João 6
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Too síro Jesuména Galileataro apeniñapʉ́ tĩãwawʉ. Tiitaro wãmecʉtia Tiberias.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Basocá cʉ̃ʉ̃ tiiẽ́ñoremena diarecʉtirare netõnérĩ ĩñajĩrã, paʉ cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉwã́.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Ʉ̃sã apeniñapʉ́ tĩãjeara, ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ mʉãwa, duiwʉ.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Teebʉrecorire Pascua judíoa bosebʉreco wáaadaro péerogã dʉsawʉ́.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jesús paʉ basocá cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉrĩ́ ĩñagʉ̃, Felipere jĩĩwĩ:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Felipere ¿deero yʉʉgʉdari? jĩĩgʉ̃, teero sãĩñáwĩ. Jesupé cʉ̃ʉ̃ tiiádarere masĩtoarigʉ niiwĩ.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Felipe cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉwi:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Ʉ̃sã menamacʉ̃ Andrés (Simón Pedro baipéja) Jesuré jĩĩwĩ:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Ãnorẽ́ sĩcʉ̃ wĩmagʉ̃ niiĩ. Cʉ̃ʉ̃ sicamoquẽñepa pã cebadamena tiiárigue cʉoi. Teero biiri wai pʉarã́ cʉoi. Ate yaaré ãniã paʉre jeatuaricu, jĩĩwĩ.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Jesús ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Too síro Jesús pãrẽ née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticowi. Too síro duiráre batodutiwi. Waimenacãrẽ teerora tiiwí. Ʉ̃sã cʉ̃́ã yaadʉgarocõrõ batowʉ.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Cʉ̃́ã yaa, yapiari siro, Jesús ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Sicamoquẽñepa pã niimiãrigue ʉ̃sã yaadʉaariguere seesã́rĩ, doce piseri dadodʉpówʉ.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Basocá Jesús cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tee tiiẽ́ñorĩ ĩñarã, jĩĩwã:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró tutuaremena néewa, õpʉ̃ sõnecodʉgamiwã. Cʉ̃ʉ̃peja cʉ̃́ã teero tiidʉgárere ĩñagʉ̃, sĩcʉ̃rã ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ mʉãjõãwĩ.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Too síro náĩcũmuatiri, ʉ̃sã opataropʉ búawawʉ.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Náĩcũmuãri siro, Jesús bauríwi. Teero tiirá, Capernaumpʉ wáara, dooríwʉpʉ mʉãsã, tiitarore tĩãwanʉcãwʉ̃.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Ʉ̃sã tĩãwari, wĩno bayiró páapuatiwʉ. Teero wáari, ocoturí paca atiwʉ.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Ʉ̃sã yoaro sicamoquẽñe kilómetros wáaari siro, Jesús ʉ̃sã pʉtopʉ atigʉ, oco sotoápʉ atijõãatiwi. Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarã, bayiró cuiwʉ.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Teero tiirá, ʉseniremena cʉ̃ʉ̃rẽ boca, mʉãsãdutiwʉ. Máata ʉ̃sã wáaropʉ jeasirotiwʉ.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Apebʉ́recope basocá apeniñapʉ́ pʉtʉáarira ĩñaco, jĩĩyira: “Sicawʉ́ra niimiãwʉ̃; Jesús cʉ̃ʉ̃ buerámena tiiwʉré mʉãsãriawĩ; cʉ̃ʉ̃ buerá dícʉ tĩãwaawã”, jĩĩyira.