Atos 17
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Pablo, Silas netõwáyira Anfípolis, Apolonia macãrĩrẽ. Too netõwá, jeayira Tesalónica macãpʉ. Tiimacãpʉre judíoa neãrí wii niiyiro.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Pablo cʉ̃ʉ̃ tiirucúrobirora tiiwiipʉ́ sããwayigʉ. Itiá semana cʉ̃́ã yeerisãre bʉrecoricõrõ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ maquẽrẽ wedeyigʉ.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Tiipũ maquẽrẽ cʉ̃́ãrẽ wede, “Cõãmacʉ̃ beserigʉre ñañarõ netõ diari siro, masãgʉ̃daqui” jĩĩ wedeyigʉ.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Cʉ̃ʉ̃ wederi tʉorá, sĩquẽrã judíoa “teerora niiã” jĩĩ, Pablo, Silamena niinʉcãyira. Teero biiri paʉ griegoa Cõãmacʉ̃rẽ padeorá, paʉ ʉpʉtí macãrã numiã cʉ̃́ãmena niinʉcãyira.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Teero tiirá, ãpẽrã́ judíoa ĩñatutiyira Pablo, Silare. Teero tiirá, ʉ̃mʉã́ daderáre, ñañarã́ niisodeaatirare néõ, tiimacã macãrãrẽ cúaaro jĩĩrã, acaribídutiyira. Cʉ̃́ã cúara, Jasónya wiipʉ wáayira. Pablore, Silare basocá decopʉ néewaadara ãmaãrã wáamiyira.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Bʉaríyira. Cʉ̃́ãrẽ bʉahéra, Jasónrẽ, ãpẽrã́ Jesuré padeoráre ñee, wéewayira. Acaribíwa, tiimacã dutirá pʉtopʉ jea, wedesãyira:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jasón cʉ̃́ãrẽ cʉ̃ʉ̃ya wiipʉ cʉoárigʉ niiãwĩ. Cʉ̃́ã niipetire romanuã õpʉ̃ dutirére netõnʉcã́rã tiiáwã. “Ãpĩ õpʉ̃ niiĩ, Jesús wãmecʉtigʉ” jĩĩrã tiiáwã, jĩĩyira acaribíremena.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Cʉ̃́ã teero jĩĩrĩ tʉorá, niipetira, cʉ̃́ãrẽ dutirácã dee tii masĩriyira.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Jasónrẽ, cʉ̃ʉ̃ menamacãrãrẽ niyeru cṹũdutiyira cʉ̃́ãmena.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Máata tiiñamirã Jesuré padeorá Pablo, Silare wáadutiyira Berea macãpʉ. Toopʉ́ jea, judíoa neãrí wiipʉ sããwayira.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Berea macãrãpe Tesalónica macãrã nemorṍ basocá ãñurã́ niiyira. Cʉ̃́ã wederére tʉoʉséniyira. Teeré tʉorá, ¿diamacʉ̃́rã niimiĩ? jĩĩ masĩdʉgara, bʉ́recoricõrõ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũrẽ teero buerucujãyira.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Teero tiirá, paʉ Jesuré padeonʉcã́yira. Basocá ãñurã́ griegoa numiã́, ʉ̃mʉã́cã paʉ padeonʉcã́yira.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Tesalónica macãrã judíoa Pablo Bereapʉ “Cõãmacʉ̃ye quetire wedegʉ tiiáyigʉ” jĩĩrére tʉoyíra. Teero tiirá, toopʉ́ wáayira. Wedemecʉ̃õ, cúari tiiyíra.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Teero tiirí ĩñarã, Jesuré padeorá máata Pablore día pairímaapʉ wáadutiyira. Silas, Timoteo tiimacãpʉra pʉtʉájãyira.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pablore néewarira Atenaspʉ jea, cʉ̃ʉ̃rẽ toopʉ́ cṹũjã, cãmecópʉtʉayira. Cʉ̃́ãmenarã Pablo queti ticocoyigʉ:
