Atos 7
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Paiaré dutigʉ́ Estebanrẽ sãĩñáyigʉ:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Esteban yʉʉyigʉ:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 “Mʉʉya ditare, mʉʉya wederare cṹũjã, wáagʉa. Mʉʉ wáari, mʉʉ niiãdari ditare ẽñogʉ̃́da”, jĩĩyigʉ.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 ’Teeré tʉogʉ́, Abraham caldeoaya ditapʉ niiãrigʉ Haránpʉ niigʉ̃ wáayigʉ. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃ pacʉ diaweojõãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ pacʉ diaweori siro, Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ atiditá atitó marĩ niirṍrẽ atidutiyigʉ.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Cʉ̃ʉ̃ ãnopʉ́ jeari, dita ticoriyigʉ ména. Ticoripacʉ, “too síropʉ mʉʉye, mʉʉ pã́rãmerã niinʉnʉseraya dita niiãdacu” jĩĩyigʉ. Cõãmacʉ̃ teeré wederitore, Abraham põnamaníyigʉ ména.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ apeyé wedenemoyigʉ: “Mʉʉ pã́rãmerã niinʉnʉsera ãpẽrãyé ditapʉ niiãdacua ména. Dutiapenori basoca niiãdacua. Cuatrocientos cʉ̃marĩ cʉ̃́ãrẽ padeduti, ñañarõ tiiápeadacua.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Cʉ̃́ãrẽ teero tiirí, yʉʉ tiidita macãrãrẽ ñañarõ tiigʉ́dacu. Yʉʉ teero tiiári siro, mʉʉ pã́rãmerã niinʉnʉsera witiadacua. Witi, atiditapʉ́ jea, yʉʉ dutiré tiiádacua”, jĩĩyigʉ Cõãmacʉ̃.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Cõãmacʉ̃ Abrahamrẽ wedecũyigʉ: “Niipetira ʉ̃mʉãrẽ cʉ̃́ã cõnerígʉ yapa macã caseróre widecõã́ña. Ate yʉʉ jĩĩrére tiirá, mʉ́ã yʉʉmena niirére ẽñoã́dacu”, jĩĩyigʉ Cõãmacʉ̃. Teero tiigʉ́, Abraham cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ Isaare ocho bʉ́recori cʉ̃ʉ̃ bauári siro, cʉ̃ʉ̃ cõnerígʉ yapa macã caseróre widecõã́yigʉ. Isaacã teerora tiiyígʉ cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ Jacoré. Jacob teerora tiiyígʉ cʉ̃ʉ̃ põna doce põnarĩ pacʉsʉ̃mʉã niiãdarare.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 ’Jacob põna marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã cʉ̃́ã bai Joseré ĩñatutira, Egiptopʉ wáarare dúayira. Cõãmacʉ̃pe cʉ̃ʉ̃mena niijãyigʉ,
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 niipetire cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ netõbóarere netõrĩ́ tiigʉ́dʉ. Faraón Egipto dita macãrã õpʉ̃mena wedeseri, Cõãmacʉ̃ Joseré masĩré ticoyigʉ. Cõãmacʉ̃ Faraónrẽ ʉsenirĩ tiiyígʉ Joseména. Teero tiigʉ́, Faraón cʉ̃ʉ̃rẽ cʉ̃ʉ̃ doca macʉ̃ dutigʉ́ sõnecoyigʉ. Apeyeré, Faraón cʉ̃ʉ̃ya wii maquẽ paderé dutigʉ́ cṹũyigʉ.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 ’Too síro niipetiro Egiptopʉre, Canaánpʉcãrẽ jʉabóare wáayiro. Teero tiirá, basocá teeditapʉ niirã́ bayiró ñañarõ netõrã́ tiiyíra. Marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉãcã yaaré bʉamasĩ́riyira.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Jacob “Egiptopʉ yaaré dúare niiãyiro” jĩĩré quetire tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ põnarẽ́, marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã niiãdarare, “yaaré sãĩrã́ wáaya” jĩĩcoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ sicato ticocogʉ tiiyígʉ.