Lucas 19
Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI
1 Yesu ilooŋ ila ndug Yeriko, ve ilaagh taghon ndug lolo ila.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Ndug tonowen, ŋgeu eez inepneep, iza Sakaius. Ye ndiran to youŋ takes daba todi eez, ve ye mbaliiŋ tau kat.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Sakaius izuaria tau ighaze le ighita Yesu ye sa ŋgeu. Eemoghon iraua maau. Pasa, aghe tuku ve ival tiina tipoona.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Eemoghon ŋgar toni iyaryaaŋ ighaze ighita Yesu. Tovenen ilaan imuuŋ ila, ve ighita ai fik eez to iyoon igharau ataam to Yesu itaghoni, ve iip izala, ve isaŋan.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Yesu ilaagh ila le ivot ai tonowen pughu. Ghoro mata izala pa Sakaius, ve isaav pani ighaze: “Sakaius, rikia moghon uzi unum! Pasa, aazne you naghaze naneep toman ghom ila ruum tiom itaghon Maaron ŋgar toni.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Sakaius ilooŋ saveeŋ tonene, ve rikia moghon izi, ve igham Yesu toman lolo poia kat, ve yesuru tila pa ruum toni.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Eemoghon ival tiina tighita yesuru tila le irau lolodi maau ve tiyou avodi tighaze: “Wai, ŋgeu tonowen, ye ŋgeu to ghamuuŋ sosor. Yesu ila ineep ruum toni pasa?” Lu 5:30, 7:34, 15:2
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Yesuru tila tivot ruum, ghoro Sakaius iyoon ila Yesu nagho, ve isaav pani ighaze: “Tiina, ulooŋ! Aazne, you pale navalag mbeb tiou tisob tinim ndouŋ ru, ve narei ndouŋ eez pa yes mbolaaŋa. Ve ighaze muuŋ you natombaan ŋgeu eta ve nayub mbeb toni, nene pale nayat mbeb tonowen, ve nagham le tol paam izala pogho.” Igham 22:1+; Lu 3:13
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Ye isaav tovene, ve Yesu isaav ighaze: “Aazne, Maaron igham mulin yes to ruum tonene wa. Pasa ŋgeu tonene, ye Abaram paghu toni paam.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Tamtoghon Natu, ye inim pa ikaal yes to tiyel pa ataam to Maaron, leso igham mulin di.” Ezek 34:11+; Lu 15:1+; 1Tim 1:15
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Sawa tonenen, Yesu ila igharau Yerusalem wa. Tovenen yes to tiloŋlooŋ saveeŋ toni, tighaze sawa to Maaron ipatooŋ pooz toni ivot ighazooŋ, nene inim igharau wa. Tauto Yesu isavia saveeŋ palelaaŋ tonene padi. Mbaŋ 1:6
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 “Sawa eez, ŋgeu eez inepneep. Yesŋa siŋ toni izadi tintina. Ye ighaze ila ndug mala, leso daba to ndug tonowen tighuri inim kinik pa tau ndug toni. Le isob, ghoro imuul ila.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Tovenen ipoi mbesooŋa toni saaŋgul tinim, ve irei yaam mina
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 “Eemoghon ŋgeu tonowen, tamtoghon to ndug toni tighur koi pani. Tovenen timbaaŋ tamtoghon pida titaghoni tila, leso tigham avodi ve tisavsaav toman yes daba to ndug tonowen. Tila tivot tonowe, ve tisaav padi tighaze: ‘Ŋgeu tonene, yei lolomai pani maau kat. Yam aghuri pa iŋgin ghei malep.’ Yo 1:11
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Eemoghon daba tonowen tilooŋ di maau, ve tighur ŋgeu tonenen inim kinik. Ghoro ye imundig ve imuul ila pa tau ndug toni. Ila peria, ve ipoi mbesooŋa toni tinim. Leso tivotia uraat todi, ve ye iwatag: Yaam to muuŋ ireii padi, tiraukol pani ve tigham piiz paam izala pogho?
