João 18

Maaron Saveeŋ Toni Patabuaŋ (TUC-O) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu ipasob suŋuuŋ toni le isob, ghoro toman taghoniiŋa toni tipul ndug tiina Yerusalem, ve tizila timbut ya Kidron, ve tinau tizala pa oliv lolo to ineep ila lolooz dige.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Ndug tonowen, Yudas, ŋgeu to ighaze ighur Yesu ila koia nimadi, ye iwatagi paam. Pasa, Yesu toman taghoniiŋa toni moghon moghon tiluplup di izi tonowe.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Tovenen Yudas igham ndaaba pida to Rom toman uraata pida to yes daba to watooŋrau ve ndiran tutuuŋa timbaaŋ di, ve yesŋa tila pa ndug tonowen. Tikis lam ve sul toman ndaab to malmal, ve tilaagh tila.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Ŋgar isob to pale ivot pani, Yesu iwatagi wa. Tovenen ipul oliv lolo tonowen, ve ilaagh ŋarua di ila, ve ighason di ighaze: “Yam akaal sei?”
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Yes tipamuul ghasoniiŋ toni tighaze: “Yei nikaal Yesu to Nasaret.” Yudas to ighur Yesu ila koia nimadi, ye paam iyondyood toman di.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Sawa to ye isaav padi tovene, ruŋadi iza ve tinduur timuul, le titaptap tizi taan. Igham 3:14
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Ghoro Yesu ighason di muul ighaze: “Yam akaal sei?”
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Ye isaav padi muul ighaze: “You nasaav payam wa. You Taug To Nanepneep. Ighaze yam aghaze agham ghou, nene poia. Eemoghon apul ndiran tonene tila.”
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Ye isaav padi tovene, leso saveeŋ toni to muuŋ isavia ne anoŋa ivot. Saveeŋ tovene: ‘Yes to yom ugham di payou, you napul todi eta ilale maau.’ Yo 17:12
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Sawa tonenen, Simon Petrus le buza. Tovenen ipasi iza, ve isap motin ŋgeu eez taliŋa dige ila pa nima waan. Ŋgeu tonowen, ye daba to watooŋrau mbesooŋa toni. Iza Malkus.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Yesu isaav pa Petrus ighaze: “Ai! Uzeev buza tiom tonanan imuul ila ina. Vena, rubruub to Tamaŋ igham payou ne, irau naghun ila maau?”
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 — ausente —
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 — ausente —
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Kaiapas tonene, to muuŋ isaav pa pooza to yes Yuda ighaze: “Poia pa ŋgeu ee moghon igham ival tiina inadi ve imaat padi. Pa vene, tamtoghon tisob timatmaat.” Yo 11:49+
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Simon Petrus yesuru taghoniiŋa ite titaghon Yesu le tila tivot daba to watooŋrau ruum toni. Taghoniiŋa tonowen, daba to watooŋrau iwatagi. Tovenen ye itaghon Yesu ve yesuru tilooŋ tila didiiŋ to iluvut ruum lolo.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Eemoghon Petrus, ye ineep pumuri igharau ataam avo. Tovenen taghoniiŋa ite tonenen ivot muul, ve isaav pa liva to iŋgin ataam, pa igham Petrus ilooŋ ila paam.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Tauto liva tonowen ighason Petrus ighaze: “Yom taghoniiŋa eez to ŋgeu tonowen paam?”
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Sawa tonenen, ndug iyauŋ. Tovenen yes mbesooŋa toman uraata pida titavun yab gha ilaav di ve tinepneep. Ve Petrus paam ila iyondyood toman di, ve yab ilavlaava.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Anas, ye daba muŋgina to ndiran to watooŋrau. Ye ighason Yesu pa taghoniiŋa toni, ve saveeŋ to ivovotia pa tamtoghon.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Yesu ipamuul aliŋa ighaze: “Saveeŋ tiou, you naŋgooza maau. Nasasavia ighazooŋ ila ival tiina matadi. Sawa naol, you napatoot tamtoghon pa Maaron aliŋa izi ndug to iit Yuda taluplup ghiit pani, inimale rumai to ndug ndug, ve ila Rumai Tiina nagho.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Yom ughason ghou pa saveeŋ tiou pasa? Ughason yes to tiloŋlooŋ saveeŋ tiou. Pasa, yes tiwatag saveeŋ to nasasavia.”
