Hebreus 11

Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ŋgar to ghuruuŋ ila, ene vene: Gabua popoia tau taghurghur mataan pani na, loloon ruru pani mako, ve ŋgar toit iyaryaaŋ taghe onoon, gabua tawe pale tivot. Ve gabua tau aazne taghit zi pa mataan mako na, ŋgar toit iyaryaaŋ taghe onoon, gabua tawe tighengheen.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Timbuunŋa to muuŋ, ghuruuŋ ila toozi iyaryaaŋ tauvene. Tauta Maaron loolo poia pazi ve ipait zi.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Ghuruuŋ ila toit, ta igham ghiit taghilaal taghe: Maaron isaav mon, ve sambam ve taan tomania gabua ta naol ne tivot. Tauvene gabua isov tau aazne taghit zi ne, Maaron igharaat zi pa gabua eta tau iit irau taghita pa mataan ne mako.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Muuŋ, Avel ighur ila to Maaron. Tauta igham watooŋrau poia le iliiv watooŋrau to toogha Kain. Ghuruuŋ ila tooni tawe tauta igham Maaron loolo poia pani ve watooŋrau tau i igham pani na, ve ipaiti ighe i ŋeer duduuŋa ee. Tauvene onoon, Avel imaat wa. Eemon ghuruuŋ ila tooni tana, ene imin Avel isavsaav pait soone.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enok ighur ila to Maaron. Tauta imaat mako, ve Maaron ighamu gha izala pa sambam. Murei, tamtamon tiilo le mako. Pasaa, Maaron ighamu gha izala wa. Ve saawe tau Enok ilepleep izi taan, tipait vaaru tighe ŋgar tau i itaghoni na, igham Maaron loolo poia.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Eemon isaav ighe taghur ila to Maaron mako, ene irau i loolo poia pait mako. Pasaa, tamtamon tau ighe ila igharau Maaron, i aat ighur ila ighe Maaron ilepleep ve ighamgham atuya popoia pa yes tau tizuari zi pani.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noa ighur ila to Maaron ve iroron pani. Tauvene saawe tau Maaron isaav taraini pa pataŋani tau ighe ivot na, i itaghon Maaron aliiŋa ve igharaat waaŋ. Onoon, pataŋani tauvene ivot aaz eta gha tamtamon tighita soone. Eemon Noa ighur ila Maaron aliiŋa. Tauta iuul tauu tomania azaawa, ve natŋa tomania azuwazŋa ve tileep poi. Tilalez mako. Ŋgar tau i ighamu, ene ipaghazoŋai ŋgar saghati to tamtamon tau tileep izi taan pa saawe tana gha ivot ighazooŋ. Ghuruuŋ ila tooni tawe, tauta Maaron ighita ighe i ŋeer duduuŋa.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Saawe tau Maaron ipoi Abaram, i isaav pani ighe ipul nugh tooni, ve ila pa taan tau i ighe igham pani, leso imin le motot. Onoon, saawe tana, Abaram ikankaan pa saa nugh tau pale i ila ileep pani. Eemon i ighur ila to Maaron. Tauta ilooŋ aliiŋa, ve iburig gha ipul nugh tooni, ve ila.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Abaram ighur ila. Tauta ileep imin loom izi taan tau Maaron imbu saveeŋ pani na. I le ruum tauu mako. Ipapayooz balbaal mon, ve ilepleep ila. Ve murei, naatu Isak ve tiimbu Yakop titaghon ŋgar eemon. Ve saveeŋ mbuaaŋ tau Maaron igham pa Abaram na, saveeŋ eemon, tauta i isavia pazi paam.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Abaram ileep tauvene pasaa, i ighurghur maata pa nugh tiina tau Maaron igharaata itaghon i tauu ŋgar tooni na. Nugh tawe, puughu ariaaŋa, ve igheen tauvene irau saawe.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Abaram ighur ila. Tauta Maaron tapiri izaa to yesuru Sara ve tipoop. Onoon, yesuru timin zikooŋ ve saawe toozi to popaaŋ isov wa. Eemon Abaram ighur ila ighe Maaron itataghon saveeŋ mbuaaŋ tooni. Tauta ighita saveeŋ tawe anooŋa.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Tauvene aghita. Abaram, i ŋeer eemon geeg ve imin kooŋ wa. Eemon yesuru azaawa Sara tipoop, ve tamtamon tau tivot ila tooni na, katini kat. Irau tanin zi mako. Pasaa, timasa timin naol imin pitum to sambam saamba, ve sausau to nari.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Yes tisov tawe, ghuruuŋ ila toozi ighamgham pooz pazi le irau mateegh toozi. Onoon, saveeŋ tau Maaron imbua tomani zi na, yes tighita anooŋa mako. Pasaa, saawe to saveeŋ tawe ighur anooŋa, ene ighengheen malau soone. Eemon lolozi poia pa saveeŋ mbuaaŋ to Maaron imin tighita anooŋa wa. Ve tivotia tauzi tighe: “Taan, ene nugh tsiei duduuŋ mako. Lepoogh tsiei to taan, ene nileep nimin loom mon. Pasaa, nugh tsiei duduuŋ, ene sambam.”
