Atos 13
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Antioquíapʉre Jesuré padeorámena niiyira profetas, ãpẽrã́ Jesuyére buerá. Noquẽrã niiyira:
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Sicabʉreco cʉ̃́ã beti, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩ, ʉsenire ticora tiirí, Espíritu Santo cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Teero jĩĩrĩ tʉo, beti, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩã́ri siro, cʉ̃́ãrẽ ñaapeó, “wáaya” jĩĩyira.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Teero tiirá, Espíritu Santo ticocoarira niijĩrã, wáayira. Seleucia macãpʉ búawasʉgueyira. Too macãrã dooríwʉmena wáa, Chipre nʉcʉ̃rõpʉ jeayira.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Salaminapʉ niirã, judíoa neãré wiseripʉ Jesuyé quetire bueyira. Juan Marcos cʉ̃́ãrẽ tiiápugʉ wáayigʉ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Tiimacã niiãrira wáa, tiinʉcʉ̃rõpʉre Jesuyé quetire buesʉgocojãyira. Tée apeniñá Pafos macãpʉ buejeayira. Tiimacãpʉre sĩcʉ̃ judíoayʉ yái tiiróbiro niigʉ̃́rẽ bʉajeáyira. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Barjesús. “Yʉʉ profeta niiã”, jĩĩditonetõyigʉ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Tiinʉcʉ̃rõ dutigʉ́ bayiró masĩgʉ̃́ menamacʉ̃ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Sergio Paulo. Cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃ye quetire tʉodʉgágʉ, Bernabé, Saulore sʉodutíyigʉ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Cʉ̃́ã jeari, yái tiiróbiro biigʉ́ cʉ̃́ã buerére cãmotádʉgamiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ Elimas jĩĩyira griegoayemena. Cʉ̃ʉ̃ tiinʉcʉ̃rõ dutigʉ́ Jesuré padeorí booríyigʉ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Saulo, ãpẽrã́ “Pablo” jĩĩgʉ̃́, Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃mena niirĩ, cʉ̃ʉ̃rẽ bayiró ĩña,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 jĩĩyigʉ:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Mʉʉrẽ mecʉ̃tígã Cõãmacʉ̃ ñañarõ tiigʉ́daqui. Mʉʉ capeari ĩñahẽgʉ̃ pʉtʉágʉdacu; yoari muĩpũ bóerere ĩñaricu, tée Cõãmacʉ̃ booró jeatuaro, jĩĩyigʉ Pablo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Teero wáari ĩñagʉ̃, tiinʉcʉ̃rõ dutigʉ́ quioníremena Jesuyé buerére ĩñamanijõãgʉ̃, Jesuré padeonʉcã́yigʉ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo, cʉ̃ʉ̃ menamacãrãmena Pafopʉ niiãrira tĩãwa, Panfilia ditapʉ jeayira. Tiiditapʉ jea, Pergepʉ wáayira. Cʉ̃́ã Pergepʉ jeari, Juan Marcos cʉ̃́ãrẽ toorá cṹũ, coecópʉtʉayigʉ Jerusalénpʉ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Tiimacãpʉ niiãrira wáayira apemacã́ Antioquíapʉ. Tiimacã Pisidia ditapʉ pʉtʉáa. Judíoa yeerisãri bʉreco niirĩ, cʉ̃́ã neãrí wiipʉ sããwa, duiyira.