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 “Mbesooŋa to inim ivot muuŋ, ipaes pani ighaze: ‘Tiina tiou, yaam tiom mina eez to ughami inim nimag, naraukol pani le ivot irau saaŋgul.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 “Tiina toni ilooŋ saveeŋ toni, ve ipaiti ighaze: ‘Iya! Yom uraata poiawaat! Pasa, yom utaghon ŋgar tiou ve uŋgin poian uraat ŋgiira to naghuri ilat nimam. Tovenen you pale naghur ghom pa uŋgin ndug tintina saaŋgul.’ Mt 24:45-47; Lu 16:10; 1Kor 4:2
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 “Ghoro mbesooŋa ite inim ru, ana inim ve ipaes pani ighaze: ‘Tiina tiou, yaam tiom mina eez to ughami inim nimag, naraukol pani le ivot irau liim.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 “Tiina toni isaav pani ighaze: ‘You pale naghur ghom pa uŋgin ndug tintina liim.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 “Ghoro mbesooŋa toni ite inim tol pani, ana inim ivot toni, ve ipaes pani ighaze: ‘Tiina, yaam tiom mina eez, tau tonene. You nanduni pa uli pida, ve naŋgooza inepneep.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Pasa, you namatughez payom. Yom ughamgham ariaŋa pa tamtoghon. Irau lolom isamin di rita maau. Ve unepneep ila ndiran pida nimadi. Pasa, mbeb to tamtoghon pida tighuri ineep, yom ughami inim lem. Ve taum uvazog aniiŋ maau. Eemoghon sawa to ndouŋ aniiŋ, yom uyouyou sorokini inim am.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 “Tiina toni ilooŋ saveeŋ tonene, ve isaav ila mata ighaze: ‘Yom mbesooŋa samia eez! Saveeŋ to ivot ila taum avom, tauto pale inim pughu pa naghur atia iŋarua ghom. Yom ughaze you naghamgham ariaŋa pa tamtoghon. Irau lolog isamin di rita maau. Ve ughaze nanepneep ila ndiran pida nimadi. Pasa, mbeb to tamtoghon pida tighuri ineep, you naghami inim leg. Ve taug navazog aniiŋ maau. Eemoghon sawa to ndouŋ aniiŋ, you nayouyou sorokini inim ag.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Ighaze tovene, pughu vena to yom ughur yaam tiou ilooŋ ila ruum to yaam maau? Inimale ugham tovene, tone sawa to namuul nanim navot, nagham yaam tiou anoŋa toman avua ris izala pogho.’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 “Ghoro tiina toni isaav pa ndiran pida to tiyoon tigharaui ighaze: ‘Yaam to ŋgeu tonene ikisi, asadi ila nima, ve aghami ila to ita ite to ikis yaam mina saaŋgul.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 “Yes tipamuul aliŋa tighaze: ‘Wai tiina, ye ikis yaam saaŋgul wa.’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 “Eemoghon kinik isaav padi ighaze: ‘Maau. You nasaav payam: Tamtoghon tisob to ledi mbeb ve tigham uraata, nene pale tigham ledi pida muul izala pogho. Eemoghon ighaze tamtoghon eta le mbeb ŋgiira moghon, ve igham uraata maau, nene pale tigham mulin mbeb tonenen, ve ye ineep sorok. Mt 13:12; Mk 4:25; Lu 8:18
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Yo, yes to tighur koi payou, ve lolodi pa taneep ila sambag maau, yam agham di tinim, ve arab di tisob timatmaat ila matag.’”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Yesu isavia saveeŋ palelaaŋ tonenen le isob, ghoro ipamundigin laghooŋ toni muul. Ye imuuŋ, ve taghoniiŋa toni titaghoni ve yesŋa tilaagh taghon ataam tila tighaze tizala pa Yerusalem.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Tila tivot ndug ru, Betpage ve Betania, to tineep ila lolooz Oliv dige, ghoro Yesu imbaaŋ taghoniiŋa toni ru ighaze:
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 “Yamru amuuŋ azala ndug tonowen. Ala avot, pale aghita esele paghu eez to timbiti iyondyood. Ŋgeu eta mbole izala pogho pa eta sone. Apoola, ve aghami izi inim sualen.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Ighaze tamtoghon eta ighason gham ighaze: ‘Pughu vena to yamru apool esele tonenen?’ ghoro asaav pani tovene: ‘Tiina tiei le uraat pani.’”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Tovenen mbaŋooŋa toni ru tonowen tila ve tighita mbeb tisob tivot titaghon Yesu aliŋa.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Sawa to tighaze tipool waar pa esele, taudi tighita di, ve tighason di tighaze: “Yamru apoola pasa?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Yesuru tipamuul aliŋadi tighaze: “Tiina tiei le uraat pani.”