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Cʉ̃́ã nemo jeari, José “yʉʉ mʉ́ã bai niiã” jĩĩ wedeyigʉ cʉ̃ʉ̃ sõwʉ̃sʉ̃mʉãrẽ. Faraóncã “cʉ̃́ã José sõwʉ̃sʉ̃mʉã niiãwã” jĩĩrĩ tʉoyígʉ.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 José, cʉ̃ʉ̃ sõwʉ̃sʉ̃mʉãmena queti ticocoyigʉ cʉ̃ʉ̃ pacʉpʉre. “Marĩ pacʉ, niipetira marĩya wederamena atiaro ãnopʉ́”, jĩĩcoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ya wederape “setenta y cinco” niiyira.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Jacob “jáʉ” jĩĩ, Egiptopʉ wáajõãyigʉ. Toopʉ́ diayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ põna marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉãcã toopʉ́ra diayira.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Jacob diarigʉ õpʉ̃ʉ̃rẽ Siquempʉ néewayira. Toopʉ́ Abraham cʉ̃ʉ̃ Hamor põnarẽ́ ʉ̃tãtuti sãĩrítutipʉ cṹũyira.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 ’Abrahamrẽ Cõãmacʉ̃ jĩĩrigue jeaatiri, marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã paʉ basocáputiyira Egiptopʉ.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Cʉ̃́ã toopʉ́ niirĩrã, ãpĩ õpʉ̃ sããyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ Josenígʉ̃ tiiríguere masĩriyigʉ.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Cʉ̃ʉ̃ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ jĩĩdito, ñañarõ tiiápeyigʉ. Cʉ̃́ã põna bauárare diaaro jĩĩgʉ̃, cõãdutiyigʉ.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 ’Teebʉrecorira Moisés bauáyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃ ĩñarĩ, ãñugʉ̃́gã niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ pacʉsʉ̃mʉã ĩtĩã́rã muĩpũrã cʉ̃́ãya wiipʉ cʉ̃ʉ̃rẽ masõmiyira.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Dee tii masĩri, cʉ̃ʉ̃rẽ cõãjãyira. Cõããri sirogã, Faraón macõ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñabʉayigo. Ĩñabʉa, néema, coo macʉ̃ tiiróbiro cʉ̃ʉ̃rẽ masõyigo.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Egipto macãrã ãñurõ masĩrã́yere bueyira Moisére. Teero tiigʉ́, cuiro manirṍ wedesegʉ, õpʉ̃ tiiróbiro tiirécʉtigʉ niiyigʉ.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 ’Moisés cuarenta cʉ̃marĩ cʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ya wedera Israelya põna macãrãrẽ ĩñadʉgagʉ, cʉ̃́ã pʉtopʉ wáayigʉ.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Toopʉ́ jeagʉ, sĩcʉ̃rẽ Egipto macʉ̃ páari ĩñayigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ cãmeboságʉ, Egipto macʉ̃rẽ páasĩãjãyigʉ.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Cʉ̃ʉ̃ basirope wãcũmiyigʉ: “Yʉʉmenarã Cõãmacʉ̃ yáa wederare dutiapenori basoca niirã́rẽ witiri tiigʉ́daqui. Cʉ̃́ã ateré masĩcua”, jĩĩ wãcũmiyigʉ. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃ tiiróbiro wãcũriyira.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Apebʉ́reco ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃ya wedera pʉarã́ cãmerĩ́quẽrã tiirí bʉajeáyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ cãmerĩ́quẽduri tiidʉgágʉ, “mʉ́ã sĩcʉ̃ya wedera niiã. ¿Deero tiirá cãmerĩ́ ñañarõ tiii?” jĩĩ wedemiyigʉ.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Ãpĩrẽ́ bayiró ñañarõ tiigʉ́pe Moisére tuunécojãyigʉ. “Mʉʉ ʉ̃sãrẽ dutigʉ́ mee niiã; ʉ̃sãrẽ queti besegʉ́ mee niiã.
