Mateus 27

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mboŋmaagh kat, yes daba to watooŋrau toman pooza tisob to yes Yuda tilup di, ve tiwasavon di pa sa ataam to pale tirab Yesu imaat.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Tovenen tikau nima, ve tighami tila tighuri ila to Piladus. Piladus, ye gavana to Rom to iŋgin taan suruvu to Yudea.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Yudas, ŋgeu to ighur Yesu ila koia nimadi, ilooŋ tighaze yes daba timbua saveeŋ tighaze tirab Yesu imaat. Tovenen lolo ipataŋan kat, ve igham yaam silva tamoot ee saaŋgul (30) to tigham pani ne, ve ila ighaze ipamuula. Ye ila ivot to yes daba to watooŋrau ve yes pooza, ve isaav padi ighaze:
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 “Nes, yaam tiam tonene. You nagham sosor tiina kat. Pasa, ŋgeu to le sosor eta maau, tauto naghur sorokini ilat nimamim, ve aazne pale arabi imaat.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Tovenen Yudas isuruuv yaam tonowen izi Rumai Tiina nagho, ghoro ivot ila pumuri, ve iliis lua ve imaat.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Yes daba to watooŋrau tiyou yaam tonenen, ve tisaav tighaze: “Yaam tonene, nene siŋ to tamtoghon atia. Ighaze taghuri ila pelpeel to Rumai Tiina, nene pale deŋia pa tutuuŋ maau.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Tovenen tiwasavon di pani ila le timbua saveeŋ tighaze tigham yaam tonenen, ve tighol taan pida to tiwaata tighaze ‘taan to gharatooŋ uur.’ Ve tighuri inim ndug pa loomba titavia mateeŋa todi.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Tauto tiwaat taan tonowen iza ‘Taan to siŋ.’ Iza tonenen inepneep ve inim aazne.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 — ausente —
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 — ausente —
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Yes Yuda tigham Yesu ila, ve tipayoonda ila Piladus to gavana to Yudea ne mata, ghoro Piladus ighasoni ighaze: “Vena, yom kinik to yes Yuda?”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Ghoro yes daba to watooŋrau toman yes pooza timundig, ve tiŋgal saveeŋ naol pa Yesu. Eemoghon ye ipamuul saveeŋ todi eta maau. Neneeŋa moghon. Is 53:7
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Tovenen Piladus isaav pani muul ighaze: “Yom ulooŋ di, ma maau? Yes tiŋgal saveeŋ naol payom.”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Eemoghon Yesu ipamuul Piladus aliŋa maau. Saveeŋ naol to tiŋgali pani, ye ipamuul eta maau. Neneeŋa moghon. Tovenen Piladus igham ŋgar naol.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Ndaman to naol ne, lupuuŋ tiina to Pasova ighaze ivot, gavana to Yudea ighamgham tovene: Yes to tineep ila ruum to yabyabuuŋ lolo, ighaze ival tiina lolodi pa todi eta ivot, nene pale ipuli ivot.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Sawa tonenen, ŋgeu eez inepneep ila ruum to yabyabuuŋ lolo, iza Barabas. Varu ilaan irau ndug tisob.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Tovenen ival tiina tila tilup di ila Piladus nagho, ve ye ighason di ighaze: “Yam aghaze napul sei ilat? Barabas, ma Yesu to tiwaata tighaze ye Mesia ne?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Piladus isaav tovene pasa, ye iwatag: Daba to yes Yuda tigham Yesu inim, ve tighuri ila nima pasa, tighita tamtoghon katindi tipait Yesu pa uraat toni ve titaghoni. Tauto ireu yes daba tonowen lolodi ve tighur koi pani. Yo 12:19
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Piladus inepneep ila ina to gharatooŋ saveeŋ, ve azuwa aliŋa ila pani ighaze: “Ŋgeu deŋia tonanan, ugham mbeb eta pani malep. Pasa mboŋ, you naghita vibiiŋ eez to iŋarua, le igham ghou namatughez, ve lolog ipataŋan kat.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Eemoghon yes daba to watooŋrau toman yes pooza tipazaagh ival tiina, ve tighason Piladus tighaze ipul Barabas ivot ila, ve irab Yesu imaat.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Tovenen Piladus ighason di muul ighaze: “Ndiran ru to tinepneep ne, sei kat to yam aghaze napuli ivot ilat?”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Tovenen Piladus ighason di muul: “Ighaze venen, pale nagham vena pa Yesu to tiwaata tighaze Mesia?”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Tovenen Piladus ighason di muul ighaze: “Pasa? Ye igham sa sosor?”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Piladus ighilaal ighaze yes irau tilooŋ aliŋa maau. Ve imatughez ighaze mala maau pale malmal tiina imundig. Tovenen igham ya, ve imen nima ila ival tiina matadi. Ghoro isaav padi ighaze: “Aghita. Ŋgeu tonene, ighaze siŋ toni imaliŋ ve imaat, nene yam to anim pughu pa mateeŋ toni. You maau.” Lo 21:6+; Mt 27:4
