Atos 16
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Pablo Derbe, Listra macãrĩpʉre jeayigʉ. Toopʉ́ sĩcʉ̃ Jesuré padeogʉ́re bʉajeáyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Timoteo. Cʉ̃ʉ̃ judíoayo Jesuré padeogó macʉ̃ niiyigʉ. Pacʉpé griegoayʉ niiyigʉ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Jesuré padeorá Listra, Iconio macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ “ãñuniĩ” jĩĩ wedeseyira.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablo cʉ̃ʉ̃rẽ bapacʉtiaro jĩĩgʉ̃, néewadʉgayigʉ. Judíoare tiigʉ́, Pablo Timoteo cõnerígʉ yapa macã caseróre widecõã́dutiyigʉ. Judíoa niipetira tiidita macãrãpe Timoteo pacʉ griegoayʉ niirére masĩyira.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Teero tiitóa, macãrĩpʉ́re netõwáyira. Jerusalén macãrã Jesús beserira, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá dutiré cṹũriguere wede, “teeré tiiyá” jĩĩnetõwayira.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Teero tiirá, Jesuré padeorá wãcũtutuanemoyira. Jesuré padeodúriyira. Bʉ́recoricõrõ ãpẽrãcã́ Jesuré padeonʉcã́yira.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Too síro cʉ̃́ã Asia ditapʉ Jesuyé quetire buera wáadʉgarare Espíritu Santo cãmotáyigʉ. Teero tiirá, Frigia, Galacia ditape tã́ãtãwa,
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Misia dita táariropʉ jeayira. Toopʉ́ jea, Bitinia ditapʉ wáajõãmiyira. Espíritu Santo toopʉ́cãrẽ wáadutiriyigʉ.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Teero tiirá, Misia netõwá, búawayira Troaspʉ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Toopʉ́ ñami Pablo quẽẽgʉ̃ tiiróbiro sĩcʉ̃ Macedonia dita macʉ̃ cʉ̃ʉ̃ pʉto wedesenucũrĩ ĩñayigʉ:
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Cʉ̃ʉ̃ quẽẽrṍpʉ tiiróbiro ĩñaãri siro, máata ʉ̃sãrẽ néewaadariwʉre ãmaãwʉ̃. “Cõãmacʉ̃ marĩrẽ Macedonia macãrãrẽ Jesuyé ãñuré quetire wededutigʉ tiiájĩyi”, jĩĩ wãcũwʉ̃.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ʉ̃sã Troaspʉ niiãrira dooríwʉmena diamacʉ̃́rã Samotracia nʉcʉ̃rõpʉ wáajõãwʉ̃. Apebʉ́reco Neápolis macãpʉ wáawʉ.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Too macãrã Filipospʉ maajeáwʉ. Romanuã tiirí macã niiã. Macedonia ditapʉre Filipos bʉ́ri niirí macã mee niiã. Tiimacãpʉre sĩquẽ bʉrecori pʉtʉáwʉ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Judíoa yeerisãri bʉreco niirĩ, tiimacãrẽ witiwa, día wesapʉ jeawʉ. “Judíoa súubusero toopʉ́ niibocu”, jĩĩ wãcũwʉ̃. Numiã́ neããrirare bʉajeá, cʉ̃́ãmena dui, wedewʉ cʉ̃́ãrẽ.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Toopʉ́re sĩcõ Tiatira macã macõ niiwõ. Coo suti wapapacáre sõã ñiisãñúre dúago niiwõ. Cõãmacʉ̃rẽ padeogó niiwõ. Coo wãmecʉtiwo Lidia. Coo Pablo wederére tʉorí, Cõãmacʉ̃ coore ãñurõ tʉonʉnʉ́seri tiiwí.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Coore, cooya wii macãrãrẽ wãmeõtiari siro, ʉ̃sãrẽ jĩĩwõ:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Sicabʉreco ʉ̃sã Cõãmacʉ̃rẽ súubuseropʉ wáara, sĩcõ numiṍ wãtĩ sããnorigore bocawʉ. Coo ãpẽrãrẽ́ dutiapenori basoco niiwõ. Wãtĩ masĩré ticorémena too síropʉ wáaadarere wedemasĩwõ. Coo teero wederémena coore dutiapera pairó niyeru wapaséwa.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Pablore, ʉ̃sãrẽ bayiró bʉsʉrómena jĩĩnʉnʉsewo:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Pee bʉrecori teero jĩĩnʉnʉsewo. Pablope páasʉti, cãmenʉcã́, wãtĩ coomena niigʉ̃́rẽ jĩĩwĩ:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Coore dutiapera “deero tii niyeru wapatánemoricu coomena” jĩĩwã. Teero tiirá, Pablo, Silare ñee, tiimacã decopʉ dutirápʉre néewawa.