrẽ sʉgueyigʉ.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Toopʉ́ wáagʉ, Betfagé, Betania macãrĩpʉ jeagʉdʉ tiiyígʉ. Teemacãrĩ Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivo pʉto niiã. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃ buerá pʉarã́rẽ jĩĩyigʉ:
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 —Iimacã marĩ díamacʉ̃ niirí macãpʉ wáaya. Toopʉ́ jeara, sĩcʉ̃ burro wĩmagʉ̃ siatúnʉcõãrigʉre bʉajeáadacu. Cʉ̃ʉ̃ pesaya manigʉ̃́ niiqui ména. Cʉ̃ʉ̃rẽ jõã, néeatiya.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Mʉ́ãrẽ “¿deero tiirá cʉ̃ʉ̃rẽ jõãĩ?” jĩĩrĩ, “marĩ Õpʉ̃ booáwĩ” jĩĩña, jĩĩyigʉ.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Cʉ̃ʉ̃ ticocoarira wáa, cʉ̃ʉ̃ jĩĩãrirobirora bʉajeáyira.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Cʉ̃́ã burrore jõãrã́ tiirí, cʉ̃ʉ̃ õpãrã́ cʉ̃́ãrẽ: —¿Deero tiirá cʉ̃ʉ̃rẽ jõãĩ? jĩĩyira.
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 —Marĩ Õpʉ̃ booáwĩ, jĩĩ yʉʉyira.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Jesús pʉto néewa, burro sotoapʉ cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ tuuwépeoyira. Jesuré cʉ̃ʉ̃ sotoapʉ mʉãpeadutiyira.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Jesús cʉ̃ʉ̃ sotoapʉ pesawari, basocá cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá, cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ maapʉ sẽ́õcũyira.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Jesús Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivo diiwáropʉ jeari, niipetira cʉ̃ʉ̃ buerére nʉnʉrã́ cʉ̃́ã ĩñariguere wãcũrã, ʉseninʉcãyira. Niipetire Jesús tutuaremena tiiẽ́ñoriguecãrẽ wãcũrã, bayiró bʉsʉrómena Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyira.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 —¡Cõãmacʉ̃ ticodiocorigʉ marĩ Õpʉ̃rẽ ãñurõ tiiáro! ¡Ʉ̃mʉã́sepʉre ãñurõ niirecʉtiaro! ¡Niipetira Cõãmacʉ̃rẽ “ãñunetõjõãĩ” jĩĩ, ʉsenire ticoaro! jĩĩyira.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Sĩquẽrã fariseo basoca toopʉ́ niirã́ Jesuré jĩĩyira:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Jesús yʉʉyigʉ:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Jesús Jerusalén pʉtopʉ jea, tiimacãrẽ ĩñacogʉ, utiyigʉ.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Tiimacã macãrãrẽ, too síro macãrãrẽ wãcũgʉ̃, jĩĩyigʉ:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Mʉ́ãrẽ ñañarõ netõré bʉrecori atiadacu. Teebʉrecorire mʉ́ãrẽ ĩñatutira atimacãrẽ́ niipetireniñarĩpʉ cãmotáadacua, mʉ́ãrẽ witiwari jĩĩrã.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Niipetire mʉ́ãyere cõããdacua. Mʉ́ãrẽ sĩãpetíjããdacua. Mʉ́ã weere wiserire ʉ̃tãqui apequí sotoápʉ weemʉãrigue pʉtʉáricu. Mʉ́ã Cõãmacʉ̃ netõnéri bʉreco jeari ĩñamasĩhẽre wapa teero wáaadacu, jĩĩyigʉ.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ sããjeagʉ, dúari basocare cõãwionecoyigʉ.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Bʉ́recoricõrõ Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ bueyigʉ. Paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá, ãpẽrã́ ʉpʉtí macãrã “¿cʉ̃ʉ̃rẽ deero tii sĩãrṍ booi?” jĩĩyira.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Basocá niipetira Jesús wedeserere tʉonʉnʉ́sera tiiyíra. Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ dee tii masĩriyira.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.