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Ival tiina tipamuul aliŋa tighaze: “Poia. Siŋ toni atia iza tiei toman ndinatumai lak!” Mt 23:35; Mbaŋ 5:28
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Tovenen Piladus ipul Barabas ivot ila todi. Ve isaav ve tilos Yesu.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Yes ndaaba tonenen tigham Yesu ve tilooŋ tila gavana ruum toni lolo, ghoro tipoi nditadi tisob tinim tilup di, ve tiyoon luvutin Yesu, ve tipamogherani inimale ye kinik.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Tiduduum nonogiiŋa toni izi, ve tindudi pa uli kaviaaŋa eez,
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 ghoro tigham waar mata mata, titalia, ve tighuri izala Yesu daba inimale moghar ndamooda. Ghoro tighur toon ila Yesu nima waan inimale titi to kinik, ve tiput aghedi pani, ve tipamogherani tighaze: “Iya, aa kinik to yes Yuda, yei nipakur ghom!”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ve tivuragi, ve tigham toon ve tiloslos daba pani. Is 50:6
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Tipamogherani le isob, ghoro tiduduum uli kaviaaŋa tonenen izi pani, ve tindudi pa tau nonogiiŋa toni muul, ve tighami tila, leso tirabi izala ai pambarooŋ.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Yes tipul ndug tiina Yerusalem, ve tilaagh taghon ataam tila, le tivot to ŋgeu eez to ndug Sairini, iza Simon. Yes ndaaba tighita, ve tisasaara inim, ve tighur ai pambarooŋ to Yesu izala avara, ve ana imbaada,
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 ve tila tivot ndug eez, iza ‘Golgata.’ (‘Golgata’ pughu tovene: ‘Ndug to ghitooŋa inimale tamtoghon daba rubruuba.’)
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Yes ndaaba tighaze tigham Yesu a vaen to titoora toman marasin papaii, leso iuuli pa yabyabuuŋ toni. Ye itoova, eemoghon lolo pa ighuni maau. Mbo 69:21
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Yes tirab Yesu izala ai pambarooŋ, ghoro tigham nonogiiŋa toni toman mbeb toni pida, tighaze tireii irau di. Tovenen tigham mogheraaŋ eez, leso ipatooŋ sei to pale igham sa mbeb. Mbo 22:18
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Tirei mbeb toni le isob, ghoro mboledi izi tonowe, ve matadi pani.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Tigham ndiu suruvu to timbood mateeŋ toni pughu ila, ve tirabi izala ai pambarooŋ toni daba. Paesiiŋ tonowen isaav tovene: “Nene Yesu, kinik to yes Yuda.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Sawa to tirab Yesu izala ai pambarooŋ, tirab tamtoghon ru paam. Eez, tipayoonda imonau ila pa Yesu nima waan, ve ite ila pa nima ŋas. Yesuru ndiran to didiaaŋ ve ghamuuŋ malmal. Is 53:12
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Sawa to Yesu imonau ila ai pambarooŋ, ival tiina tilala tinimnim. Matadi izaza pani, ve dabadi katia pani inimale velegiiŋi, ve tipiyaav saveeŋ velegiiŋ pani tighaze: Mbo 22:7
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 “Aa, ughita wa! Yom to ughaze ureu Rumai Tiina izi, ve mboŋ inim tol, ghoro upayoonda muul. Poia. Uul taum lak! Ighaze onoon yom Maaron Natu, ghoro uzi pa ai pambarooŋ tiom tonanan.” Mt 26:61; Yo 2:19; Mbaŋ 6:14
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Yes daba to watooŋrau toman ŋgara to tutuuŋ ve pooza pida tivelegi paam tighaze:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Ye iuluul tamtoghon naol. Irau iuul tau maau? Ve ighaze ye kinik to iit Israela. Poia. Ighaze ipul ai pambarooŋ toni, ve izi inim taan, ghoro taghur ila toni. Yo 1:49, 12:13
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Ye inumeer Maaron, ve ighaze ye Maaron Natu. Poia. Ighaze Maaron lolo pani, ghoro iuuli to aazne!” Mbo 22:8
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Ve ndiran samsamiadi ru to tirab di tizala ai pambarooŋ igharau Yesu, yesuru paam tipiyaav saveeŋ velegiiŋ raraate moghon pani.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ndag anunu iza inim bobodaaŋ, ghoro ndoroom tiina ivot irau taan isob, ve inepneep tovene le ndag ivool (3 kilok).
