Lucas 24

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Umbom patabuaŋ isob, ve ndag to ivot muuŋ pa wik tonenen, mboŋmaagh kat, ve ndiliva tonowen tigham naunauŋ ve ŋgoreeŋ to tigharaat di, ve tila pa naal to Yesu.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Tila tivot tonowe, le tighita yaam tiina to ipoon naal avo, ineep ila ina muul maau. Tipatambulini ighau ila pa naal avo wa.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Tovenen tilooŋ tila, eemoghon tighita Yesu paatu maau.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Tauto tigham ŋgar naol. Mala maau ve, ndiran ru tivot, ve tiyoon tigharau di. Yesuru nonogiiŋa todi milmilia kat. Mbaŋ 1:10
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 — ausente —
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 — ausente —
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘Tamtoghon Natu, pale tighuri ila ndiran samsamiadi nimadi, ve tirabi imaat izala ai pambarooŋ itaghon Maaron ŋgar toni. Eemoghon mboŋ inim tol, Maaron pale ipamundigini pa mateeŋ.’” Lu 9:22, 18:31+
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Yes ndiliva tilooŋ saveeŋ tonene, ve matadi iŋgal Yesu aliŋa.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ghoro tipul naal, ve timuul tila tipaesia mbeb to ivot padi ne pa taghoniiŋa saaŋgul ve eez, toman ndiran pida paam.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 — ausente —
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 — ausente —
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Eemoghon Petrus imundig ve ilaan ila pa naal to Yesu. Ila ivot tonowe, ghoro itugi izi, ve iŋgig ilooŋ ila pa naal lolo, le ighita uli pida pida to tikau Yesu paatu pani, mbeb tonowen moghon to tinepneep. Tovenen ipul naal ve ila, ve ighamgham ŋgar pa mbeb to ivot.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ndag ee moghon tonenen, taghoniiŋa ru to Yesu tighaze tila pa ndug kainaŋen Emaus. Ndug tonowen ineep mala ris pa Yerusalem (irau 11 kilomita ma venen).
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Yesuru tilaghlaagh, ve tiwasavon di pa mbeb naol to tivot.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Tisavsaav, ve mala maau, Yesu tau ivot todi, ve yesŋa tilup di pa laghooŋ ve tila.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Eemoghon mbeb eta ipoon matadi, tauto tighilaala maau.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Yesu ighason di ighaze: “Ou, yamru alaghlaagh, ve awasavon gham pa sa?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Ghoro todi eez, iza Kleopas, ipamuul Yesu aliŋa ighaze: “Wai, mbeb to noor moghon ivot, tamtoghon tisob to tineep izi Yerusalem we tiwatagi. Yom avaat loom eta, tauto ukankaan ne?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Tovenen ye ighason di muul ighaze: “Sa mbeb?”
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 — ausente —
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 — ausente —
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — ausente —
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ghoro ndiran tiei pida anadi tila tighaze tighita naal. Tila tivot, ve tighita Yesu paatu ineep maau. Ve mbeb tisob tinepneep raraate inimale ndiliva tisavia.” Yo 20:3+
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Ghoro Yesu isaav padi ighaze: “Wai, yam lemim ŋgar maau. Maaron aliŋa isob to yes propeta tivotia, pughu vena to yam aghur ila rikia maau?
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Saveeŋ ineep pataghaaŋ tovene: Mesia pale iyamaan yabyabuuŋ tiina ve imbaad pataŋani naol itaghon Maaron ŋgar toni. Ghoro iza tiina ivot ighazooŋ, ve izala ineep izi ndug toni sambam toman tapiri ve ŋguruba tiina.” Lu 9:22; Mbaŋ 17:3; Hib 12:2; 1Pe 1:10+
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ghoro Yesu ipaghazoŋan di pa Maaron aliŋa isob to timbooda iza toni. Ipamundigin saveeŋ toni pa saveeŋ to Mose, ve itaghoni inim le ipasobi ila saveeŋ isob to yes propeta. Mbnp 3:15; Lo 18:15; Mbo 22
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Tilaghlaagh tila le tigharau ndug to yesuru tighaze tila pani. Ghoro Yesu igham inimale ye ighaze malmali ila.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Eemoghon yesuru tizoorndug pani tighaze: “Aiss, ula malep. Mboŋ izi wa. Umuul unum, ve itiŋa taneep.” Tovenen Yesu ila toman di, ve yesŋa tineep.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Tinepneep le sawa to mboledi izi pa ghanghaniiŋ, ghoro Yesu igham mberet, ipakur Maaron pani, iteeva, ve ireii padi.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Igham tovene, ghoro matadi iza pani ve tighilaala. Eemoghon rikia moghon, ve ye ilale sorok ila lolodi, le tighita muul maau.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Yesuru tiwambatutun di, ve tisaav tighaze: “Onoon kat. Sawa to talaagh taghon ataam tanim, ye ipaghazoŋan ghiit pa Maaron aliŋa to timbooda, le saveeŋ toni tonowen ipazaagh katin lolood.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Sawa eemoghon tonenen, yesuru timundig, ve rikia moghon timuul tila pa Yerusalem. Tila tivot tonowe, ve tindeeŋ taghoniiŋa saaŋgul ve eez to yesŋa nditadi pida tilup di ve tinepneep.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ndiran to tilup di, tisaav pa yesuru tighaze: “Onoon kat. Tiina toit imundig pa mateeŋ, ve ila ivot to Simon wa.” 1Kor 15:4+
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ghoro yesuru anadi tipaesia mbeb to ivot padi izi ataam luvuŋa. Ve tisaav padi tighaze: “Sawa to Yesu iteev mberet, yeru nighilaala.”
