Lucas 7
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Yesu ivotia saveeŋ tonenen pa tamtoghon le isob, ghoro imundig ve ilooŋ ila pa ndug Kapernaum.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Daba eez to Rom inepneep tonowe. Ye iŋgin ndaaba irau tamoot liim (100). Ve ye le mbesooŋa eez, to ye lolo pani kat. Mbesooŋa tonowen, moroghooŋ tiina ighami le igharau ighaze imaat.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Sawa to daba tonenen ilooŋ tighaze Yesu inim, ye imbaaŋ ndolman pida to yes Yuda tila toni. Leso tighasoni pa inim igharaat mbesooŋa toni.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Tovenen tila tivot to Yesu, ve titaŋ rorani tighaze: “Aa tiina tiei, nighaze yom uul ŋgeu tonowen, ghoro poia. Pasa, ye ŋgeu poia eez.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Ye lolo pa iit Yuda kat, ve irei lemai rumai paam.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Tovenen Yesu ila toman di ve yesŋa tila. Tila le tigharau ruum, ve daba tonenen imbaaŋ tamtoghon toni pida tila tivot to Yesu, ve tisavia aliŋa pani tighaze: “Tiina, daba tiei aliŋa ilat payom ighaze: ‘Ukaria ghom pa laghooŋ malep. Pasa, you poiag irau to ulooŋ unum ruum tiou maau.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Ve you poiag irau to nalat peria tiom ne maau. Eemoghon you naghur ilat tiom tovene: Ighaze usaav moghon, nene pale mbesooŋa tiou tini poia.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Pasa, you nawatag pa taug. You paam naneep ila daba tiou sambadi, ve tighur ghou pa naŋgin yes ndaaba to tineep ila you sambag ne. Tovenen ighaze nasaav pa ndaaba tiou eta naghaze: “Ula!” nene pale ila. Ve ighaze nasaav pa ite: “Unum!” ye pale inim. Ve ighaze nasaav pa mbesooŋa tiou eta naghaze: “Ugham uraat tonene!” nene pale itaghon aliŋag.’”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Yesu ilooŋ daba tonenen aliŋa, le ruŋa iza pani. Ghoro itoora, mata imuul pa ival tiina to titaghoni ne, ve isaav padi ighaze: “You nasaav payam kat. You naghita tamtoghon eta to Israel to ghurla toni iyaryaaŋ kat inimale daba tonowen ne maau.” Mt 15:28
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Ghoro ndiran to daba tonenen imbaaŋ di ne, timuul tila pa ruum, le tighita mbesooŋa tonowen tini poia.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Muri ghoro, Yesu toman taghoniiŋa toni timundig ve tila pa ndug eez, iza Nain. Ve ival tiina titaghon di, ve yesŋa tila.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Tila tigharau ataam to didiiŋ tiina to iluvutin ndug tonowen, ve tila tivot to tamtoghon pida to timbaad mateeŋ eez ve tivot. Ŋgeu paghu to imaat, ye naar eez natu ee moghon kat. Tovenen ival tiina to ndug tonowen tilaagh toman naar tonowen, ve yesŋa tila.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Tiina toit Yesu ighita naar tonenen, le lolo isamini. Tovenen isaav pani ighaze: “Olman tidi, utaŋ malep!”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Ghoro iŋarua mateeŋ tonenen ila, ve ikis ndiu. Tovenen yes to timbaad pain tonowen, aghedi tuŋia. Ve Yesu isaav ighaze: “Ŋgeu paghu, you nasaav payom: Umundig!” Lu 8:54; Mbaŋ 9:40
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Rikia moghon mateeŋ tonenen imundig, mbole izi, ve avo pakia ve isavsaav. Ghoro Yesu ikis nima, ve ighuri ila to tina. 1King 17:17+; 2King 4:32+
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Tamtoghon tighita mbeb tonenen, le matughezaaŋ tiina igham di tisob, ve tipait Maaron iza pa tapiri ve poia toni tighaze: “Onoon kat, aazne propet tiina eez inim ineep toman ghiit wa. Maaron mata iŋgal tamtoghon toni, tauto inim pa iuul di!” Lu 1:68,76, 24:19
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Tovenen Yesu varu pa mbeb tonene ilaan irau ndug ndug to yes Yuda, ve ila pa ndug tisob to tineep tigharau taan todi ne paam.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Yoan tamtoghon toni pida tila ve tipaes pa Yoan pa mbeb naol to Yesu ighamgham di. Tovenen Yoan ipoi tamtoghon toni ru tinim,
18 — ausente —
19 ve imbaaŋ di ighaze tila to Tiina toit Yesu, ve tighasoni tovene: “Ulaaŋa to pale Maaron imbaaŋa inim, yom taum tonene, ma nisaŋan ŋgeu ite paam?”
