Mateus 12
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Muri ghoro, umbom patabuaŋ eez, Yesu toman taghoniiŋa toni tilaghlaagh ila uum to wit lolodi, ve taghoniiŋa toni pitool di. Tovenen tiŋgoor wit anoŋa pida ve tighan.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ndiran tutuuŋa pida to tineep tigharau di, tighita di, ve tisaav pa Yesu tighaze: “Ai, ughita! Aazne, nene sawa to uraat maau. Nene umbom patabuaŋ to Maaron! Ŋgar to taghoniiŋa tiom tighami ne, iyel pa tutuuŋ to umbom patabuaŋ.” Igham 20:10, 34:21
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
5 Ve tutuuŋ to Mose to isavia uraat to yes ndiran to watooŋrau ne paam, yam awaata, ma maau? Umbom patabuaŋ to naol ne, yes atedi izi maau. Tighamgham uraat ila Rumai Tiina lolo inimale tighamgham pa sawa pida. Tovenen yes paam timalaaŋ pa tutuuŋ to umbom patabuaŋ. Eemoghon ledi sosor eta ila Maaron mata pa ŋgar tonenen maau. Nam 28:9+
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Ve you nasaav payam kat: Mbeb to aazne ivot ne, nene mbeb tiina. Ilib kat pa Rumai Tiina to Maaron.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 “Maaron saveeŋ toni waaro eez isaav tovene: ‘You lolog pa watooŋrau tiam maau. You naghaze lolomim isamin tamtoghon ve auul di.’ Inimale yam aghazooŋ pa saveeŋ tonene pughu, tone irau aŋgal sorokin saveeŋ payei maau. Yei nigham sosor eta maau. Hos 6:6; Mt 9:13
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Pasa, Tamtoghon Natu, ye Tiina to iŋgin umbom patabuaŋ to Maaron.” Kol 2:16-17
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Yesu ipul uum to wit tonowen, ve ilaagh ila ivot paanu, ve ilooŋ ila rumai todi.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Ŋgeu eez inepneep toman di. Nima eez imaat. Tamtoghon pida to tineep toman di, tighaze tiwat Yesu, leso imalaaŋ pa tutuuŋ, ve inim le pughu pa tipayoonda pa savsaveeŋ. Tovenen tighasoni tighaze: “Laak, ighaze tagharaat yes moroghooŋa ila sawa to umbom patabuaŋ, pale deŋia pa tutuuŋ to Maaron, ma maau?” Lu 14:3
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Yesu ipamuul ghasoniiŋ todi ighaze: “Vena, ighaze tiam eta sipsip toni itap izila taan saambu ila sawa to umbom patabuaŋ, pale ipuli ineep? Maau. Ye pale rikia moghon ila ve ighami iza. Lu 14:5
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Ve iit tamtoghon talib kat pa sipsip. Tovenen ighaze tauul tamtoghon ve tagham poian di ila sawa to umbom patabuaŋ, nene deŋia pa tutuuŋ to Maaron.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Ghoro isaav pa ŋgeu to nima imaat ne ighaze: “Upaat nimam.” Tovenen ŋgeu tonenen ipaat nima, le poia muul inimale nima ite.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Tauto ndiran tutuuŋa to tineep toman di, timundig tivot tila pumuri, ve tilup di, ve tikaal ataam pa tirab Yesu imaat. Yo 5:16
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Yesu, iwatag ndiran tutuuŋa tonowen ŋgar todi wa. Tovenen ipul ndug tonowen ve ila. Ve ival tiina titaghoni ve yesŋa tila. Yesu igharaat moroghooŋa todi le tisob tinidi popoia.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Eemoghon iŋgalsekin di ariaŋa ighaze tivotia varu ivot ighazooŋ malep.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Tovenen Maaron aliŋa to muuŋ propet Isaia ivotia, anoŋa ivot. Saveeŋ tovene:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Aghita mbesooŋa tiou tonene. You taug nasia, ve naghuri pa uraat tiou.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Ye ŋgeu luuma.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Vivib to tituti le igharau ighaze imot, ye irau iŋgoora maau.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Tovenen varu pale ilaan irau taan isob, ve ndug ndug to Yuda maau ne tighur matadi pani, ve tisaŋan sawa to ye igham mulin di ve tineep pooi.” Ro 15:12