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pablo Atenaspʉ cʉ̃́ãrẽ yuegʉ, tiimacã macãrã pee cʉ̃́ã padeorá weerirare ĩñagʉ̃, bayiró wãcũyigʉ.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Teero tiigʉ́, judíoa neãrí wiipʉ sããwa, judíoamena, ãpẽrã́ Cõãmacʉ̃rẽ padeorámena wedeseyigʉ. Bʉ́recoricõrõ macã decopʉ cʉ̃ʉ̃ bʉajeáramena wedeseyigʉ.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Ãpẽrã́ epicúreoyere buerá, estoicoyere buerá Pablomena wedeseyira. Cʉ̃ʉ̃ Jesuyé quetire, diarirapʉ masãrére wedeyigʉ cʉ̃́ãrẽ. Cʉ̃́ã basiro cãmerĩ́ sãĩñáyira:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 “Jãmʉ” jĩĩ, cʉ̃ʉ̃rẽ néewayira Areópago buropʉ, dutirá neãrucuropʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Mʉʉ tʉoyá maniríguere wedesea. Teeré masĩdʉgaga. ¿Deero jĩĩdʉgaro tiii? jĩĩyira.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Atenas macãrã, aperó macãrã toopʉ́ jea niirã́ mama queti dícʉre tʉo, wedese ʉsenicua.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Pablo Areópagopʉ neãrã́ decopʉ wʉ̃mʉnʉcã, jĩĩyigʉ:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Yʉʉ ĩñanetõgʉ̃, mʉ́ã súubuserere ĩñagʉ̃, sicaró mʉ́ã súubuseropʉ jóaturiguere ĩñaãwʉ̃: “MASĨÑA MANIGɄ̃́RẼ SÚUBUSERO NIIÔ, jĩĩ jóaturigue niiãwʉ̃. Mʉ́ã masĩripacara súubusegʉrena yʉʉ mʉ́ãrẽ wedea.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ’Cõãmacʉ̃ atibʉ́recore, atibʉ́recopʉ niirécãrẽ tiirígʉ niiwĩ. Ʉ̃mʉã́se, atiyepá Õpʉ̃ niiĩ. Teero tiigʉ́, basocá cʉ̃́ã tiiré wiserire niiriqui.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Marĩ paderémena cʉ̃ʉ̃rẽ tiiápumasĩña manicú. Apeyenó dʉsarícu cʉ̃ʉ̃rẽ. Cʉ̃ʉ̃ niipetirare catiré, yeerisãre, apeyé niipetirere ticoqui.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’Sĩcʉ̃ basocʉ́menarã niipetire põnarĩ macãrã wáari tiirígʉ niiwĩ. Cʉ̃́ãrẽ atibʉ́reco niipetiropʉ wáa, niirĩ tiirígʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃rã́ niipetire põnarĩrẽ “atiditapʉ́ nocõrõ yoari niiãdacua” jĩĩ cṹũrigʉ niiwĩ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Cõãmacʉ̃ teero tiirígʉ niiwĩ, cʉ̃ʉ̃rẽ ãmaããrõ jĩĩgʉ̃. Ãñurõ ãmaãmasĩhẽrã niipacara, bʉabócua. Cʉ̃ʉ̃ marĩ sĩquẽrã pʉtogã niiqui. Yoaropʉ niiriqui.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Cʉ̃ʉ̃ tutuaremena marĩ cati, wáamasĩ, niiã. Mʉ́ã basarére jóarira biiro jóarira niiwã: “Marĩcã cʉ̃ʉ̃ põna niiã”.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Marĩ Cõãmacʉ̃ põna niijĩrã, oro, plata, ʉ̃tãmena tiirírare “Cõãmacʉ̃ niiĩ” jĩĩ wãcũrijãrõ booa. Marĩ wãcũrémena Cõãmacʉ̃ queorére tiimasĩ́ricu.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Cõãmacʉ̃ too sʉguero macãrãpʉre cʉ̃ʉ̃rẽ masĩrijĩrã, cʉ̃ʉ̃ dutirére tiihérare teero ĩñajãrigʉ niiwĩ. Atitóre niipetirare niipetiropʉre cʉ̃́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasodutíqui.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Cõãmacʉ̃ niipetirare wapa tiiádari bʉrecore besetoayigʉ. Tiibʉreco jeari, queoró jĩĩrémena wapa tiigʉ́daqui. Cʉ̃ʉ̃ beserigʉmena teero tiigʉ́daqui. “Cʉ̃ʉ̃rã́ mʉ́ãrẽ wapa tiigʉ́dʉ niiĩ” jĩĩ ẽñogʉ̃́, diarigʉpʉre masõrigʉ niiwĩ, jĩĩyigʉ Pablo.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Diarirapʉ masãrére wederi tʉorá, sĩquẽrã buijã́yira. Ãpẽrãpé: —Too síro mʉʉ wedeseri tʉoáda teeréja, jĩĩyira.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Pablo cʉ̃́ã too niirĩrã, wáajõãyigʉ.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Sĩquẽrã Jesuré padeó, Pablore nʉnʉyíra. Sĩcʉ̃ Areópagopʉ dutirámena neãrucugʉ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Dionisio. Apegó Dámaris wãmecʉtiyigo. Ãpẽrã́ cʉ̃́ãmena niiyira.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.