1 Coríntios 12
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Yáa wedera, Espíritu Santo mʉ́ãrẽ tiimasĩ́rere ticoqui, Jesuré padeorí põna macãrãrẽ tiiápuaro jĩĩgʉ̃. Mʉ́ãrẽ teeré masĩrĩ boogá.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Mʉ́ã ateré masĩã: Mʉ́ã Jesuré padeoádari sʉguero, mʉ́ã menamacãrã weerirare padeorá wáari ĩña, mʉ́ãcã wáarira niiwʉ̃. Weerira cʉ̃́ã padeorá catirá mee niiĩya; wedeseriya.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Teero tiigʉ́, yʉʉ mʉ́ãrẽ ateré masĩrĩ boogá: Sĩcʉ̃no Espíritu Santo ticorémena wedesegʉ ateré jĩĩmasĩriqui: “Jesús ñañarõ wáatẽrĩjããrõ”. Ãpĩpéja “Jesús marĩ Õpʉ̃ niiĩ” jĩĩgʉ̃́ Espíritu Santo ticorémena dícʉ teeré wedesemasĩqui.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Espíritu Santo tiimasĩ́re ticogʉ, merẽã dícʉ marĩrẽ batoqui. Espíritu Santo tee niipetirere ticogʉ́ sĩcʉ̃rã niiqui.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Marĩ merẽã dícʉ paderé cʉoa, Jesuré padeorí põna macãrãrẽ tiiápuaro jĩĩrã. Marĩ Õpʉ̃ tee niipetirere cṹũrigʉ sĩcʉ̃rã niiĩ.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Marĩ merẽã dícʉ padea. Cõãmacʉ̃ marĩrẽ paderi tiigʉ́ sĩcʉ̃rã niiqui. Niipetire tee marĩ paderére ãñurõ wáari tiiquí.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃ tiimasĩ́re ticorémena marĩ niipetirare cʉ̃ʉ̃ marĩmena niirére ẽñoquí. Tee tiimasĩ́rere ticoqui, cãmerĩ́ tiiápuaro jĩĩgʉ̃.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Cõãmacʉ̃ Espíritu Santomena sĩquẽrãrẽ ãñurõ masĩrémena wedesemasĩrere ticoqui. Ãpẽrãrẽ́ cʉ̃ʉ̃menarã ãñurõ tʉomasĩ́remena wedemasĩrere ticoqui.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Ãpẽrãrẽ́ cʉ̃ʉ̃menarã padeorére ticoqui. Ãpẽrãrẽ́ cʉ̃ʉ̃menarã diarecʉtirare netõnémasĩrere ticoqui.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Ãpẽrãrẽ́ Cõãmacʉ̃ sĩcʉ̃rã tiimasĩ́rere tiiẽ́ñomasĩrere ticoqui. Ãpẽrãrẽ́ Cõãmacʉ̃ wededutirere wedemasĩrere ticoqui. Ãpẽrãrẽ́ besemasĩrere ticoqui. Tee masĩrémena “ãni wãtĩ tutuaremena biiro tiii” o “Espíritu Santo tutuaremena biiro tiii” jĩĩ besemasĩqui. Ãpẽrãrẽ́ ãpẽrãyére máata wedesemasĩrere ticoqui, cʉ̃́ã tee wedesere tʉohéra niipacari. Ãpẽrãrẽ́ tee wedesere “biiro jĩĩdʉgaro tiia” jĩĩ wedemasĩrere ticoqui.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Espíritu Santo basiro tee niipetirere tiiquí. Cʉ̃ʉ̃rã́ basocácõrõrẽ cʉ̃ʉ̃ ticodʉgarere ticoqui.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽ pee niiã. Pee niipacaro, sicaõpʉ̃ʉ̃rã niiã. Cristocã teerora niiĩ. Marĩ cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá paʉ niipacara, sicaõpʉ̃ʉ̃biro niiã.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Marĩ niipetira Espíritu Santo sĩcʉ̃mena wãmeõtinowʉ̃. Teero tiigʉ́, marĩ judíoa, griegoa, dutiapenori basoca, dutiapenoña manirã́ sicaõpʉ̃ʉ̃biro niirĩ tiii. Marĩ niipetira sĩcʉ̃rẽna cʉoa Espíritu Santore.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Sicaõpʉ̃ʉ̃ sicawãme dícʉ niiria; sicaõpʉ̃ʉ̃ pee õpʉ̃ʉ̃ maquẽrẽ cʉoa.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Marĩya dʉpo wedeseri dʉpo niirõ, biiro jĩĩbocu: “Wãmo niiria; marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽ niiria”. Teero jĩĩpacaro, toopʉ́ra niijãã.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Marĩya cãmopéro wedesebocu: “Capea niiria; marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽ niiria”. Teero jĩĩpacaro, toopʉ́ra niijãã.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Marĩya õpʉ̃ʉ̃ capea dícʉ niirĩ, ¿deero tii marĩ tʉobóataʉ? Marĩya õpʉ̃ʉ̃ cãmopéro dícʉ niirĩ, ¿deero tii marĩ wĩniñáboataʉ?
