Atos 10

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cesareapʉ sĩcʉ̃ cien surara dutigʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Cornelio. Tii põna macãrã surara wãmecʉtiyira Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Cornelio ãñuniyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ya wii macãrã niipetira Cõãmacʉ̃rẽ quioníremena ĩña, padeorá niiyira. Cornelio judíoa bóaneõrãrẽ niyeru ticorucuyigʉ. Cõãmacʉ̃rẽ sãĩrucújãyigʉ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Sicabʉreco ñamica tres niirĩ, cãnirípacʉ, quẽẽgʉ̃ tiiróbiro ĩñayigʉ. Ángele cʉ̃ʉ̃ pʉto sããjeari ãñurõ ĩñajãyigʉ.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Cornelio bayiró cuiremena ĩñayigʉ cʉ̃ʉ̃rẽ.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Jope wãmecʉtiri macãpʉ mʉʉ ʉ̃mʉã́rẽ ticocoya. Simón Pedro wãmecʉtigʉre atidutiya.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Cʉ̃ʉ̃ wáicʉra caseri quẽnogʉ̃́ya wiipʉ niiqui. Cʉ̃ʉ̃cã wãmecʉtii Simón. Cʉ̃ʉ̃ya wii pairímaa wesapʉ niiã, jĩĩyigʉ.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ángele cʉ̃ʉ̃rẽ wedetoa, wáajõãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wáaari siro, Cornelio cʉ̃ʉ̃ya wii padecotera pʉarã́rẽ, sĩcʉ̃ surara cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ tiiápugʉre atidutiyigʉ. Suraracã Cõãmacʉ̃rẽ padeogʉ́ra niiyigʉ.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Niipetire cʉ̃́ãrẽ wedetoa, Jopepʉ ticocoyigʉ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Apebʉ́reco coeritó niirĩ, cʉ̃́ã Jopepʉ jeaadaara tiiyíra. Pedro cʉ̃ʉ̃ niirí wii sotoapʉ Cõãmacʉ̃rẽ sãĩgʉ̃́ mʉãwayigʉ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Jʉabóanʉcãgʉ̃, yaadʉgayigʉ. Tiiwií macãrã cʉ̃́ã yaaré doarí, cãnirípacʉ, quẽẽgʉ̃ tiiróbiro ĩñayigʉ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ʉ̃mʉã́se pã́õrĩ ĩñayigʉ. Toopʉ́ sicaró sutiróbiro baurí caseroca ditapʉ diiátiyiro. Bapari wesari siaríro niiyiro.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Tiicasero popeapʉre niipetiracõrõ wáicʉra páira, yepapʉ wéera, wʉʉrá sãñayira.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Sĩcʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ wedeseri tʉoyígʉ:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pedrope cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Wedeseri tʉonemóyigʉ:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ĩtĩã́rĩ wedeseari siro, máata tiicasero ʉ̃mʉã́sepʉ mʉãjõãyiro sũcã.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pedro bayiró wãcũrecʉtiyigʉ. “¿Deero jĩĩdʉgaro tiigári tee yʉʉ quẽẽgʉ̃ tiiróbiro ĩñaãrigue?” jĩĩ wãcũyigʉ. Teeré cʉ̃ʉ̃ wãcũgʉ̃ tiirí, Cornelio ticocoarira jeayira. “Simónya wii ¿noopʉ́ niiĩ?” jĩĩ sãĩñáãri siro, cʉ̃ʉ̃ya wiipʉ jeayira.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Jea, bayiró bʉsʉrómena sãĩñáyira:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pedro cʉ̃ʉ̃ ĩñaãriguere wãcũgʉ̃ tiirí, Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Boyero diiwágʉa. Cʉ̃́ãmena wáagʉa. “Cʉ̃́ã judíoa mee niiĩya; yʉʉ cʉ̃́ãmena wáari, ñañanibocu”, jĩĩ wãcũrijãña. Yʉʉ cʉ̃́ãrẽ ticocoawʉ̃, jĩĩyigʉ.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Pedro diiwá: —Yʉʉ niiã mʉ́ã ãmaãgʉ̃. ¿Deero tiirónomena atiarĩ mʉ́ã? jĩĩyigʉ.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Cʉ̃́ã yʉʉyira:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Cʉ̃́ã jĩĩãriguere tʉogʉ́, Pedro cʉ̃́ãrẽ sããatiduti, cʉ̃ʉ̃ niirí wiipʉ cãnidutíyigʉ.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Apebʉ́recope jeayira Cesareapʉre. Corneliope cʉ̃ʉ̃ya wederare, cʉ̃ʉ̃ menamacãrãrẽ néõ, yueyigʉ.