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Taghoniiŋa to Yesu tisavsaav pa mbeb tonenen, ve mala maau, Yesu tau ivot iyoon ila lolodi, ve isaav padi ighaze: “Luuma to Maaron ineep toman gham.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Yes tighita le ruŋadi iza, ve matughezaaŋ tiina igham di. Tighaze pa ye mariaam.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Eemoghon Yesu isaav padi muul ighaze: “Wai, pughu vena to yam amatughez, ve agham ŋgar naol, ve lolomim ru?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 — ausente —
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 — ausente —
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Yes tinidi iza kat. Eemoghon lolodi ru sone. Pasa mbeb to tighita, nene igham ŋgar todi isob. Tovenen Yesu ighason di ighaze: “Vena, amim aniiŋ eta pa naghani, ma maau?” Yo 21:5
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 — ausente —
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 — ausente —
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ghoro Yesu isaav padi ighaze: “Matamim iŋgal aliŋag to muuŋ itiŋa tanepneep ve nasavia payam: Saveeŋ isob to timbooda iza tiou, nene pale ighur anoŋa ivot itaghon Maaron ŋgar toni. Saveeŋ to ineep ila Mose tutuuŋ toni, saveeŋ to yes propeta, ve saveeŋ to ineep ila mbouŋ to iit Israela paam.” Mbo 2, 16, 22, 69, 72, 110, 118
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ye isaav tovene, ghoro ipaghazoŋan ŋgar todi pa Maaron aliŋa to timbooda, leso tighazooŋ kat pa pughu.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ve isaav padi muul ighaze: “Maaron aliŋa to timbooda, nene isaav tovene: Mesia pale iyamaan yabyabuuŋ, ve tirabi imaat itaghon Maaron ŋgar toni. Ve mboŋ inim tol, ye pale imundig pa mateeŋ. Mbaŋ 17:3
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Ghoro tivotia saveeŋ pa tamtoghon ila ye iza tovene: Yes irau tipul ŋgar todi samsamia, ve titoor ŋgar todi ila pa Maaron, ve tighur ila to Mesia. Leso ye ndamo padi, ve Maaron ireu sosor todi. Uraat tonene, yam pale apamundigini izi Yerusalem muuŋ, ghoro aseeŋga ila le irau ndug isob. Mt 28:19
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Yam aghita mbeb tisob to tivot payou ne pa taumim matamim. Tovenen lemim uraat pa ala avotia varug, leso apariaaŋ saveeŋ tiou. Yo 15:27; Mbaŋ 1:8, 2:32; 1Yo 1:1+
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Eemoghon ala rikia malep. Pasa, you pale nambaaŋ Avuvu Patabuaŋ sambam izi inim itaghon saveeŋ mbuaaŋ to Tamaŋ Maaron. Tovenen aneep izi Yerusalem, ve asaŋan le irau Maaron tapiri sambam izi inim ve izala poghomim, ghoro ala.” Is 44:3; Yoel 2:28; Yo 14:16, 15:26, 16:7; Mbaŋ 1:4, 2:4; Ga 3:14
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Ghoro Yesu igham taghoniiŋa toni ve tila pa ndug Betania. Tila peria, ghoro iit nima iza, ve ighur poia to Maaron iza todi.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Nima izaza poghodi sone, ve Tama Maaron ighami ipul di, ve iza ila pa sambam. Yo 20:17
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Yes tiput aghedi ve tipaiti le isob, ghoro timuul tila pa Yerusalem toman lolodi poia kat. Yo 16:22
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Sawa tonenen ve ila, tiluplup di pa suŋuuŋ ila Rumai Tiina nagho, ve tipapait Maaron iza pa poia toni.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.