Atos 28

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ʉ̃sã ditapʉ jeapetira, tʉowʉ́: Tiinʉcʉ̃rõ Malta wãmecʉtiwʉ.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Too macãrã basoca ãñurõ tiiwá ʉ̃sãrẽ. Oco pea, yʉsʉári ĩñarã, pecame diobosáwa.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Pablo peca seegʉ́ wáa, néeati, cʉ̃ʉ̃ wã́ãtĩãrĩ, ãña tiidotopʉ niiãrigʉ asiré cuigʉ, witiwi. Pabloya wãmopʉ bacañáñumuwĩ.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Tiinʉcʉ̃rõ macãrã ãña cʉ̃ʉ̃ya wãmopʉre tusari ĩñarã, cãmerĩ́ jĩĩwã: “Ãni basocá sĩãrígʉ niiqui. Cʉ̃ʉ̃ día pairímaapʉ netõã́rigʉ niipacʉ, cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiiré wapa diagʉdaqui”, jĩĩwã.
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Cʉ̃ʉ̃pe pecamepʉ wẽ́ẽbatesoewi ãñarẽ. Pũniriwi cʉ̃ʉ̃rẽ.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Too macãrãpe wãcũmiyira: “Bipijṍããdacu. Bipiríatã, wãcũña manirṍ ñaacũmu, diajõãgʉ̃daqui”, jĩĩmiyira. Cʉ̃́ã yoari yuemi, cʉ̃ʉ̃rẽ merẽã wáaheri ĩña, merẽã wãcũyira sũcã. “Ãni basocʉ́ mee niiqui; sĩcʉ̃ basocá padeogʉ́ niigʉ̃ niiãti”, jĩĩwã.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Too pʉtogã tiinʉcʉ̃rõ macãrã dutigʉ́ya dita niiwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Publio. Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃sãrẽ bocawi. Itiábʉreco ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ pʉto niirĩ, ãñurõ tiiwí.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Publio pacʉ wioré, yoopote diagʉ pesawi. Pablo cʉ̃ʉ̃ niirṍpʉ sããwa, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩbosá, cʉ̃ʉ̃rẽ ñaapeó, netõnéwĩ.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Cʉ̃ʉ̃ teero tiirí ĩñarã, ãpẽrã́ tiinʉcʉ̃rõ macãrãcã diará atirucuwa. Netõnénowã.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Ʉ̃sãrẽ pee apeyenó ticowa. Too síro ʉ̃sã wáaadara tiirí, ʉ̃sãrẽ dʉsarécõrõ ticowa.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Ĩtĩã́rã muĩpũrã niiwʉ̃ ʉ̃sã toopʉ́re. Alejandría macã macãwʉ tée púuriro wáapetiripʉ niiwʉ̃ tiinʉcʉ̃rõpʉre. Tiiwʉ́ ẽquẽãpʉ cʉ̃́ã padeorá Cástor, Pólux queoré cʉ̃́ã páateture tusawʉ. Ʉ̃sã tiiwʉpʉ́ mʉãsã, wáajõãwʉ̃.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Wáa, Siracusa macã petapʉ jeawʉ. Toopʉ́ itiábʉreco pʉtʉáwʉ.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Too macãrã tiinʉcʉ̃rõ wesa wáa, Regio macãpʉ jeawʉ. Sicabʉreco siro ʉ̃sã sirope wĩno páapuatiwʉ. Pʉabʉ́reco siro Puteoli macãpʉ jeawʉ.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Toopʉ́re ãpẽrã́ Jesuré padeoráre bʉajeáwʉ. Cʉ̃́ã ʉ̃sãrẽ: —Sica semana ʉ̃sã pʉto pʉtʉáya, jĩĩwã.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Ãpẽrã́ Roma macãrã Jesuré padeorá ʉ̃sã Romapʉ wáare quetire tʉotóayira. Teeré tʉo, tée Foro de Apio macãpʉ ʉ̃sãrẽ bocara jeawa. Ãpẽrãcã́ Tres Tabernas wãmecʉtiropʉ ʉ̃sãrẽ bocawa. Pablo cʉ̃́ãrẽ ĩñagʉ̃, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire tico, wãcũtutuare bʉanemówĩ.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Ʉ̃sã Romapʉ jeari, too macãrã dutirá jĩĩwã:
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Itiábʉreco siro Pablo judíoa ʉpʉtí macãrãrẽ neãdutiwi. Cʉ̃́ã neãtoari, jĩĩwĩ:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Romanuãrẽ dutirá yʉʉre sãĩñápeti, sĩãrĩ́ tiiréno wapa bʉaríwa. Wionécodʉgamiwã.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Judíoape booríwa. Teero tiigʉ́, yʉʉ “romanuã õpʉ̃ yʉʉre queti besearo” jĩĩwʉ̃. Yʉʉpe yáa wederare wedesãre cʉoríwʉ.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Teero tiigʉ́, mʉ́ãrẽ ĩña, wedesegʉda jĩĩgʉ̃, boocóawʉ̃. Cõãmacʉ̃ beserigʉ marĩ Israelya põna macãrã yoari yuerigʉyere yʉʉ wederé wapa atidá cõmedá siatúarigʉ niiã, jĩĩwĩ.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwã:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Ʉ̃sã masĩã: Niipetiropʉre mama buerére “ñañaniã” jĩĩcua. Ʉ̃sã mʉʉ padeorére tʉodʉgága, jĩĩwã.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Cʉ̃́ã neããdari bʉrecore wedecũjã, wáajõãwã. Tiibʉreco niirĩ, paʉ basocá cʉ̃ʉ̃ niirí wiipʉ jeawa. Bóeri wedenʉcãrigʉ wedenañiõjõãwĩ. Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdare jeariguere wedewi. Moisére dutiré cṹũriguemena, profetas jóariguemena wedeyapono, “Jesús Cõãmacʉ̃ beserigʉ niiĩ” jĩĩ padeorí tiijã́dʉgagʉ tiimíwĩ.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Sĩquẽrã Pablo wederére tʉorá “niirṍrã niiã” jĩĩwã. Ãpẽrãpé padeoríwa.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Cãmerĩ́ wedesetoa, sĩcãrĩbíro wãcũri, wáajõãwã. Cʉ̃́ã wáaadari sʉguerogã, Pablo jĩĩwĩ:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 Basocáre wedegʉ wáaya:
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Cʉ̃́ãpe ãñurõ wãcũdʉgaricua;
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Teero tiirá, ãñurõ masĩña mʉ́ã: Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre netõnére quetire judíoa niihẽrãrẽ wedenoãdacu. Cʉ̃́ãpe tʉoádacua, jĩĩwĩ.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩãri siro, judíoa cʉ̃́ã basiro bayiró cãmerĩ́ wedeseco, witiwawa.
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pʉacʉ̃má Pablo cʉ̃́ã waso, wapatídutiri wiipʉ niiwĩ. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarã jearáre ʉseniremena bocarucuwi.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Cuiro manirṍ Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdare jeariguere, teero biiri marĩ Õpʉ̃ Jesucristoyere wederucujãwĩ ãpẽrã́ cãmotáro manirṍ.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.