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Cʉ̃́ã teero jĩĩcõãtori, apeyepáwʉ jeayiro. Teepawʉ ʉ̃sã yaaariropʉ jeayiro. (Ʉ̃sã toopʉ́ yaawʉ, Jesús cʉ̃ʉ̃ Pacʉre ʉsenire ticoari siro.) Tee Tiberias wãmecʉtiri macã maquẽpawʉ niiwʉ̃.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Jesús, teero biiri ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá manirĩ́ ĩñarã, basocá teepawʉpʉ mʉãsã, Capernaumpʉ Jesuré ãmaãrã atirira niiwã.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Cʉ̃́ã atiniñapʉ́ tĩãjeara, Jesuré bʉajeára, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwã:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Jesupé yʉʉwi:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Yaarére bayiró booríjãrõ booa; yaaré petijṍãcu. Teero tiiróno tiirá, yaaré catiré petihére ticorépere ãmaãrõ booa. Cõãmacʉ̃ yʉʉ Pacʉ yʉʉre cʉ̃ʉ̃ ticodiocorigʉ niirére mʉ́ãrẽ ẽñotóaawĩ. Teero tiigʉ́, yʉʉ niipetira sõwʉ̃ tee yaaré catiré petihére mʉ́ãrẽ ticogʉda, jĩĩwĩ.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Teero tiirá, cʉ̃́ãpe sãĩñáwã:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Cʉ̃ʉ̃peja yʉʉwi:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Teero tiirá, cʉ̃́ãpeja sãĩñáwã sũcã:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã yucʉ manirṍpʉ maná wãmecʉtirere yaayira. Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ ate jóanoã: “Cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ãrẽ yaarigue ʉ̃mʉã́se maquẽrẽ ticoyigʉ”, jĩĩ jóanoã, jĩĩwã.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Teero tiigʉ́, Jesupé jĩĩwĩ:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Cʉ̃ʉ̃ ticoré ʉ̃mʉã́sepʉ diiátire niiã. Basocáre catiré petihére ticoa, jĩĩwĩ.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 —Õpʉ̃, tee yaarére ʉ̃sãrẽ ticorucujãña, jĩĩwã.
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Jesús jĩĩwĩ:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Mʉ́ãrẽ ateré jĩĩtoawʉ: Mʉ́ã yʉʉre ĩñapacara, padeoría.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Niipetira yʉʉ Pacʉ yʉʉre ticorá yʉʉre padeonʉnʉ́seadacua. Yʉʉre padeoráre ñeerijã tiirícu.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Yʉʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niirigʉ yʉʉ booré tiigʉ́ mee atiwʉ; yʉʉre ticodiocorigʉ boorépere tiigʉ́ atiwʉ.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Yʉʉ Pacʉ biiro booi: Yʉʉre ticorirare tiidióri booríi; cʉ̃́ãrẽ pecamepʉ wáari booríi. Atibʉ́reco petirí, yʉʉ cʉ̃́ãrẽ masõrĩ booi.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Yʉʉ Pacʉ biiro booi: Niipetira yʉʉre ĩñarã́, yʉʉre padeorá catiré petihére cʉorí booi. Yʉʉ atibʉ́reco petirí, cʉ̃́ãrẽ masõgʉ̃dacu, jĩĩwĩ Jesús.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Judíoare dutirápeja Jesuré wedepatinʉcãwã. “Yʉʉrá niiã yaaré ʉ̃mʉã́sepʉ diiátirigʉ” jĩĩrĩ tʉorá, ñañarõ wedesenʉcãwã.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 —¿Ãni teero wedesegʉ Jesús José macʉ̃ mee niiĩ? Cʉ̃ʉ̃ pacʉ, cʉ̃ʉ̃ pacore marĩ masĩã. ¿Deero tiigʉ́ cʉ̃ʉ̃ “ʉ̃mʉã́sepʉ niirigʉ diiátiwʉ” jĩĩĩ? jĩĩwã.
