Atos 20
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Cúasore petiári siro, Pablo Jesuré padeoráre neãdutiyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ wãcũtutuare tico, “wáagʉ tiia” jĩĩ, Macedoniapʉ wáajõãyigʉ.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Too maquẽ macãrĩpʉ netõwágʉ, too macãrãrẽ cʉ̃ʉ̃ wederémena wãcũtutuare ticonemowayigʉ. Teero tii, jeayigʉ Greciapʉ.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Toopʉ́ ĩtĩã́rã muĩpũrã pʉtʉáyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ Siriapʉ dooríwʉmena wáagʉdʉ, judíoa cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdʉgáre quetire tʉoyígʉ. Teero tiigʉ́, “Macedonia wáarimapʉra cãmepʉtʉ́awagʉda sũcã” jĩĩ wãcũyigʉ.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Cʉ̃ʉ̃ wáari, ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃rẽ bapacʉtiwarira niiwã. Cʉ̃́ã niiwã: Sópater Berea macã macʉ̃ (cʉ̃ʉ̃ Pirro wãmecʉtigʉ macʉ̃ niiwĩ); Segundo, Aristarco (cʉ̃́ã pʉarã́ Tesalónica macãrã niiwã); Gayo Derbe macã macʉ̃; Timoteo; Tíquico, Trófimo (cʉ̃́ã pʉarã́ Asia macãrã niiwã).
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Cʉ̃́ã ʉ̃sã sʉguero wáa, Troaspʉ ʉ̃sãrẽ yuerira niiwã.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Ʉ̃sã Filipospʉ pʉtʉáwʉ. Toopʉ́ pã púuri tiirémena wʉ́oya maniré pãrẽ yaarí bosebʉreco ĩñawʉ̃. Nocõrõrã nii, wáajõãwʉ̃ dooríwʉmena. Cinco bʉrecori siro jeawʉ Troaspʉ. Toopʉ́ sica semana pʉtʉáwʉ.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Yeerisãri bʉreco niirĩ, ʉ̃sã neãwʉ̃ bocaadara. Apebʉ́recope Pablo wáagʉdʉ niijĩgʉ̃, cʉ̃́ãrẽ wedewi. Ñami deco niirĩ, wedegʉ tiiwí ména.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Ʉ̃mʉã́rõ macã tatia ʉ̃sã neãrí tatiapʉ pee sĩãwócorepa niiwʉ̃.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Sĩcʉ̃ mamʉ ventana sopepʉ duigʉ́ wʉgoá jeanowĩ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiwi Eutico. Pablo yoari peti wedegʉ tiirí, cãnicónuãrigʉ niiwĩ. Yepapʉ ñaacodiawi. Cʉ̃ʉ̃ duiariro itiácasa sotoapʉ niiwʉ̃. Cʉ̃́ãpe cʉtʉdiwá, diaarigʉpʉre néemʉõcowa.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Pablocã diiwáwi. Cʉ̃ʉ̃ sotoa munibiá, cʉ̃ʉ̃rẽ ñeediyo, cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Mʉãwa, cʉ̃́ãrẽ pã bato, yaa, wedeseboejõã, wáajõãwĩ.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Mamʉpere wiipʉ́ néejõãwã. Cʉ̃ʉ̃ catiri, ãñurõ yeeripũnacʉtira niiwã sũcã.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Pablo ʉ̃sãrẽ jĩĩrirobirora dooríwʉmena cʉ̃ʉ̃ sʉguero Asopʉ wáajõãwʉ̃. Pablo ʉ̃sãrẽ: —Yʉʉ maapʉ wáa, Asopʉ mʉ́ãrẽ bocagʉda, jĩĩwĩ.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Asopʉ ʉ̃sãmena bʉajeá, ʉ̃sã atiriwʉpʉ sããwĩ. Too síro Mitilenepʉ tĩãwawʉ.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Too macãrã apebʉ́reco Quío nʉcʉ̃rõ díamacʉ̃pʉ tĩãjeawʉ. Maawáriwʉ. Too macãrã apebʉ́reco Samospʉ tĩãjeawʉ. Too macãrã apebʉ́reco Miletopʉ jeajõãwʉ̃ sáa.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Ʉ̃sã Miletopʉ wáara, Éfesore diamacʉ̃́ netõjṍãwʉ̃. Pablo Asiapʉ yoari pʉtʉádʉgariwi. Cʉ̃ʉ̃rẽ basioatã, Jerusalénpʉ Pentecostés bosebʉreco ĩñadʉgawi.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Pablo Miletopʉ niigʉ̃, Éfeso macãrã Jesuré padeorá bʉtoá dutiráre atiduticowi.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Cʉ̃́ã jeari ĩña, cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Yʉʉ marĩ Õpʉ̃ dutiró tiigʉ́, “ãpẽrã́ nemorṍ ãñuré tiia” jĩĩ wãcũriwʉ. Mʉ́ãmena utiwʉ. Judíoa yʉʉre ñañarõ tiidʉgári, ñañarõ netõwʉ̃́.