Mateus 9

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu toman taghoniiŋa toni tiza waaŋ muul, ve tiraav tivool tila pa Kapernaum, nene ndug to Yesu inepneep pani.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Tila tilooŋ tonowe, ve mala maau, ndiran pida timbaad ŋgeu narape eez izala ndiu pogho ve tinim tighaze Yesu iuuli. Ŋgeu tonowen, aghe imaat. Irau ilaagh maau. Yesu ighita ndiran tonenen ghurla todi iyaryaaŋ kat. Tovenen isaav pa narape tonowen ighaze: “Tazig, umatughez malep. Sosor tiom, you nareua wa.”
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Ndiran ŋgara pida to tutuuŋ tineep toman di paam. Tilooŋ Yesu saveeŋ toni tonene, ve tiwasavon di tighaze: “Wai, ŋgeu tonene iveleg Maaron. Maaron moghon, ghoro isaav tovene.”
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Eemoghon Yesu iwatag ŋgar todi wa. Tovenen isaav padi ighaze: “Pughu vena to ŋgar samia iyaryaaŋ kat ila lolomim? Yo 2:25
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 — ausente —
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 — ausente —
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Ye isaav tovene, ve ŋgeu tonenen imundig, ipul di, ve imuul ila pa ruum toni.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Ival tiina tighita mbeb gharatooŋa tonenen, le matughezaaŋ tiina igham di, ve tipait Maaron iza pa tapiri ve poia toni. Pasa, ye ighur tapiri iza to tamtoghon, leso tigham uraat tovene izi taan.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Yesu ipul ndug tonowen, ve ilaagh ila ris le ighita ŋgeu eez to youŋ takes inepneep ila ina to uraat, iza Matayu. Yesu isaav pani ighaze: “Yom unum utaghon ghou.” Tovenen Matayu imundig, ve itaghon Yesu ve yesŋa tila.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Muri ghoro, Matayu igham ghanghaniiŋ izi ruum toni. Yesu toman taghoniiŋa toni tinim tineep toman di, ve yesŋa tilup di pa ghanghaniiŋ. Sawa tonenen, Matayu ndita katindi to youŋ takes, toman ndiran naol to ghamuuŋ sosor tinim tineep toman di paam, ve yesŋa tilup di tonowe.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Ndiran tutuuŋa pida tighita di, ve tighason taghoniiŋa to Yesu tighaze: “Wai, pughu vena to tiina tiam, yesŋa ndiran to youŋ takes, ve ndiran to ghamuuŋ sosor tilup di pa ghanghaniiŋ?”
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Yesu ilooŋ saveeŋ todi, ve isaav padi ighaze: “Yes to tinidi popoia ne, uraata to moroghooŋ le uraat padi maau. Yes moroghooŋa moghon, ghoro ye le uraat padi.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Yam irau ala ve agham ŋgar pooi pa Maaron aliŋa tonene pughu:
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Sawa tonenen, taghoniiŋa pida to Yoan ŋgeu rughuzaaŋa tiŋarua Yesu tila, ve tisaav pani tighaze: “Sawa naol, yei niŋgun taumai pa ghaniiŋ aniiŋ itaghon suŋuuŋ ŋgara. Ve ndiran tutuuŋa tighamgham tovene paam. Pughu vena to taghoniiŋa tiom titaghon ŋgar tovene maau?” Lu 18:12
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Yesu ipamuul aliŋadi tovene: “Ighaze ŋgeu eta ivai paghu, ve yesŋa ndita tilup di pa ghanghaniiŋ to vaiuuŋ toni, pale ndita lolodi ipataŋan? Maau. Pasa, itadi ite to ivai paghu, ye ineep toman di. Eemoghon muri, sawa eta pale ivot, ghoro tikis vaiuuŋ paghu tonenen, ve tighami ipul ndita. Sawa tonenen, ndita pale lolodi ipataŋan ve tiŋgun taudi pa ghaniiŋ aniiŋ.”
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 Yesu isaav muul ighaze: “Uli muŋgina to berekia, tamtoghon eta irau isai uli paghu suruvu izala pogho pa ipoona ne maau. Pasa, sawa to timen uli tonowen, nene pale uli paghu ighoon uli muŋgina, ve berekia le isami kat.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Vaen tovene paam. Irau tiliŋ vaen paghu izila vaen patu muŋgina to tigharaata pa mekmek uli ne maau. Pasa, vaen paghu pale isar ve igham patu muŋgina diŋia ve berekia. Ghoro vaen imaliŋ, ve patu paam isami. Tovenen vaen paghu izila patudi papaghu, ghoro poia. Leso vaen toman patudi tineep pooi.” Hib 8:13
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Yesu isavsaav toman taghoniiŋa to Yoan tonenen, ve mala maau, daba eez ilaagh iŋarua ila, iput aghe izi Yesu aghe pughu, ve itaŋ rorani ighaze: “Tiina tiou, natug liva, ŋgaramus imaat. Eemoghon ighaze yom unum ruum tiou ve ughur nimam izala pogho, ye pale imundig muul.”
