João 9
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Jesús netõwá, sĩcʉ̃ ʉ̃mʉ capeari ĩñahẽgʉ̃rẽ ĩñawĩ. Cʉ̃ʉ̃ wĩmagʉ̃pʉra capeari ĩñahẽgʉ̃ bauáyigʉ.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Ʉ̃sã Jesuré sãĩñáwʉ̃:
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Jesús ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Yʉʉre ticodiocorigʉ padedutirere mecʉ̃tígã marĩrẽ tiiró booa. Too síro ñami tiiróbiro niiãdacu. Ñami jeari, sĩcʉ̃no pademasĩriqui.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Yʉʉ atibʉ́recopʉ niigʉ̃, basocáre sĩãwócore tiiróbiro niiã, jĩĩwĩ.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Jesús teero jĩĩãri siro, yepapʉ ʉsecóre eocṹ, dita ococʉtíre maané, capearipʉ tuusĩã́,
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwĩ:
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Cʉ̃ʉ̃ya wii pʉto macãrã, ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃ niyeru sãĩduíri ĩñarucurira cãmerĩ́ sãĩñáyira:
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Sĩquẽrã “cʉ̃ʉ̃rã́ niiĩ” jĩĩyira. Ãpẽrãpé “niirii; ãpĩ cʉ̃ʉ̃biro baugʉ́ niiĩ” jĩĩyira.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 —¿Deero tiigʉ́ mʉʉ mecʉ̃tígãrẽ ãñurõ ĩñaĩ? jĩĩyira cʉ̃́ãpe.
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 —Jõõ niiãrigʉ Jesús wãmecʉtigʉ dita ococʉtíremena yʉʉ capearire tuusĩã́, Siloétaropʉ yʉʉre cosedutíati. Teero tiigʉ́, wáa, yʉʉ coseári siro, ãñurõ ĩñaãwʉ̃, jĩĩ yʉʉyigʉ cʉ̃ʉ̃peja.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 —¿Noopʉ́ niigari cʉ̃ʉ̃? jĩĩyira.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Capeari ĩñahẽgʉ̃ niimiãrigʉ fariseo basoca pʉtopʉ néewanorigʉ niiwĩ.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Jesús dita ococʉtíremena cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarĩ tiirí bʉreco ʉ̃sã yeerisãri bʉreco niiwʉ̃.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Teero tiirá, fariseo basocapeja cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Sĩquẽrã fariseo basoca jĩĩyira:
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Teero tiirá, cʉ̃́ã capeari ĩñahẽgʉ̃ niimiãrigʉre sãĩñáyira sũcã:
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Judíoare dutirá capeari ĩñahẽgʉ̃ niimiãrigʉye quetire padeodʉgáriyira. Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃ pacʉsʉ̃mʉãrẽ sʉocó,
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 sãĩñáyira:
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Cʉ̃ʉ̃ pacʉsʉ̃mʉãpe yʉʉyira:
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Cʉ̃ʉ̃ mecʉ̃tígã ĩñarére masĩriga. Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarĩ tiiárigʉcãrẽ masĩriga. Cʉ̃ʉ̃ basiro yʉʉmasĩĩ; wĩmagʉ̃ mee niiĩ. Cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáña, jĩĩyira.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Cʉ̃ʉ̃ pacʉsʉ̃mʉã cuira, teero jĩĩyira. Judíoare dutirá too sʉgueropʉ ateré jĩĩyira: “Jõõ niiãrigʉre ‘Cõãmacʉ̃ beserigʉ Cristo niiĩ’ jĩĩgʉ̃́norẽ marĩ neãrí wiipʉ cõãwioneconoãdacu; marĩmena niinemoriqui”, jĩĩyira.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃ pacʉsʉ̃mʉã “wĩmagʉ̃ mee niiĩ; cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáña” jĩĩyira.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Judíoare dutirápeja capeari ĩñahẽgʉ̃ niimiãrigʉre sʉocóyira sũcã. Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Cʉ̃ʉ̃pe yʉʉyigʉ:
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Cʉ̃́ãpeja cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñánemoyira:
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Cʉ̃ʉ̃pe yʉʉyigʉ:
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Cʉ̃́ãpeja cʉ̃ʉ̃rẽ tutiyira:
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Ʉ̃sã masĩã: Cõãmacʉ̃ Moisére wedeseyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽjã “too macʉ̃pʉ niiĩ” jĩĩmasĩriga, jĩĩyira.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Cʉ̃ʉ̃peja cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Marĩ ateré masĩã: Cõãmacʉ̃ ñañaré tiiráre cʉ̃́ã sãĩrére yʉʉriqui. Cʉ̃ʉ̃rẽ padeoránorẽ, cʉ̃ʉ̃ booré tiiránorẽ yʉʉqui.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Sĩcãrĩ “sĩcʉ̃ wĩmagʉ̃pʉra capeari ĩñahẽgʉ̃ bauárigʉre ĩñarĩ tiiáyigʉ” jĩĩrĩ tʉoyá maniwʉ̃́.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ ticocoriatã, yʉʉre capeari ĩñarĩ tiiríboajĩyi, jĩĩyigʉ.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Cʉ̃́ãpeja cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Jesús capeari ĩñahẽgʉ̃ niimiãrigʉre cʉ̃́ã cõãwionecori tʉowí. Cʉ̃ʉ̃rẽ bʉajeágʉ, jĩĩwĩ:
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 —¿Noã niiĩ cʉ̃ʉ̃? Yʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ padeodʉgága, jĩĩ yʉʉwi.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 —Mʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñatoaa. Yʉʉ mʉʉmena wedesegʉ cʉ̃ʉ̃rã́ niiã, jĩĩwĩ.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 —Õpʉ̃, mʉʉrẽ padeóa, jĩĩ, cʉ̃ʉ̃ pʉto ñicãcoberimena jeacũmuwĩ.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Jesupé jĩĩwĩ:
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Sĩquẽrã fariseo basoca cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ niirã́peja cʉ̃ʉ̃rẽ tʉo, jĩĩwã:
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jesupéja cʉ̃́ãrẽ yʉʉwi:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.