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Queti beserí basoca pʉtopʉre néejea, jĩĩwã:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Apeyé niirecʉtirere bueeya. Marĩ romanuã niijĩrã, teero niirijãrõ booa. Marĩ teeré tiimasĩ́ria, jĩĩwã.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Toopʉ́ neããriracã Pablo, Silamena cúajõãwã. Queti beserí basoca Pablo, Silare cʉ̃́ãye sutire tuuwéduti, tãnadutíwa.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Cʉ̃́ãrẽ bayiró tãnatóa, peresuwiipʉ tuunécosõnecowa. Tiiwií coterí basocʉre dutiwitíwari jĩĩrã, ãñurõ biajã́dutiwa.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Cʉ̃́ã teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, peresuwii coterí basocʉ niituri tatiapʉ tuunécosõnecoyigʉ cʉ̃́ãrẽ. Pʉagʉ́ yucʉgʉ tusure coperi watoapʉ cʉ̃́ãye dʉporire súucũduti, siatú, biadʉpójãyigʉ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ñami deco Pablo, Silas Cõãmacʉ̃rẽ sãĩ, basapeoyira. Ãpẽrã́ peresu niirã́ cʉ̃́ã basari tʉoyíra.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Wãcũña manirṍ dita bayiró cãmeñayiro. Cʉ̃́ã niirí wii maquẽ botarí cãmeñayiro. Máata tiiwií biare sopepãmarĩ pã́õpetijõãyiro. Niipetira peresuwiipʉ niirã́rẽ cõmedárimena siatúarigue jõãpetíjõãyiro.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Tiiwií coterí basocʉ wãcã, tee pã́õãrigue soperire ĩña, “dutipetíjõããya” jĩĩ wãcũmiyigʉ. Teero tiigʉ́, cuigʉ, cʉ̃ʉ̃ basiro espada née, sĩãgʉ̃́dʉ tiimíyigʉ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pablope cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró wedeseremena jĩĩyigʉ:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, cʉ̃́ãrẽ coterí basocʉpe sĩãwócore néeatiduti, sĩãcʉtʉ́sãyigʉ Pablo, Silas niirṍpʉ. Cuigʉ, bayiró ñapõpigʉra, cʉ̃́ã pʉto ñicãcoberimena jeacũmuyigʉ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Too síro wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃́ãrẽ néewitiwa, sãĩñáyigʉ:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Cʉ̃́ã yʉʉyira:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Cʉ̃ʉ̃rẽ, cʉ̃ʉ̃ya wii macãrãrẽ Cõãmacʉ̃ye quetire wedeyira.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ñami tii horara cʉ̃́ã tãnaã́rigue cãmirẽ cosegʉ́dʉ néewayigʉ. Coseári siro, máata cʉ̃ʉ̃, cʉ̃ʉ̃ya wii macãrã wãmeõtinoyira.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Tiiwií coterí basocʉ cʉ̃ʉ̃ya wiipʉ néemʉãwa, cʉ̃́ãrẽ yaaré ecayígʉ. Cʉ̃ʉ̃, cʉ̃ʉ̃ya wederamena bayiró ʉseniyira Cõãmacʉ̃rẽ padeonʉcã́rã.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Bóeri queti beserí basoca tiimacã coterí basocare jĩĩyira:
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Tiimacã coterí basoca toopʉ́ jea, cʉ̃́ã jĩĩãriguere tiiwií coterí basocʉre wedeyira. Teeré tʉo, cʉ̃ʉ̃pʉ Pablore wedeyigʉ sáa:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Pablope tiimacã coterí basocare jĩĩyigʉ:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Tiimacã coterí basoca queti beserí basocare wedera wáayira.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Tiiwiipʉ́ jea, cʉ̃́ãrẽ acabóre sãĩyíra. Sãĩtóa, cʉ̃́ãrẽ peresuwiipʉ niirã́rẽ néewioneco: —Atimacãrẽ́ niirijãña; wáaya, jĩĩyira.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Pablo, Silas peresuwiipʉ niiãrira wáa, Lidiaya wiipʉ sããwayira sũcã. Toopʉ́ Jesuré padeoráre ĩña, wãcũtutuare tico, wáajõãyira.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.