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Sĩcʉ̃no cʉ̃ʉ̃ booró yʉʉre padeonʉnʉ́semasĩriqui; yʉʉ Pacʉ yʉʉre ticodiocorigʉ yʉʉre ticoráno dícʉ padeonʉnʉ́secua. Atibʉ́reco petirí, yʉʉ cʉ̃́ãrẽ masõgʉ̃dacu.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ ate jóanoã: “Cõãmacʉ̃ niipetirare bue, tʉomasĩ́rĩ tiigʉ́daqui”, jĩĩ jóanoã. Teero tiirá, niipetira yʉʉ Pacʉ wederére tʉo, tʉomasĩ́rã, yʉʉre padeonʉnʉ́seya.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 ’Sĩcʉ̃no yʉʉ Pacʉre ĩñarii. Yʉʉ Cõãmacʉ̃mena niirigʉ niiã. Teero tiigʉ́, yʉʉ dícʉ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñawʉ̃.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Yʉʉre padeoráno catirucuadacua.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Yʉʉrá niiã yaaré catiré petihére ticogʉ́.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mʉ́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã yucʉ manirṍpʉ maná wãmecʉtirere yaayira. Teeré yaapacara, diajõãyira.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Yʉʉpe yaaré ʉ̃mʉã́sepʉ diiátirepere wedesea. Teeré yaaráno diaricua.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Tee yaaré catiré petihére ticoré ʉ̃mʉã́sepʉ diiátirigue yʉʉrá niiã. Teeré yaaráno catirucujããdacua. Yʉʉ yaaré ticoré yáa õpʉ̃ʉ̃ niiã. Yáa õpʉ̃ʉ̃rẽ atibʉ́recopʉ niirã́ catirucuaro jĩĩgʉ̃, ticogʉda, jĩĩwĩ.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Judíoare dutirápeja cãmerĩ́ wedesewa:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Teero tiigʉ́, Jesupéja cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Yáa õpʉ̃ʉ̃rẽ yaagʉ́nope, yée díire sĩnigʉ̃́nope catiré petihére cʉoquí. Atibʉ́reco petirí, cʉ̃ʉ̃rẽ masõgʉ̃dacu.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Yáa õpʉ̃ʉ̃ yaaré peti niiã; yée díi sĩniré peti niiã.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Yáa õpʉ̃ʉ̃rẽ yaaráno, yée díire sĩnirã́no yʉʉmena niiĩya; yʉʉcã cʉ̃́ãmena niiã.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Yʉʉ Pacʉ yʉʉre ticodiocorigʉ catii. Cʉ̃ʉ̃ catirémena yʉʉ catia. Teero tiiróbiro yáa õpʉ̃ʉ̃ yaaráno yʉʉ catirémena catiadacua.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Yʉʉrá yaaré ʉ̃mʉã́sepʉ diiátiriguere wedesea. Maná mʉ́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã yaarigue tiiróbiro niiria. Cʉ̃́ã teeré yaapacara, diajõãyira. Yáa õpʉ̃ʉ̃rẽ yaaránopeja catirucujããdacua, jĩĩwĩ.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jesús cʉ̃́ãrẽ teeré Capernaumpʉ judíoa neãrí wiipʉ buewi.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Paʉ cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉmíãrira cʉ̃ʉ̃ buerére tʉorá, cãmerĩ́ jĩĩwã:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Jesús cʉ̃́ã wedepatirere masĩgʉ̃, jĩĩwĩ:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Deero wáabogari yʉʉ niipetira sõwʉ̃ too sʉgueropʉ yʉʉ niiriropʉ mʉãwari sũcã? Mʉ́ã teeré ĩñarã, ¿deero tʉgueñabogari?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Espíritu Santo catirére ticoi. Marĩye õpʉ̃ʉ̃rĩ marĩrẽ catiré ticoria. Yʉʉ yaaré, sĩniré maquẽrẽ wedegʉ, popeapʉ yeeripũna maquẽrẽ wedegʉ tiia. Yʉʉ wederére padeoráno catirucujããdacua.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Ãpẽrã́ mʉ́ã menamacãrã yʉʉ wedepacari, yʉʉre padeoríya ména, jĩĩwĩ.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩnemowĩ:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Tiibʉrecomena paʉ cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉmíãrira cʉ̃ʉ̃rẽ bapacʉtidujãwã.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Cʉ̃́ã teero tiirí ĩñagʉ̃, Jesús ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ bueráre sãĩñáwĩ:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Simón Pedropeja cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉwi:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Ʉ̃sã mʉʉrẽ padeotóaa. Ʉ̃sã masĩã: Mʉʉ Cõãmacʉ̃ ticodiocorigʉ, ñañaré manigʉ̃́ niiã, jĩĩwĩ.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Jesupé ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Jesús teero jĩĩgʉ̃, Judas, Simón Iscariote macʉ̃rẽ jĩĩgʉ̃ tiiwí. Judas ʉ̃sã menamacʉ̃ niimiwĩ. Teero niipacʉ, too síropʉre Jesuré wedesãgʉ̃dʉ niirigʉ niiwĩ.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.