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Niipetire mʉ́ã ãñurõ niiãdarere wedepetijãwʉ̃. Basocá neãrṍpʉ, mʉ́ãye wiseripʉ teero wederucujãwʉ̃.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Judíoare, judíoa niihẽrãcãrẽ ateré sĩcãrĩbíro wedewʉ: “Mʉ́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasoyá; Cõãmacʉ̃yere ãñurõ tiinʉcã́ña; Jesús marĩ Õpʉ̃rẽ padeoyá”, jĩĩ wederucujãwʉ̃.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Yʉʉ mecʉ̃tígã wáagʉ tiia Jerusalénpʉ Espíritu Santo yʉʉre dutirirobirora. Toopʉ́ yʉʉre deero wáaro wáaadacu masĩriga.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Ate dícʉre masĩã: Basocá ñañarõ netõrĩ́ tii, yʉʉre peresuwiipʉ sõnecoadacua. Ateré macãrĩcṍrõ Espíritu Santo yʉʉre wedei.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Ateré masĩpacʉ, wãcũpatiria. Yʉʉ catirére maĩría. Marĩ Õpʉ̃ Jesús cʉ̃ʉ̃ paderé cṹũriguere peotídʉgaga. Cõãmacʉ̃ basocáre netõnére quetire wededutiwi yʉʉre.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 ’Yʉʉ mʉ́ã pʉtopʉ niigʉ̃, Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdare jeariguere wedewarucuwʉ. “Mʉ́ã sĩcʉ̃no yʉʉre ĩñanemoricu sáa”, jĩĩ tʉgueñajãga.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Teero tiigʉ́, mecʉ̃ã mʉ́ãrẽ wedea: Yʉʉ wederiguere tʉoríra pecamepʉ wáari, yée wapa niiricu.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Yʉʉ mʉ́ãrẽ niipetire Cõãmacʉ̃ye quetire wederijã tiiríwʉ.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Teero tiirá, mʉ́ã basiro coteya. Jesuré padeorí põna macãrãcãrẽ ãñurõ cote, buenemoña. Mʉ́ãrẽ Espíritu Santo cṹũrigʉ niiwĩ, cʉ̃́ãrẽ ĩñanʉnʉsearo jĩĩgʉ̃. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ye díimena cʉ̃́ãrẽ cʉ̃ʉ̃yara wáari tiirígʉ niiwĩ. Teero tiirá, oveja coterí basoca tiiróbiro cʉ̃́ãrẽ tiiápuya.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Yʉʉ tʉgueñarĩ, yʉʉ wáari siro, ãpẽrã́ jĩĩditorepira mʉ́ãmena niirã jeaadacua. Yáiwa ovejare sĩãrã́ tiiróbiro mʉ́ã Jesuré padeorére petirí tiidʉgáadacua.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Sĩquẽrã mʉ́ã menamacãrãcã wedewisioadacua, Jesuré padeorá cʉ̃́ãrẽ tʉonʉnʉ́searo jĩĩrã.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Teero tiirá, ãñurõ tʉomasĩ́ niiña. Mʉ́ã ateré acabóricu: Itiácʉ̃ma mʉ́ã niipetirare ãñurõ tiiádarere bóaneõremena bʉ́recori, ñamirĩ́ wedewʉ.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 ’Yʉʉ wáagʉ tiia. Cõãmacʉ̃ mʉ́ãrẽ ãñurõ cotearo. Cʉ̃ʉ̃ maĩré quetimena mʉ́ãrẽ tutuare ticoaro. Tee queti mʉ́ãrẽ wãcũtutuari, padeonemórĩ tiimasĩ́cu. Tee quetire padeorí, ãpẽrã́ Jesuré padeorámena mʉ́ãrẽ ãñuré ticogʉdaqui Cõãmacʉ̃.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Ãpẽrãyé niyeru, oro, suti boonemósãriwʉ yʉʉ.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Mʉ́ã masĩcu: Yée wãmorĩmena padewʉ. Teeména yʉʉ, yʉʉ menamacãrã booríguenorẽ bʉawʉ́.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Niipetire yʉʉ tiiríguemena mʉ́ãrẽ ẽñowʉ̃́. Marĩ paderémena bóaneõrãrẽ tiiápuro booa. Marĩ Õpʉ̃ Jesús cʉ̃ʉ̃ jĩĩriguere wãcũrõ booa: “Ticogʉ́pe ñeegʉ̃́ nemorṍ ʉseniqui”, jĩĩyigʉ, jĩĩwĩ Pablo.
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Teeré jĩĩtoanʉcõ, cʉ̃́ã niipetiramena ñicãcoberimena jeacũmu, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩwĩ́.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Niipetira bayiró utiwa. Cʉ̃ʉ̃rẽ páabʉa, wasopúro ũpũ tiiwá.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Cʉ̃ʉ̃ “mʉ́ã yʉʉre ĩñanemoricu sáa” jĩĩãriguere wãcũrã, nemorṍ bóaneõrã pʉtʉáwa. Too síro dooríwʉpʉ cʉ̃ʉ̃rẽ cṹũcora wáawa.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.