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Tamtamon tau tisaav tauvene, ene tipaghazoŋai tauzi tighe nugh toozi duduuŋ eta aat ighengheen. Tauta tiliilo soone.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ve imin ta tigham ŋgar tiina pa taan toozi tau tipuli na, ve tipasawal pani, kanaŋ yes irau timuul tila.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Eemon mako. Pasaa, ŋgar toozi iyaryaaŋ pa nugh ite tau poia kat iliiv nugh tau tipuli na. Nugh tawe igheen izi sambam. Tauta saawe tau tipoi Maaron tighe i Maaron toozi, i maaya pa saveeŋ toozi tawe mako. Pasaa, nugh tau tighurghur matazi pani na, i ighuru pazi pataghaaŋ ve isasaŋan zi.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Pasaa, i igham ŋgar ighe: Isaav ighe Isak imaat, ene Maaron irau ipaburigini pa mateegh. Ve ŋgar tau ivot pa Isak na, ene imin ta i imaat wa, eemon Maaron ipaburigini pa mateegh, ve ighuru imuul ila to taama Abaram.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isak ighur ila to Maaron. Tauta ighur poia to Maaron izaa to natŋa ru, Yakop gha Esau, ve isaav pa gabua tau murei pale ivot pazi.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Yakop ighur ila to Maaron. Tauta saawe tau iyamaan tauu ighe mateegh tooni igharau, i ighur poia to Maaron izaa to Yosep natŋa ru le isov, ra iwat aaze ila titi tooni, ve isuŋ pa Maaron.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Yosep paam ighur ila to Maaron. Tauta saawe tau iyamaan tauu ighe mateegh tooni igharau, i isaav pa yes Israela ighe murei Maaron pale igham zi tipul Isip. Ve isaav pazi pataghaaŋ pa tuua. Leso saawe to tiburig, matazi iŋgal tuua, ve tighamu tila ve titavia izi taan Kanaan.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Mose taama gha tiina tighur ila to Maaron. Tauta saawe tau tipoopa, tiroi pa kinik to Isip aliiŋa mako, ve tiŋgooz natuzi tawe irau kaiyo tol. Pasaa, tighita imin geegeu siriv mako. Naagho poia le poia kat.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Mose paam ighur ila to Maaron. Tauta saawe tau itum gha imin olman, loolo pa tamtamon tiwaato tighe i kinik to Isip natliva naatu mako.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 I irau itaghon yes Isipa ve yesŋa tigham ŋgar sasaghati naol to uliin tau igham loloon poia rigmon ve isov. Eemon i loolo pa ŋgar tawe mako. I ighita ighe poia pa ila ipaak Maaron tamtamon tooni, ve yesŋa tibaad pataŋani.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Mose igham ŋgar tauvene: Isaav ighe tamtamon tipamayaŋini, ve tighur pataŋani pani imin tigham pa Mesia, ene poia. Pasaa, i ighurghur maata pa atuya poia tau murei pale Maaron igham pani. Ve ighita ighe atuya tawe, ene iliiv kat pa kuaz isov to yes Isipa.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Mose ighur ila. Tauta iburig ve ipul Isip. I iroi pa aatyavyav to kinik mako. Onoon, iit tamtamon irau taghita Maaron pa mataan mako. Eemon Mose, i iyooz ariaaŋ imin ighitghita Maaron pa tauu maata.