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Muri ghoro, tigham ŋgeu eez ila to Yesu. Ŋgeu tonowen, avuvu samia izeeva, ve ighami mata ipis ve avo ivool. Yesu igharaata le avo ikaak ve isavsaav, ve mata poia ve ighita ndug.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Ival tiina tighita mbeb gharatooŋa tonenen, le tisob ruŋadi iza ve ŋgar todi isob. Tovenen tisaav tighaze: “Wai, ŋgeu tonene avaat David Natu tou?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Eemoghon ndiran tutuuŋa pida tilooŋ saveeŋ tonene, ve tisaav tighaze: “Nowe Belsebul, daba to avuvu samsamiadi, ipaloti. Tauto ye le tapiri pa indiir avuvu samsamiadi tighau.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Eemoghon Yesu iwatag ŋgar todi wa. Tovenen isaav padi ighaze: “Ighaze kinik eta toman tamtoghon toni tiwaghurun koi pa taudi ve tivalag di tineep ledi ledi, nene pale ndug todi isami kat, ve tamtoghon tineep pani muul maau. Ve ndug eta, ma ruum eta, tovene paam. Ighaze tamtoghona tiwaghurun koi pa taudi ve tivalag di tineep ledi ledi, nene irau tiyoon ariaŋa maau.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Tovenen ighaze Sadan ighur koi pa tau ndita ve indiir di, nene pale pooz toni iyaryaaŋ vena? Maau.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Laak, yam aghaze you nandirndiir avuvu samsamiadi pa Belsebul tapiri. Ighaze venen, vena pa nditamim to tindirndiir avuvu samsamiadi? Sei ipalot di pa ŋgar todi tonowen? Ŋgar to yes tighami, nene ipatooŋ gham ighaze ŋgar tiam deŋia maau.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Eemoghon ighaze Maaron Avuvu ipalot ghou ve nandiir avuvu samsamiadi pa tamtoghon, nene yam irau awatagh aghaze pooz to Maaron inim peria tiam wa. Mbaŋ 10:38
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Vena, tamtoghon eta irau ilooŋ ila ruum to ŋgeu ariaŋa eta, ve iyou mbeb toni sorok? Maau. Ye irau itatan ŋgeu ariaŋa tonenen tapiri, ve ikaui pa ravraav le isob, ghoro iyou mbeb tisob to tineep ila ruum toni lolo. Kol 2:15; 1Yo 3:8, 4:4
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 “Ighaze tamtoghon eta ilup toman ghou maau, ye inim you koiag. Ve ighaze tamtoghon eta iuul ghou pa lupuuŋ tamtoghon maau, nene pale ireu di timbiriis tila saguan payou. Mk 9:40; Lu 9:50
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 “Tovenen you nasaav payam: Sosor isob to tamtoghon, ve saveeŋ samsamia naol to tipiyaava pa Maaron, nene Maaron irau ireua padi. Eemoghon ighaze tamtoghon eta isavia saveeŋ samia iŋarua Avuvu Patabuaŋ ve iveleg uraat toni, sosor tovene, Maaron irau ireua maau. 1Tim 1:13; Hib 6:4+, 10:26+
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Tovenen ighaze ŋgeu eta isavia saveeŋ samia iŋarua Tamtoghon Natu, nene Maaron irau ireu sosor toni. Eemoghon ighaze ŋgeu eta isavia saveeŋ samia iŋarua Avuvu Patabuaŋ toman uraat toni, nene sosor tovene, Maaron irau ireua maau. To aazne, ve sawa to Mboŋ Muri paam, ye irau ireua maau.”
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Yesu isaav muul ighaze: “Andeeb ai pughu ve agharaata iŋgalaaŋ. Leso itub poia, ve ighur anoŋa popoia. Ighaze andeeba maau ve awaghamuni, nene pale ai tonenen toman anoŋa isami. Pasa, ai anoŋa to ipatooŋ ai: Ai poia, ma samia?”