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Cõãmacʉ̃ marĩrẽ tiigʉ́, niipetire marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽrẽ cʉ̃ʉ̃ cṹũdʉgaropʉ cṹũrigʉ niiwĩ.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 Sicaõpʉ̃ʉ̃pʉre niiréno sicawãme dícʉ niiãtã, basocʉ́ya õpʉ̃ʉ̃ niiribojĩyu.
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Biirope niiã: Sicaõpʉ̃ʉ̃ pee wãme cʉopacári, sicaõpʉ̃ʉ̃rã niiã.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Capea wãmorẽ “mʉʉrẽ booríga” jĩĩmasĩricu. Dupucã dʉporire “booríga” jĩĩmasĩricu.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Teero jĩĩrõno tiirá, marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽ apeyeré “tutuhere niiã” jĩĩpacari, tee manirĩ́, ãñurõ catimasĩricu.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽrẽ apeyeré bʉ́ri niiré tʉgueñaã. Teero tiirá, teeré ãñurõ bauáro jĩĩrã, ãñurõ quẽnoã. Apeyeré bobooro tʉgueñarã, teeré yayióra, sutiré sãñaã.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Apeyé ãñuré baurépereja quẽnoría. Cõãmacʉ̃ marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽrẽ teero cṹũrigʉ niiwĩ, bʉ́ri niirére wapapacárobiro ĩñaãrõ jĩĩgʉ̃.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Cʉ̃ʉ̃ niipetire marĩya õpʉ̃ʉ̃ maquẽ sĩcãrõména paderi booquí; teero biiri sĩcãrõména cãmerĩ́ tiiápuri booquí.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Marĩya õpʉ̃ʉ̃pʉre sicatabe pũnirĩ, niipetiropʉ sesajõãã. Ãñurõ wáaricãrẽ, niipetiropʉ ãñurõ tʉgueñaremena ʉseniã.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Teero jĩĩgʉ̃, biiro jĩĩgʉ̃ tiia: Mʉ́ã Cristore padeojĩ́rã, cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃biro niiã. Basocácõrõ cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃ maquẽbiro niiĩya.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Cõãmacʉ̃ Jesuré padeorí põna macãrã watoapʉre Jesús cʉ̃ʉ̃yere wededutigʉ beserirare niipetira sotoapʉ cṹũrigʉ niiwĩ.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Niipetira Jesús cʉ̃ʉ̃yere wededutigʉ beserira niiriya. Niipetira Cõãmacʉ̃ wededutirere wederá niiriya. Niipetira Cõãmacʉ̃ye quetire buerá niiriya. Niipetira Cõãmacʉ̃ dícʉ tiimasĩ́rere tiiẽ́ñomasĩriya.
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 Niipetira diarecʉtirare netõnémasĩriya. Niipetira ãpẽrãyére wedesemasĩriya. Niipetira cʉ̃́ã wedesere “biiro jĩĩdʉgaro tiia” jĩĩ wedemasĩriya.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Teero tiirá, Espíritu Santo nemorṍ ãñurõ tiimasĩ́re ticorére booyá. Mecʉ̃tígãrẽ yʉʉ mʉ́ãrẽ nemorṍ ãñurére wedegʉda.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.