João 12
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Pascua bosebʉreco wáaadaro seis bʉrecori dʉsarí, Jesús cʉ̃ʉ̃ buerámena Betaniapʉ wáawi. Too sʉguero tiimacãpʉra Jesús Lázaro diarigʉpʉre masõwĩ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Toopʉ́ Jesuré bosebʉreco tiipéowa. Marta yaarére batowo. Lázaro, ãpẽrãcã́ Jesuména yaaduiwa.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Teero tiigó, María sicagá sitiaãñúrigare Jesús pʉto néeatiwo. Tee sitiaãñúre “nardo” wãmecʉtire wapapacáre niiwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ye dʉporipʉ píopeo, cooya póañapõmena tuucoséwo. Tiiwií niipetiropʉ sitiaãñúsesajõãwʉ̃.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 — ausente —
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 — ausente —
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Diamacʉ̃́ bóaneõrãrẽ tiiápudʉgagʉ mee tee jĩĩwĩ. Biiro wedesegʉ niyeru yaadʉgágʉ, teero jĩĩwĩ. Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃sã niyeru sã́ãripore cotegʉ́ niimiwĩ. Tiipo maquẽ niyerure yaajã́rucurigʉ niiwĩ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwĩ:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Bóaneõrã mʉ́ã watoapʉ niirucujããdacua. Yʉʉpeja mʉ́ãmena niirucuricu, jĩĩwĩ.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Paʉ judíoa Jesús Betaniapʉ niiré quetire tʉoyíra. Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarã jeawa. Cʉ̃ʉ̃ dícʉre ĩñarã jeariwa. Cʉ̃ʉ̃ masõrigʉ Lázarocãrẽ ĩñarã jeawa.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Apebʉ́reco Jerusalénpʉ paʉ bosebʉrecore ĩñarã jeará “Jesús atiqui mée” jĩĩré quetire tʉoríra niiwã.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Teero tiirá, iquiquerire páata, cʉ̃ʉ̃rẽ bocara atiwa. Bayiró wedeseremena jĩĩatiwa:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jesús burro wĩmagʉ̃rẽ bʉajeá, cʉ̃ʉ̃ sotoapʉ mʉãpeawi. Cʉ̃ʉ̃ teero tiiríguere Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jóanoã:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Mʉ́ã Jerusalén macãrã, cuirijãña.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Tee jóariguere ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá sicatopʉre “Jesuyé queti niicu” jĩĩ tʉomasĩ́riwʉ. Too síro ʉ̃mʉã́sepʉ cʉ̃ʉ̃ mʉãwari siropʉ, ʉ̃sã wãcũbʉawʉ. Teero tiirá, “Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora cʉ̃ʉ̃rẽ diamacʉ̃́rã wáawʉ” jĩĩ cãmerĩ́ wedesewʉ.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Paʉ Jesús Lázarore masõrĩ ĩñarira tee quetire wedesesajõãyira. “Lázaro ʉ̃tãtutipʉ niimiãrigʉre sʉowíonecowi”, jĩĩ wedeyira.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Teero tiirá, paʉ tee tiiẽ́ñoriguere tʉoríra Jesuré bocara atiwa.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Fariseo basocapeja cãmerĩ́ jĩĩyira:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Bosebʉreco ĩñarã jeará watoapʉ sĩquẽrã griegoa niiwã. Cʉ̃́ãcã Cõãmacʉ̃rẽ padeorá atirira niiwã.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Cʉ̃́ã Felipe pʉto jeayira. Felipe Betsaida Galilea ditapʉ niirí macã macʉ̃ niiwĩ. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Felipe Andrére wedegʉ wáayigʉ. Cʉ̃́ã pʉarã́pʉ Jesuré wedera jeawa.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Jesús cʉ̃́ãrẽ queorémena yʉʉwi:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Sĩcʉ̃ oteré capere oteriatã, teero pʉtʉájãcu. Teeperi oteri docare, ditapʉ bóa, wii, bʉcʉá, pee dʉcacʉticu.