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Mʉʉ ñamica Egipto macʉ̃rẽ sĩãã́rirobirora yʉʉre sĩãdʉgágʉ tiii sũcã?” jĩĩ yʉʉtutiyigʉ.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, Moisés dutijṍãyigʉ. Madián ditapʉ wáa, aperó macʉ̃pʉ tiiróbiro nii, pʉarã́ ʉ̃mʉã põnacʉtíyigʉ.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 ’Moisés tiiditapʉre cuarenta cʉ̃marĩ niiyigʉ. Sicabʉreco basocá manirṍ Sinaí ʉ̃tãgʉ̃́ pʉtopʉ wáayigʉ. Toopʉ́ yucʉsati jʉ̃ʉ̃rĩ ĩñayigʉ. Pecame jʉ̃ʉ̃rípõna decopʉ ángele bauáyigʉ.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Moisés teeré ĩñagʉ̃, ĩñamanijõãyigʉ. “¿Deero tiiró tee wáamiĩto?” jĩĩ, pʉtogãsãñurõ ĩñaquẽnogʉ̃ wáayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ pʉtogãpʉ jeari, Cõãmacʉ̃ tiimé decopʉ cʉ̃ʉ̃rẽ wedeseyigʉ.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Yʉʉ Cõãmacʉ̃ niiã. Mʉʉ ñecʉ̃sʉ̃mʉã Abraham, Isaac, Jacob Õpʉ̃ niiã”, jĩĩyigʉ. Moisés ñapõpiyigʉ. Cuigʉ, ĩñadujãyigʉ.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Cʉ̃ʉ̃rẽ wedesenemoyigʉ: “Mʉʉ yʉʉ pʉtora nucũã. Teero tiigʉ́, mʉʉ sapature tuuwéya. Tuuwégʉ, yʉʉre padeorére ẽñogʉ̃́dacu.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Yáara basoca Egiptopʉ niirã́rẽ ñañarõ tiiáperi ĩñaã. Cʉ̃́ã pũnisíre tʉoa. Cʉ̃́ãrẽ netõnégʉ̃dʉ diiátiawʉ̃. Teero tiigʉ́, mʉʉrẽ Egiptopʉ ticocogʉda”, jĩĩyigʉ Cõãmacʉ̃.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 ’Moisére boorírira too sʉgueropʉ jĩĩyira: “Mʉʉ ʉ̃sãrẽ dutigʉ́ mee niiã; ʉ̃sãrẽ queti besegʉ́ mee niiã”. Cʉ̃́ã tee jĩĩpacari, Cõãmacʉ̃pe Moisére cʉ̃́ãrẽ dutigʉdʉ, netõnégʉ̃dʉ sõnecoyigʉ sáa. Cõãmacʉ̃ ángelere jʉ̃ʉ̃rísatipʉ teeré wederi tiiyígʉ.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Moiséra cʉ̃́ãrẽ néewitiwayigʉ. Cʉ̃ʉ̃rã́ Cõãmacʉ̃ sĩcʉ̃rã tiimasĩ́rere tiiẽ́ñoyigʉ Egiptopʉre. Día Sõãrímaa pairímaapʉcãrẽ teerora tiiẽ́ñoyigʉ. Cuarenta cʉ̃marĩ basocá manirṍpʉ cʉ̃́ã wáari, teerora tiiẽ́ñorucujãyigʉ.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Cʉ̃ʉ̃rã́ Israelya põna macãrãrẽ wederigʉ niiwĩ: “Too síropʉ Cõãmacʉ̃ profetare ticocogʉdaqui. Cʉ̃ʉ̃ marĩya wedegʉ niigʉ̃daqui. Yʉʉ tiiróbiro tiigʉ́daqui”, jĩĩ jóarigʉ niiwĩ Moisés.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Moisés basocá manirṍpʉ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã neãrĩ, cʉ̃́ãmena niiyigʉ. Sinaí ʉ̃tãgʉ̃pʉ́ ángele cʉ̃ʉ̃rẽ wedeseyigʉ. Moisés Cõãmacʉ̃ dutiré petihérere ñeeyigʉ, marĩrẽ ticogʉdʉ.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 ’Cʉ̃ʉ̃rẽ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã tʉodʉgáriyira. Cʉ̃ʉ̃rẽ boohéra, Egiptopʉ cãmecópʉtʉadʉgamiyira.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Teero tiirá, Aarónrẽ jĩĩyira: “Jõõ niiãrigʉ marĩrẽ Egiptopʉ néeatirigʉ cʉ̃ʉ̃ bauhéro yoajõãã. ¿Deero wáaayiri? Marĩ masĩria. Teero tiirá, ʉ̃sã padeoádarare weebosaya. Cʉ̃́ãrẽ marĩ apasʉgueadacu. Cʉ̃́ã marĩ wáaadarimarẽ ẽñoã́dacua”, jĩĩyira.