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Tovenen Yesu imundig, ve yesŋa taghoniiŋa toni titaghon ŋgeu tonowen ve tila.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 — ausente —
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 — ausente —
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Yesu indaleel le ighita liva tonowen, ghoro isaav pani ighaze: “Livug, umatughez malep. Lolom poia. Pasa, ghurla tiom, tauto iuul ghom ve tinim poia wa.” Sawa kat tonenen, moroghooŋ to liva tonenen isob, ve tini poia.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Ghoro tisakia laghooŋ todi muul, ve tila tivot ruum to daba tonenen. Tilooŋ tila, ve Yesu ighita tamtoghon pida tivib mbouŋ to taŋizŋiiz ila sab. Ve ival tiina tighamgham oroor, ve tiloŋlooŋ ve tivotvot pa ruum.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Tovenen Yesu isaav padi ighaze: “Yam asob aghau avot ala pumuri. Liva kainaŋen imaat maau. Ye igheen.” Yes tilooŋ saveeŋ toni tonene, ve tiŋiŋ pani. Yo 11:11
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Yesu izurun di tisob tivot tila pumuri, ghoro ilooŋ ila to liva kainaŋen, ikis nima, ve rikia moghon mata iyaryaar ve imundig. Yo 11:43+
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Muri, mbeb tonenen varu ilaan irau taan suruvu tonenen.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Yesu ipul ndug tonowen, ve isakia laghooŋ toni muul ila, ve ndiran ru to matadi pisi, titaghoni tinim, ve timboboob tighaze: “Oo, David Natu, lolom ghora, isamin ghei, ve uul ghei lak!” Mt 20:29+
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Yesu ilooŋ ila ruum to ye inepneep pani, ve matadi pisi ru tonowen tila toni, ve ye ighason di ighaze: “Vena? Yamru aghur inim tiou aghaze you irau nagharaat matamim?”
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Tovenen Yesu nima ila matadi, ve isaav padi ighaze: “Mbeb pale ivot pa yamru itaghon ghurla tiam.”
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Yesu isavia saveeŋ tonene, ve rikia moghon matadi pakia ve tighita ndug. Ghoro iŋgalsekin di ariaŋa ighaze: “Alooŋ. Asavia mbeb tonene varu pa tamtoghon eta malep.”
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Eemoghon maau. Yesuru tipuli ve tila, ve tipaesia mbeb tonenen varu le irau taan suruvu tonowen isob.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Ndiran ru tonenen tipul Yesu ve tila, ve mala maau ve tamtoghon pida tigham ŋgeu ite paam ila to Yesu. Ye, avuvu samia ighami le avo ivool.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Yesu indiir avuvu samia tonowen ighau pani, ghoro ŋgeu tonenen avo ikaak ve isaav. Ival tiina to tineep ve tighita mbeb gharatooŋa tonenen, ruŋadi iza pani le ŋgar todi isob. Ve tisaav tighaze: “Wai, to muuŋ ve inim, iit Israela taghita mbeb eta tovene ivot izi ndug toit maau.”
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Eemoghon ndiran tutuuŋa pida tisaav tighaze: “Nowe, daba to avuvu samsamiadi ipaloti. Tauto ye le tapiri pa indiir di tighau.”
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Yesu ilaghlaagh irau ndug tintina ve ndug geegeu, ve ivovotia varu poia pa pooz to ndug sambam. Ye ipatoot di pa Maaron aliŋa ilooŋ ila rumai todi, ve igharaat di pa moroghooŋ naol naol paam le tisob tinidi popoia.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Ye ighita ival tiina le lolo isamin di. Pasa, pataŋani naol titatan di le tapiridi isob, ve tiwaghamgham tinimale sipsip to ledi ŋginiiŋ maau. Nam 27:17; 1Pe 2:25
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Tovenen isaav pa taghoniiŋa toni ighaze: “Aniiŋ katindi timatu ila uum wa. Eemoghon uraata to youŋ aniiŋ, yes ival maau. Eŋaeŋa moghon. Lu 10:2; Yo 4:35
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Tovenen aghason Tiina to iŋgin uraat to taitaiŋ ila suŋuuŋ tiam. Leso imbaaŋ uraata pida paam tila pa uraat to gogaaŋ aniiŋ toni.”
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.