19 — ausente —
20 Tovenen yesuru tila tivot to Yesu, ve tisaav pani tighaze: “Yoan ŋgeu rughuzaaŋa imbaaŋ ghei ninim pa nighason ghom: Ulaaŋa to pale Maaron imbaaŋa inim, yom taum tonene, ma nisaŋan ŋgeu ite paam?”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Sawa tonenen, Yesu igharaat tamtoghon katindi to moroghooŋ samsamia naol tiwaghamun di, le tinidi popoia. Ve indirndiir avuvu samsamiadi tighau pa tamtoghon. Ve yes to matadi pisi, ye igharaat matadi le tighita ndug.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Tovenen ipamuul ghasoniiŋ todi ighaze: “Uraat to yamru aghita ve saveeŋ to alooŋa ne, amuul ala ve apaesia pa Yoan. Asaav pani tovene: Matadi pisi tighita ndug, ve narapeŋa timundig tilaagh. Yes to kolekole igham di, tinidi popoia ve tiŋgalaaŋ ila Maaron mata. Taliŋadi pamu tilooŋ saveeŋ, mateeŋa timundig, ve yes mbolaaŋa tiloŋlooŋ varu poia.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Ve tamtoghon to ighaze ighita uraat tiou, ve irere ghou maau, nene pale tini iza pa poia to Maaron to pale iza toni.” Is 29:18+, 35:5+, 61:1; Lu 4:18
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 — ausente —
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 — ausente —
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Tovenen yam ala aghaze aghita sa mbeb tonowe? Yam ala pa aghita propet to Maaron, ne? Ve nene onoon. Yoan, ye propet eez. Eemoghon you nasaav payam: Yoan, ye propet moghon maau. Ye igham uraat pida paam to ilib pa yes propeta.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ye ŋgeu to muuŋ timbood saveeŋa ila rau patabuaŋ. Isaav tovene:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 You nasaav payam: Tamtoghon tisob to nditinandi tipoop di izi taan ne, eta iza ilib pa Yoan maau. Eemoghon ighaze ŋgeu sorok eta ineep ila pooz to Maaron lolo, ve ighita anoŋa toni, nene pale ighita katin poia to Maaron le ilib pa Yoan.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Ival tiina toman ndiran pida to youŋ takes paam, tilooŋ saveeŋ tonene, ve tiyok pani tighaze: “Maaron ŋgar toni, nene deŋia.” Tisaav tovene pasa, tighur ila Yoan saveeŋ toni, ve tigham ya wa. Lu 3:12
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Eemoghon ndiran tutuuŋa ve yes ŋgara to tutuuŋ tizurun ataam to Maaron ighuri padi. Tauto tigham ya ila to Yoan maau. Mt 21:32
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Yesu iseeŋ saveeŋ toni ighaze: “Tamtoghon to aazne, gabuadi vena? Pale nasavia di iza to sa?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Yes tinimale ndipain geegeu to tirou taghon maran ate, ve timboboob ila pa nditadi pida tighaze:
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 “Aghita. Sawa to Yoan ŋgeu rughuzaaŋa inim ve igham uraat toni, ye iŋgungun tau pa ghaniiŋ aniiŋ ve ghunuuŋ vaen. Eemoghon yam lolomim pani maau, ve aghaze avuvu samia izeeva.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Ve sawa to Tamtoghon Natu inim ve igham uraat toni, ye ighanghan ve ighunghun. Eemoghon ye paam, yam lolomim pani maau, ve aghaze: ‘Aghita. Nowe ŋgeu to ilala toman yes ndiran to ghamuuŋ sosor ve yes to tiyouyou takes, ve yesŋa tiluplup di pa ghaniiŋ ve ghunuuŋ.’ Lu 5:29+, 15:1+
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Eemoghon yes to titaghon ŋgar poia to Maaron, tipatooŋ ŋgar tonowen tighaze nene deŋia moghon.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Ndiran tutuuŋa todi eez, iza Simon, ipoi Yesu ighaze ila ruum toni pa ghanghaniiŋ. Tovenen Yesu ila mbole izi toman di ve tighanghan. Lu 11:37