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Moisére dutiré cṹũriguere, profetas jóariguere buetoari, tiiwií dutirá cʉ̃́ãrẽ wededutiyira:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Pablo “jáʉ” jĩĩ, wʉ̃mʉnʉcã, wãmo wẽ́ẽtuyigʉ, ditamaníña jĩĩgʉ̃. Teero tiitóa, cʉ̃́ãrẽ wedeyigʉ:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Cõãmacʉ̃ Israelya põna macãrã Õpʉ̃ niirigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃sã ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ besecũrigʉ niiwĩ. Cʉ̃́ã ãpẽrãyé dita Egiptopʉ niirĩ, cʉ̃́ãrẽ paʉ basocáputiri tiirígʉ niiwĩ. Too síro cʉ̃́ã tiiditapʉ niirã́rẽ cʉ̃ʉ̃ tutuaremena néewitiatirigʉ niiwĩ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Cuarenta cʉ̃marĩ basocá manirṍpʉ cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ netõnʉcã́riguere nʉcãrígʉ niiwĩ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Too síro cʉ̃́ã Canaán ditapʉ jeari, tiidita macãrã siete põnarĩ macãrãrẽ cõãrĩ tiirígʉ niiwĩ. Tiiditare ʉ̃sã ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ cṹũrigʉ niiwĩ.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Tiiditapʉ cʉ̃́ãrẽ cṹũãri siro, cuatrocientos cincuenta cʉ̃marĩ niiyira.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuel niirito, basocá sĩcʉ̃ cʉ̃́ã õpʉ̃ niigʉ̃dʉre sãĩyíra. Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ã õpʉ̃rẽ sõnecoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Saúl. Cʉ̃ʉ̃ pacʉ Cis wãmecʉtiyigʉ. Cʉ̃́ã Benjamínya põna macãrã niiyira. Saúl cuarenta cʉ̃marĩ cʉ̃́ã õpʉ̃ niiyigʉ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ õpʉ̃ niiré wionécoari siro, Daviré cʉ̃́ã õpʉ̃ sõnecoyigʉ. Cõãmacʉ̃ Daviyé maquẽrẽ wedeyigʉ basocáre: “Yʉʉ ĩñarĩ, David, Isaí macʉ̃, yʉʉ tʉsarére tiii. Niipetire yʉʉ tiidutírere tiigʉ́dʉ niiĩ”, jĩĩyigʉ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 “Sĩcʉ̃ David pãrãmi niinʉnʉsegʉpʉ Israelya põna macãrãrẽ netõnégʉ̃dʉre ticocogʉda”, jĩĩ wedeyigʉ Cõãmacʉ̃ ʉ̃sã ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ. Jesús Cõãmacʉ̃ jĩĩrigʉra niiĩ.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jesús buenʉcããdari sʉguero, Juan Israelya põna macãrãrẽ bueyueyigʉ: “Mʉ́ã ñañaré tiirére wãcũpati, waso, wãmeõtidutiya”, jĩĩyigʉ.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Juan cʉ̃ʉ̃ tiiré petiádaro tiirí, jĩĩyigʉ: “Yʉʉ mʉ́ã wãcũgʉ̃ mee niiã. Yʉʉ siro ãpĩ atiqui. Cʉ̃ʉ̃ ãñunetõgʉ̃ niiqui. Yʉʉpe cʉ̃ʉ̃ dʉaró bʉ́ri niigʉ̃́ niiã”, jĩĩyigʉ.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Yáa wedera Abraham pãrãmerã niinʉnʉsera, Cõãmacʉ̃rẽ quioníremena ĩñarã́cã, tʉoyá. Cõãmacʉ̃ marĩrẽ cʉ̃ʉ̃ netõnére quetire ticocorigʉ niiwĩ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jerusalén macãrã, cʉ̃́ãrẽ dutirácã Jesuré ĩñamasĩriyira. Cʉ̃́ã yeerisãre bʉrecoricõrõ profetas jóariguere buepacara, tʉomasĩ́riyira. Jesuré sĩãdutíri, tee jóaripũ jĩĩrõbirora tiiyíra.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãrĩ́ tiiréno wapa bʉarípacara, Pilatore “sĩãdutíya cʉ̃ʉ̃rẽ” jĩĩ sãĩyíra.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora cʉ̃ʉ̃rẽ tiipetíra, curusapʉ niigʉ̃́rẽ néedioco, ʉ̃tãtutipʉ cṹũmiyira.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Cõãmacʉ̃pe cʉ̃ʉ̃rẽ diarigʉpʉre masõrigʉ niiwĩ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Jesús cʉ̃ʉ̃ masãri siro, pee bʉrecori bauáyigʉ cʉ̃ʉ̃mena Galileapʉ nii, Jerusalénpʉ bapacʉti jearirare. Cʉ̃́ãrã cʉ̃ʉ̃ masãrigʉre ĩñarira basocáre wedeeya.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Ʉ̃sãcã mʉ́ãrẽ teeréna wedea. Cõãmacʉ̃ marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ cʉ̃ʉ̃ jĩĩrirobirora