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Atibʉ́recopʉre cʉ̃ʉ̃ catirí bʉrecorire maĩnetṍnegʉ̃no pecamepʉ ñañarõ tiinógʉ̃daqui. Cʉ̃ʉ̃ catirí bʉrecorire maĩhẽ́gʉ̃nope ʉ̃mʉã́sepʉ catiré petihére bʉagʉ́daqui.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Yʉʉ dutirére tiidʉgágʉno yʉʉre nʉnʉã́rõ. Yʉʉ niiãdaropʉre yʉʉmena niigʉ̃daqui. Yʉʉ dutirére tiinʉnʉ́segʉnorẽ yʉʉ Pacʉ ãñurõ tiigʉ́daqui, jĩĩwĩ.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Jesús jĩĩnemowĩ:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Pacʉ, “mʉʉ ãñunetõjõãã” jĩĩrére ẽñoñá, jĩĩwĩ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Basocá toopʉ́ niirã́ cʉ̃ʉ̃ wedeseri tʉorá: —Bʉpo bʉsʉati, jĩĩwã.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Mecʉ̃tígãrẽ Cõãmacʉ̃ atibʉ́reco macãrãrẽ wapa tiigʉ́daqui. Mecʉ̃tígãcãrẽ atibʉ́reco macãrãrẽ dutigʉ́re cõãwionecogʉdaqui.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Yʉʉpere basocá néemʉõnʉcõãdacua, niipetirare yʉʉ ãñurõ tiibosáremena ʉgaripéaatiaro jĩĩgʉ̃, jĩĩwĩ.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Teero jĩĩgʉ̃, “biiro tiirí, diagʉdacu” jĩĩgʉ̃ tiiwí.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Basocá cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwã:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Jesupé cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Yʉʉ sĩãwócore tiiróbiro niigʉ̃́ mʉ́ãmena niiã. Yʉʉ mʉ́ãmena niirĩ, yʉʉre padeoyá. Teero tiirá, mʉ́ãcã sĩãwócoropʉ niiãdacu; Cõãmacʉ̃yere ãñurõ masĩãdacu, jĩĩwĩ.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jesús cʉ̃ʉ̃ tutuaremena pee tiiẽ́ñopacari, judíoare dutirá cʉ̃ʉ̃rẽ padeoríwa.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Cʉ̃́ã padeoríriguemena profeta Isaías jóarirobirora wáaro tiiwʉ́. Ateré jóarigʉ niiwĩ:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Teero tiirá, cʉ̃́ã padeomasĩ́riwa. Isaías atecã́rẽ jóarigʉ niiwĩ:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãrẽ capeari ĩñahẽrã tiiróbiro tiiyígʉ.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaías Jesús ʉpʉtí macʉ̃ niirére ĩñasʉgueyigʉ. Teero tiigʉ́, cʉ̃ʉ̃ye maquẽrẽ wedeseyigʉ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Teero jóari siro niipacari, paʉ judíoa, judíoare dutirápʉcã Jesuré padeomíwã. Marĩ neãrí wiipʉ niirã́rẽ cõãwionecori jĩĩrã, baurocápʉ Jesuré padeorére wedeseriwa. Fariseo basocare cuiyira.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Jesuré padeopacára, basocápere nemorṍ ãñurõ wãcũrĩ boojĩ́ya. Cõãmacʉ̃pereja “ãñuniya” jĩĩsʉguero booríjĩya.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jesús bayiró bʉsʉrómena jĩĩwĩ:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Yʉʉre ĩñarã́no yʉʉre ticodiocorigʉcãrẽ ĩñaãya.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yʉʉ sĩãwócore tiiróbiro niiã. Atibʉ́recopʉre atiwʉ, yʉʉre padeoráno naĩtĩãrõpʉ pʉtʉárijããrõ jĩĩgʉ̃.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Yʉʉ buerére tʉo, teeré yʉʉheranorẽ yʉʉpe ñañarõ tiiría. Yʉʉ atibʉ́recopʉ niirã́rẽ ñañarõ tiigʉ́ atiriwʉ; cʉ̃́ãrẽ netõnégʉ̃ atiwʉ
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yʉʉre boohérano, yʉʉ buerécãrẽ yʉʉherano ñañarõ tiinóãdarapʉ niitoaya. Atibʉ́reco petirí, yʉʉ wederé cʉ̃́ãrẽ ñañarõ wáari tiiádacu.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yʉʉ booró wederia. Yʉʉ Pacʉ yʉʉre ticodiocorigʉ “teero jĩĩ wedeya” jĩĩ dutirómena wedea.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Yʉʉ masĩã: Yʉʉ Pacʉ dutirére padeorá catirucujããdacua. Teero tiigʉ́, cʉ̃ʉ̃ wededutirobirora basocáre wedea, jĩĩwĩ.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.