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Ghoro Yesu imboob aliŋa tiina ighaze: “Eli, Eli, lema sabaktani?” Saveeŋ tonene pughu tovene:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Tamtoghon pida to tiyondyood tigharau Yesu, tilooŋ sapirin saveeŋ toni, ve tisaav tighaze: “Alooŋ. Ipoi propet Ilia.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Tovenen tamtoghon todi eez rikia moghon ilaan ila igham momosan, ve izeeva izila uur eez to vaen ineep ila. Ghoro ikaui ila ai mala, ve izuzuuna izala to Yesu, leso iyavoona. Mbo 69:21
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Tamtoghon todi pida tisaav pani tighaze: “Uneep o, ve taghita. Pale Ilia inim ve igham mulini pa pataŋani toni, ma maau?”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Yesu imboob muul toman aliŋa tiina, ghoro ipul avuvu ila, ve imaat. Yo 10:17-18
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Sawa kat tonenen, uli tiina to imonau ila Rumai Tiina lolo ve iponpoon ndug to patabuaŋ kat ne, imarepreep to sala we, ve malmali izila sila, le inim ru. Ve yoŋgyoog tiina itok taan, le taan irur ve yaam tintina tivavaal. Igham 26:31+; Hib 6:19+, 10:19+
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Ve tamtoghon patabuaŋa katindi to Maaron to timaat muuŋ ne, naal todi tikaak, ve Maaron ipamundigin di pa mateeŋ.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Yes tipul naal todi todi, ve tinepneep le sawa to Maaron ipamundigin Yesu pa mateeŋ, ghoro tilooŋ tila ndug patabuaŋ Yerusalem, ve tamtoghon katindi tighita di.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Yes ndaaba to tiŋgin Yesu, yesŋa daba todi tighita yoŋgyoog tonowen ve mbeb pida to tivot pa sawa tonenen, le matughezaaŋ tiina kat igham di. Ve tisaav tighaze: “Onoon kat, ŋgeu tonene, ye Maaron Natu.”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Ndiliva katindi to timbesmbees pa Yesu, yesŋa Yesu tilaagh Galilaia ve tinim. Yes paam tiyondyood saguan, ve timarar mbeb to ivotvot pa Yesu
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ndiliva tonowen, tol to tiyoon toman di, nene Maria to ndug Magdala, ve Maria ite to Yakobus yesuru Yosep tinandi, ve Zebedi azuwa to Yakobus yesuru Yoan tinandi.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 — ausente —
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 — ausente —
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Yosep toman ndiran pida tigham Yesu paatu, tinduni pa uli pisosooŋa to ŋgalaaŋa kat.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Ghoro tighami tila, ve tighuri ilooŋ ila yaam saambu paghu eez to tigharaata pataghaaŋ inim naal pa mateeŋa. Yaam saambu tonowen, to Yosep. Ghoro tipatambulin yaam tiina eez ila ipoon saambu tonenen avo. Tipasob uraat tonenen le isob, ghoro tipul ndug tonowen, ve timuul tila. Is 53:9
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Sawa to tigham uraat tonenen, Maria to Magdala yesuru Maria ite, mboledi izi saguan ris, ve matadi ilala padi.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Sawa to titartar taudi pa umbom patabuaŋ isob, ve ndugizau, ghoro yes daba to watooŋrau toman ndiran tutuuŋa pida tila to Piladus, ve tisaav pani tighaze:
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 “Tiina tiei, yei matamai iŋgal saveeŋ waaro eez to avo kaarom tonowen isavia. Sawa to ineep mata iyaryaar, ye isaav ighaze: ‘You pale namaat. Ve mboŋ inim tol, ghoro namundig muul.’
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Tovenen yei nighaze yom ughur ndaaba tiom pida tila tiŋgin saambu to paatu igheen ila ne, le irau mboŋ tol tonene isob. Pa vene, taghoniiŋa toni tila tiyub paatu, ve tiŋgooza ila pa ndug ite, ve titombaan tamtoghon tighaze ye imundig muul pa mateeŋ. Ghoro kaarom todi tonenen ilib pa saveeŋ kaarom naol to ye isasavia di muuŋ ne, ve ighamun ŋgar to tamtoghon, le tiwaghamgham kat.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Piladus iyok pa ŋgar todi ighaze: “Poia. Ndaaba pida tinepneep. Yamŋa ala, ve agham sa ŋgar to aghaze aghami, leso apoon saambu tonowen le tuŋia kat.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Tovenen tipul Piladus, ve yesŋa ndaaba tonowen tila pa tiŋgin Yesu paatu. Yes tiwakaun yaam tiina to ipoon naal avo ne pa ravraav le tuŋia kat. Leso tamtoghon eta ilooŋ ila sob. Ghoro tighur ndaaba pida pa tiŋgini.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.