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Yam tonene moot samia ndinatu! Saveeŋ poia eta irau ivot ila avomim ne maau. Pasa, lolomim ivon pa ŋgar samsamia naol. Ve ŋgar to lolood ivon pani, tauto ivotvot ila avood. Mt 3:7, 15:18
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Ndiran popoiadi tipavonin lolodi pa ŋgar popoia. Tauto tigham ŋgar popoia tivotvot. Ve ndiran samsamiadi tipavonin lolodi pa ŋgar samsamia. Tauto tigham ŋgar samsamia tivotvot.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 “You nasaav payam kat. Sawa to Mboŋ Muri, Maaron pale iŋgabiiz tamtoghon, ve ighason di pa saveeŋ soroksorok tisob to tisavia di.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Tovenen taum saveeŋ tiom pale inim pughu payom. Ighaze saveeŋ tiom poia, nene pale Maaron ighita ghom ighaze yom deŋiam ila mata. Ve ighaze saveeŋ tiom poia maau, nene pale ye ighita ghom ighaze yom ŋgeu samia, ve ighur atia payom.” Yems 3:2
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Yesu isavia saveeŋ tonene le isob, ghoro ndiran tutuuŋa ve ŋgara pida to tutuuŋ tisaav pani tighaze: “Patoŋaaŋ, yei nighaze yom ugham mbeb gharatooŋa eta inim ghilalooŋ payei ve nighita. Leso niwatag nighaze Maaron ineep toman ghom pa uraat tiom.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Yesu ipamuul aliŋadi ighaze: “Oyais, yam ndiran to aazne, yam samsamiamim kat! Yam apul murimim pa Maaron animale liva to ipul azuwa, ve igham tamoot paghu. Yam azuaria gham aghaze le aghita mbeb gharatooŋa eta inim ghilalooŋ payam, ghoro aghur ila. Ve mbeb ee moghon, to pale Maaron ipatooŋa inim ghilalooŋ payam. Ite paam maau. Nene mbeb inimale muuŋ ivot pa propet Yona.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Ye ineep ila iigh tiina apo irau mboŋ tol. Ŋgar raraate pale ivot pa Tamtoghon Natu paam. Pasa, ye pale igheen ila naal lolo irau mboŋ tol. Yona 1:17
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 “Muuŋ, yes Ninivea
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 “Ve garawaat tidi (o kwin) to muuŋ igham pooz pa taan suruvu to ineep mala kat ila pa daudau pughu, tovene paam. Ye ilaagh mala kat inim ighaze ilooŋ ŋgar popoiadi to kinik Solomon. Ve aazne, mbeb to ilib kat pa Solomon, ivotvot ila lolomim. [Eemoghon yam aghilaala maau.] Tovenen sawa to Mboŋ Muri, ve Maaron ighaze iŋgabiiz tamtoghon ve ighur atia padi, liva tonowen pale imundig toman yam ndiran to aazne, ve ivotia sosor tiam ivot ighazooŋ.” 1King 10:1+
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Yesu isaav padi muul tovene: “Ighaze avuvu samia ipul tamtoghon eta, ve ighau ila, nene pale iwalaghlaagh ila ndug balim to le ya maau ne, ve ikaal le ina. Leso ineep pani ve ate izi.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Ighaze ikaal le maau, pale isaav pa tau ighaze: ‘You pale namuul nala, ve naŋgig inag muŋgina to napuli ve nanim ne!’ Tovenen ye pale imuul ila. Ighaze ila ivot ve ighita ina muŋgina ŋginiŋa, ve tizaara ve tipambooda le poia kat,
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 nene pale ila iyou ndita liim ve ru paam to tilib pani pa ghamuuŋ ŋgar samsamia ne, ve yesŋa timuul tinim tizeev tamtoghon tonenen, ve tineep le tineep kat. Irau tipuli muul maau. Tovenen ye pale isami kat. Muuŋ, nepooŋ toni poia ris. Ve aazne, isami le isami kat. Ŋgar raraate moghon pale ivot pa tamtoghon samsamiadi to aazne.” Hib 6:4+; 2Pe 2:20+
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Yesu isavsaav, ve tina toman nditazi tinim tivot. Yes tiyoon pumuri, ve timbaaŋ pa Yesu tighaze tighita ve tisavsaav tomani.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Tovenen ŋgeu eez ila ipaes pani ighaze: “Ou, tinam ve nditazim tinim tiyondyood pumuri we. Tighaze tisavsaav toman ghom.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Yesu ipamuul aliŋa ighaze: “Tinaŋ sei, ve nditazig sei masin?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ghoro ipatooŋ ila pa taghoniiŋa toni, ve isaav pa ŋgeu tonowen ighaze: “Nene you nditinaŋ ve nditazig.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Pasa, sei to ighaze itaghon Tamaŋ to ineep izi sambam we ŋgar toni, nene inim you tazig, livug, ve tinaŋ.” Yo 15:14+; Ro 8:29; Hib 2:11+
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.