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 marĩrẽ cʉ̃́ã pãrãmérã niinʉnʉserapʉre teeré tiiẽ́ñoyigʉ. Tee Jesús diarigʉpʉre masõrigue niiã. Salmopũcãrẽ teeré biiro jóanoã: “Mʉʉ yʉʉ macʉ̃ niiã. Mecʉ̃ãmena yʉʉ mʉʉ pacʉ niirére masĩãdacua”, jĩĩ jóarigue niiã.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Cʉ̃ʉ̃ diarigʉpʉ masõãdare, cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃ bóariadarecãrẽ biiro jóanoã: “Niipetire yʉʉ Daviré jĩĩriguecõrõ mʉʉrẽ ãñurõ tiiboságʉdacu”, jĩĩ jóanoã.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Salmopũpʉ David biiro jóarigʉ niiwĩ sũcã: “Mʉʉ ‘bóarijããrõ’ jĩĩgʉ̃dacu mʉʉ maĩgʉ̃́rẽ”, jĩĩ jóarigʉ niiwĩ.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Davipé Cõãmacʉ̃ dutirére tii, cʉ̃ʉ̃ dutirito macãrãrẽ tiiápu, too síro diajõã, cʉ̃ʉ̃rẽ yaaári siro, bóawejõãjĩyi.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Cõãmacʉ̃ masõrigʉpe bóaweririgʉ niiwĩ.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Profetas jóarigue mʉ́ãrẽ wáari jĩĩrã, ãñurõ wãcũña. Biiro jóarira niiwã:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Mʉ́ã Cõãmacʉ̃rẽ buijã́rã, ãñurõ tiiyá.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Cʉ̃́ã witiwari, cʉ̃́ãrẽ sãĩyíra:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Tiiwií neããrira witibatewara, paʉ judíoa, judíoa niihẽrã Cõãmacʉ̃rẽ ʉseniremena padeorá cʉ̃́ãmena bapacʉtiwayira. Pablo, Bernabé cʉ̃́ãrẽ jĩĩyira:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Apesemána yeerisãri bʉreco niirĩ, niipetira tiimacã macãrã Cõãmacʉ̃ye quetire tʉoádara neãyira.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Paʉ neãrĩ ĩñarã, judíoa bayiró pesucʉtiyira. Teero tiirá, ñañarõ wedeseremena Pablo buerére “diamacʉ̃́ niiria” jĩĩ buijã́yira.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Pablo, Bernabé teeré tʉorá, cuiro manirṍ cʉ̃́ãrẽ jĩĩyira:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Cõãmacʉ̃ teeré jĩĩ dutirigʉ niiwĩ ʉ̃sãrẽ cʉ̃ʉ̃ye maquẽ jóaripũpʉre:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Teeré tʉorá, judíoa niihẽrã bayiró ʉseniyira. “Cõãmacʉ̃ye queti ãñunetõjõãã”, jĩĩyira. Cõãmacʉ̃ catiré petihére ticonoãdara padeonʉcã́yira.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Tiiditapʉre Jesuyé quetire wedewarucuyira.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Judíoape Pablo, Bernabére cõãdʉgayira. Cʉ̃́ã masĩrã́ numiãrẽ cúari tiiyíra. Cʉ̃́ã numiã́ cʉ̃́ãmena naĩrõ súubusera neãrã́ niiyira. Basocá ãñurã́ numiã niiyira. Ʉ̃mʉã́cãrẽ teerora cúari tiiyíra. Cʉ̃́ã ʉ̃mʉã́ ʉpʉtí macãrã niiyira tiimacãpʉre. Pablo, Bernabére ñañarõ tiinʉcã́rĩ tii, cʉ̃́ãya ditapʉ niiãrirare cõãjãyira.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Cʉ̃́ãpe tiimacã maquẽ dita cʉ̃́ãye dʉpori túaariguere páabatecõãyira. “Mʉ́ã basiro wapa cʉoa” jĩĩrã, teero tiiyíra. Iconio macãpʉ wáajõãyira.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Jesuré padeorá Espíritu Santo cʉ̃́ãmena niirĩ, bayiró ʉseniremena pʉtʉáyira.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.