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Ghoro tigham esele tonowen, ve timuul tizila to Yesu. Tila tivot toni, ve tiduduum nonogiiŋa todi to moŋeŋaaŋ tizi, tizavar di tizala esele pogho, ghoro Yesu izala mbole izi.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Tovenen ye ineep izala esele pogho, ve itaghon ataam ila. Yes to tilaagh toman di ne paam, tizavar nonogiiŋa todi to moŋeŋaaŋ taghon ataam pa tipakuri.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Tilaagh titaghon ataam tila, le tivot lolooz Oliv daba, ghoro tindarir muul tizila. Sawa tonenen, taghoniiŋa toni to tilaghlaagh tomani tisob timundig ve tipait Maaron iza toman aliŋadi tiina. Pasa, lolodi poia kat pa mbeb gharatooŋadi tintina naol to tighita di. Tipaiti ve timboob tovene:
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 “Ŋgeu tonene, ye kinik to inim pa Ŋgeu Tiina iza. Poia to Maaron pale iza toni, ve ipaloti! Mbo 118:26
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Ndiran tutuuŋa pida tilaagh toman ival tiina tonenen paam. Tilooŋ saveeŋ tonene, ve tisaav pa Yesu tighaze: “Patoŋaaŋ, usaav pa taghoniiŋa tiom neneeŋadi!”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Eemoghon Yesu ipamuul aliŋadi ighaze: “You nasaav payam: Ighaze ndiran tonene neneeŋadi, nene pale yaam timundig ve tipait Maaron toman aliŋadi tiina.” Hab 2:11
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 — ausente —
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 — ausente —
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Tovenen sawa eta pale ivot, ghoro koiamŋa tinim tiluvut ghom, ve tindou taan ila didiiŋ ariaŋa to iluvut ndug tiom dige inim ndeet padi. Leso titaghoni, ve tilooŋ tilat ndug tiom lolo. Ve lem ataam eta to ughau padi maau.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Tovenen yes pale tirab ghom toman ndinatum, ve tireu mbirisan ndug tiom. Irau tipul yaam eta ineep izala yaam ite pogho maau. Pasa, sawa to Maaron inim pa iuul ghom, yom ughilaala maau.” Mika 3:12; Lu 21:6
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Yesu ilooŋ ila sirsiir to Rumai Tiina lolo, ve ireu yes to tirauraukol izi tonowe, ve izurun di tighau tivot tila pumuri.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Ve isaav padi ighaze: “Maaron aliŋa to timbooda, isaav ighaze: ‘Rumai tiou, nene suŋuuŋ ina.’ Eemoghon yam aghami inim ndug to yubyubŋa tiyoŋyooŋ ila!” Is 56:7; Yer 7:11
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Sawa tonenen ve ila, Yesu ate izi maau. Ndag to naol, ye inepneep izi Rumai Tiina nagho, ve ipatoot tamtoghon pa Maaron aliŋa. Tovenen yes daba to watooŋrau toman yes ŋgara to tutuuŋ ve yes pooza tikaal ataam pa tirabi imaat.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Eemoghon ledi ataam maau. Pasa, moghon moghon ival tiina tinepneep tomani tighaze le tiloŋlooŋ saveeŋ toni.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.