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro toopʉ́ jeari, Cornelio cʉ̃ʉ̃rẽ bocagʉ witiwayigʉ. Toopʉ́ quioníremena cʉ̃ʉ̃rẽ padeogʉ́, ñicãcoberimena jeacũmumiyigʉ.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pedro cʉ̃ʉ̃rẽ wéemʉõco: —Nucũña; yʉʉcã basocʉ́ niiã, jĩĩyigʉ.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Pedro cʉ̃ʉ̃mena wedeapugʉ sããwayigʉ. Toopʉ́ sããjeagʉ, paʉ basocá neããrirare bʉajeáyigʉ.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Teero tiigʉ́, ãniã yʉʉre “jãmʉ” jĩĩrĩ, atiawʉ̃. “Wáaria”, jĩĩriawʉ̃. Yʉʉ masĩdʉgaga; mʉ́ã ¿deero tiiádara yʉʉre atidutiarĩ? jĩĩ sãĩñáyigʉ.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Cornelio cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Cʉ̃ʉ̃ yʉʉre jĩĩãwĩ: “Cornelio, Cõãmacʉ̃ mʉʉ sãĩrére tʉoáwĩ. Mʉʉ bóaneõrãrẽ niyeru ticorécãrẽ ʉseniremena ĩñaãwĩ.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Teero tiigʉ́, Jopepʉ mʉʉ ʉ̃mʉã́rẽ ticocoya. Simón Pedro wãmecʉtigʉre atidutiya. Cʉ̃ʉ̃ wáicʉra caseri quẽnogʉ̃́ya wiipʉ niiqui. Cʉ̃ʉ̃cã wãmecʉtii Simón. Cʉ̃ʉ̃ya wii pairímaa wesapʉ niiã”, jĩĩ wedeawĩ yʉʉre.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Teero tiigʉ́, máata atidutigʉ ticocoawʉ̃. Mʉʉ ãñurõ tiigʉ́ atiayu. Marĩ niipetira Cõãmacʉ̃ ĩñacoropʉ niiã. Niipetire mʉʉrẽ Cõãmacʉ̃ wededutiariguere wedeya. Tʉoádara tiia, jĩĩyigʉ.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Pedro wedeyigʉ:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Niipetire põnarĩ macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ quioníremena ĩñarã́rẽ, cʉ̃ʉ̃ booré tiiráre bocaqui.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Mʉ́ã masĩcu: Cõãmacʉ̃ Israelya põna macãrãrẽ cʉ̃ʉ̃ye quetire ticocorigʉ niiwĩ, Jesucristomena ãñurõ niirecʉtirere bʉaáro jĩĩgʉ̃. Jesucristo niipetira Õpʉ̃ niiĩ.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Niipetiropʉ ʉ̃sã judíoa niirí ditapʉ wáariguere tʉojĩ́yu mʉ́ãcã. Teeré tiinʉcã́wʉ̃ Galileapʉ, Juan basocáre “wãmeõtidutiya” jĩĩãri siro.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Cõãmacʉ̃ Jesús Nazaret macã macʉ̃rẽ tutuare ticorigʉ niiwĩ. Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃mena niirĩ tiirígʉ niiwĩ. Jesús cʉ̃ʉ̃ noo wáaro ãñuré tiiwáwi. Niipetira wãtĩ ñañarõ tiirírare netõnéwĩ. Teeré tiiwí, Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃mena niirĩ.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 ’Ʉ̃sã judíoa niirí ditapʉre, Jerusalénpʉre cʉ̃ʉ̃ tiiríguere ʉ̃sã ĩñapetijãwʉ̃. Cʉ̃ʉ̃rẽna ãpẽrã́ curusapʉ páabiatu sĩãdutíwa.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Cõãmacʉ̃pe itiábʉreco siro cʉ̃ʉ̃rẽ masõrigʉ niiwĩ. Masõãri siro, ʉ̃sã pʉtopʉ cʉ̃ʉ̃rẽ bauánemorĩ tiirígʉ niiwĩ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Basocá niipetirare bauáriwi. Ʉ̃sãrẽ bauáwi. Ʉ̃sãrẽ tíatopʉ Cõãmacʉ̃ beserigʉ niiwĩ, Jesús tiiádarere ĩñapetijããrõ jĩĩgʉ̃. Cʉ̃ʉ̃rẽ masõãri siro, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃mena yaa, sĩni tiiwʉ́.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ʉ̃sãrẽ cʉ̃ʉ̃ye quetire wededutiwi. “Basocá catiráre, diarirare wapa tiigʉ́dʉre cṹũrigʉ niiwĩ Cõãmacʉ̃ Jesuré” jĩĩrére wededutiwi ʉ̃sãrẽ.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Cõãmacʉ̃ niipetira Jesuré padeoráre cʉ̃ʉ̃mena cʉ̃́ã ñañaré tiirére acabógʉdaqui. Teeré jóarira niiwã niipetira profetas, jĩĩyigʉ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro teero jĩĩrĩrã, Espíritu Santo diijeáyigʉ Pedro wederére tʉorápʉre.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Pedro jĩĩyigʉ:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Teero tiigʉ́, cʉ̃́ãrẽ Jesucristo wãmemena wãmeõtidutiyigʉ. Too síro cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira:
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.