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Teebʉrecorire sĩcʉ̃ wecʉ wĩmagʉ̃ tiiróbiro baugʉ́ weeyira. Bosebʉreco tii, ecaráre sĩã, sóeditioyira cʉ̃́ã weearigʉre tiipéora.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Cʉ̃́ã teero tiirí ĩñagʉ̃, Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ã booró tiiáro jĩĩgʉ̃, cʉ̃́ãmena niiãrigʉ cõãjõãyigʉ. Cʉ̃́ã booró muĩpũrãrẽ, ñocõãrẽ́ padeoyíra. Teeré profetas jóarira niiwã:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Ãpĩ Moloc queorére padeorá, suti caserimena tiirí wiire apacãmesãwʉ̃.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Esteban wedenemoyigʉ:
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã niinʉnʉseraya wii pʉtʉáyiro. Josuémena néeatiyira tiiwiiré. Cʉ̃́ã atiditá ñeerã atiri, Cõãmacʉ̃ atiditá macãrãrẽ ãcũcoyigʉ. Cʉ̃́ã wáaweorepʉre niiyira. Yoari tiiwií ãnopʉ́ niiyiro, tée David cʉ̃ʉ̃ õpʉ̃ sããri siropʉ.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 David Cõãmacʉ̃ ãñurõ tiirére bʉagʉ́ jĩĩyigʉ: “Mʉʉ yʉʉ ñecʉ̃ Jacob padeorígʉya wiire mʉʉ niiãdari wiire tiibosádʉgaga”, jĩĩmiyigʉ.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Cʉ̃ʉ̃ tiibosádʉgapacari, cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ Salomónpʉ tiiwiiré tiibosáyigʉ.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Cõãmacʉ̃ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́ basocá tiiré wiseripʉ niirii. Profeta teeré jóarigʉ niiwĩ:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Yʉʉ boorí, ʉ̃mʉã́se yʉʉ duirípĩrõ tiiróbiro niiãdacu;
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Yʉʉ ate niipetirere tiiwʉ́, jĩĩyigʉ Cõãmacʉ̃,
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Esteban cʉ̃́ãrẽ jĩĩnemoyigʉ:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Mʉ́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã niipetira profetare ñañarõ netõrĩ́ tiiyíra. Marĩrẽ netõnégʉ̃dʉ atiadarere wedesʉguerirare sĩãjã́yira. Cʉ̃́ã wedesʉguerigʉ ãñugʉ̃́ jeari, mʉ́ã cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩditoremena wedesã, sĩãdutírira niiã.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Mʉ́ãrẽ Cõãmacʉ̃ ángeleamena cʉ̃ʉ̃ dutirére cṹũyigʉ. Teeré cṹũnorira niipacara, mʉ́ã netõnʉcã́netõjõãã, jĩĩyigʉ Esteban.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Cʉ̃ʉ̃ tee jĩĩrĩ tʉorá, cʉ̃́ãpe bayiró cúayira. Cʉ̃́ã cúare ẽñorã́, upire bacadiyóyira.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Estebanpe Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃mena niirĩ, ʉ̃mʉã́sepʉ ĩñamʉõco, Cõãmacʉ̃ ãñurõ asibatérere ĩñayigʉ. Cõãmacʉ̃ diamacʉ̃́pe Jesús nucũrĩ ĩñayigʉ.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ãrẽ ĩñagʉ̃, jĩĩyigʉ:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 — ausente —
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 — ausente —
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Cʉ̃́ã déesĩãrã tiirí, cʉ̃ʉ̃pe Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Ñicãcoberimena jeacũmujea, bayiró acaribíremena jĩĩyigʉ sũcã:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.