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Liva eez to ndug tonowe, ye liva to ghamuuŋ sosor. Ye ilooŋ tighaze Yesu inepneep ila ruum to ŋgeu tutuuŋa tonowen pa ghanghaniiŋ. Tovenen rikia moghon igham ŋgoreeŋ ve ila ighaze ighita Yesu. Ŋgoreeŋ tonowen, vuzi poia ve atia tiina, ve ineep ila apatu paghuna eez lolo.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Ye ila ivot, ve iput tau izi Yesu muri igharau aghe, ve itaŋtaŋ. Ye ikorkor Yesu aghe, ve mata suru itaptap izala, ve imusmusi pa daba rau. Ve igham ŋgoreeŋ tonowen, ve iliŋi izala Yesu aghe.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Ŋgeu tutuuŋa to ipoi Yesu pa ghanghaniiŋ, ye ighita ŋgar to liva tonenen ighami, ve igham ŋgar ila lolo ighaze: “Wai, inimale ŋgeu tonene propet tau to Maaron, tone ighilaal ighaze liva to ikiskisi ne, ye liva to ghamuuŋ sosor.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Tovenen Yesu isaav pani ighaze: “Simon, you leg saveeŋ ris to naghaze nasavia payom.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Yesu isavia saveeŋ palelaaŋ tonene pani ighaze: “Sawa eez, ndiran ru tila to ŋgeu eez, ve tigham bun ila toni. Eez igham yaam denari
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Eemoghon muri, yesuru irau tiyat bun todi maau. Tovenen ŋgeu to igham yaam padi, lolo isamin di ve ipul bun todi. Laak, ndiran ru tonene, sei to pale ighur lolo kat pa ŋgeu tonowen ilib pa ita ite?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simon ipamuul aliŋa ighaze: “Avaat ye to igham bun tiina kat, ve ŋgeu tonenen ipul bun toni.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Ghoro itoora, mata ila pa liva tonenen, ve isaav pa Simon muul ighaze: “Matam inim pa liva tonene. Yom upoi ghou pa ghanghaniiŋ, tauto nanim ruum tiom. Eemoghon ugham leg ya pa namen agheg maau. Ve ughita liva tonene. Ye imen agheg pa mata suru, ve imusi pa daba rau.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Ve sawa to nalooŋ nanim ruum tiom, yom uyaŋin payou rita maau. Eemoghon liva tonene, ye ikorkor agheg tuŋia ve iyayaŋin pani. Ipuli maau.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ve yom uliŋ ŋgoreeŋ rita izala dabag maau. Eemoghon ye iliŋ ŋgoreeŋ to vuzi poia izala agheg.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 “Tovenen you nasaav payom. Onoon, liva tonene igham sosor naol. Eemoghon sosor toni to katindi, nene you nareu di tisob. Tauto ye lolo payou kat. Eemoghon ighaze ŋgeu eta inumeer ighaze ye le sosor ŋgiira moghon pa Maaron ireua, nene pale lolo payou kat maau.” Mbo 32:1
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Yesu isavsaav pa Simon le isob, ghoro isaav pa liva tonenen ighaze: “Sosor tiom to naol, you nareu di tisob wa.” Mt 9:2; Mk 2:5+; Lu 5:20+
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Yes to tineep toman Yesu pa ghanghaniiŋ tonenen, tilooŋ saveeŋ toni le tigham ŋgar naol, ve tiwasavon di tighaze: “Ŋgeu tonene, ye sei to ighaze ireu sosor to tamtoghon paam?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Ve Yesu isaav pa liva tonenen muul ighaze: “Ghurla tiom, tauto igham mulin ghom wa. Ula toman lolom poia.” Mt 9:22; Mk 10:52; Lu 17:19
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.