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Mose ighur ila to Maaron. Tauta ipaburigin ŋgar to Pasova, ve isaav pa yes Israela gha tikum siŋ izala ataman toz toz. Leso aŋela tau Maaron imbaaŋo ila pa ravuuŋ yes Isipa natuzŋa aidabazŋa na, igham gabua eta pazi sov.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Eval tiina to Israel tighur ila to Maaron. Tauta saawe tau timbut Te Siŋsiŋai gha tila tivool ziige ite, yes tilaagh imin tilaagh ila taan mamaasa. Eemon saawe tau yes Isipa titoova to titaghon zi, te ipol imuul ilam izala pavozi, le tisov tighun te gha timataar.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Eval tiina to Israel tighur ila. Tauta tilaagh livutin nugh tiina Yeriko irau mataaz liim ve ru. Ra didiiŋ ariaŋazi tau tilivutin nugh na tisov tipolpol tizi.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Reap, i livaa to eez. Eemon ighur ila to Maaron. Tauvene saawe tau Yosua imbaaŋ yes padewaaŋa tila to tighita nugh, Reap igham zi tila ruum tooni, ve iŋgin poghani zi. Tauta saawe tau yes Israela tiravuur eval tiina to Yeriko tau tizorzoor Maaron aliiŋa na, tirav Reap mako. Tipuli ileep.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Poia, irau nayoot saveeŋ ila malau mako. Pasaa, leg saawe to nasinai pa Gideon, Barak, Samson, Yepta, David, Samuel, ve yes propet tau muuŋ tivotia Maaron aliiŋa ne mako.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Zeran tawe tighur ila to Maaron. Tauta i ipalot zi gha siriv tiparav le tiliiv kinik siriv tau tiŋgin taan tintiina na. Ve yes siriv tau tighamgham pooz na, tipalot tamtamon to titaghon ŋgar duduuŋa. Ve tamtamon toozi siriv tighita saveeŋ tau Maaron imbua tomani zi na anooŋa. Ve siriv, laion irau to tighan zi mako.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Siriv, tisik zi tila yav tiina loolo. Eemon yav le tapiri irau to ivaghamun zi mako. Ve siriv, Maaron ipaghau zi pa mbuzaagh maata. Siriv, tapirizi imbool. Eemon Maaron ipalot zi, tauta tiparav ariaaŋ le tiliiv zaaba to nugh siriv, ve tinaan koiazŋa tawe tila.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Ve zilivaa siriv, Maaron ipaburigin mateegha toozi.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ve siriv, tamtamon tipaŋiŋizai zi ve tilos zi. Siriv, tikau nimazi ma aghezi pa sen, ve tighur zi tiloŋ tila ruum to yavyavuuŋ.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Ve siriv, tirav zi pa maet. Siriv, tighorot zi pa so timin sirivu ru.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Zeran tawe, tamtamon popoiazi kat. Timin eval tiina tau titaghon ŋgar to taan ne mako. Zeran tauvene, taan tane poia irau to tileep pani ne mako. Aghita. Lepoogh toozi, poia mako. Lezi niazi poia eta to lepoogh mako. Tauta tivalaghlaagh taghon nugh ŋginaaŋa ve loloz. Ve tilepleep iloŋ ila taan ve maet purazi.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Tamtamon tisov tau nasavi zi na, tighur ila to Maaron. Tauta Maaron loolo poia pazi ve ipait zi. Eemon saawe tau tileep izi taan, toozi eta ighita saveeŋ mbuaaŋ to Maaron anooŋa mako.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Pasaa, muuŋ geeg, Maaron loolo ighur pataghaaŋ ighe igham gabua poia ee
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.