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Yesu isavia saveeŋ tonene, ve uraata eez to iyoon igharaui, ipambar paŋa ve isaav pani ighaze: “Ai, upamuul daba to watooŋrau saveeŋ toni tovene pasa? Uroron pani maau?”
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Yesu isaav pani tovene: “Ighaze aliŋag eta isosor, ghoro uvotia. Ve ighaze saveeŋ tiou deŋia, pughu vena to upambar sorokin ghou?”
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Yesu isaav tovene, ghoro Anas ipuli, ve isaav ve tighami tila to Kaiapas to daba to watooŋrau. Ve ravraav to tikau Yesu nima pani, nene inepneep, ve ye ilaghlaagh tomani.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Petrus, iyondyood igharau yab, ve yab ilavlaava. Tovenen yes to yesŋa Petrus tinepneep izi yab dige, tighasoni tighaze: “Yom paam avaat taghoniiŋa toni eez?”
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Ŋgeu to Petrus isap motin taliŋa, siŋ toni eez, ye mbesooŋa to Kaiapas. Ye imundig ve isaav pa Petrus ighaze: “Wai, yom tonene to naghita ghom yamŋa ayondyood izi oliv lolo!”
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Eemoghon Petrus ipesam pa tau muul. Sawa tonenen kat, ve tatareek itaŋ.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Mboŋmaagh kat, daba to yes Yuda tigham Yesu ve tipul ruum to Kaiapas, ve tighami tila pa ruum tiina to Piladus to gavana to Rom. Eemoghon tilooŋ tila ruum toni lolo maau. Tineep pumuri. Pasa, Piladus, ye Yuda maau. Ve sawa to Pasova inim igharau wa. Tovenen timatughez: Ighaze tilooŋ tila ruum toni lolo, nene pale igham di tisami ila Maaron mata, ve irau tighan aniiŋ to Pasova maau.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Tovenen Piladus ivot ila todi, ve ighason di ighaze: “Ŋgeu tonene igham sa sosor, to aghami inim?”
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Yes tipamuul ghasoniiŋ toni tighaze: “Wai, ighaze ye ŋgeu poia, pale nighami inim tiom? Maau. Ye ŋgeu samia eez. Tauto nighami inim.”
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Tovenen Piladus isaav padi muul: “Ighaze venen, yam aghami ala, ve taumim agharaat saveeŋ toni itaghon tutuuŋ tiam.”
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Muuŋ, Yesu isavia ataam to pale imaat pani. Yes tisaav tovene, tauto Yesu aliŋa tonenen ighur anoŋa.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Tovenen Piladus imuul ilooŋ ila ruum lolo, ve isaav ve tigham Yesu ilooŋ ila toni. Ghoro ighasoni ighaze: “Vena, yom kinik to yes Yuda?” Mt 2:2
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Yesu ipamuul ghasoniiŋ toni ighaze: “Ghasoniiŋ tiom tonenen, ivot ila taum ŋgar tiom, ma tamtoghon pida tipaesia ghou payom, tauto ughason ghou ne?”
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Piladus isaav pani muul ighaze: “Vena, you to Yuda? Nene taum tamtoghon tiom, toman yes daba to watooŋrau, to tighur ghom unum nimag. Tovenen usaav ghazooŋa payou lak. Yom ugham sa sosor, to tigham ghom unum?”
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Yesu isaav pani ighaze: “Mbeb to you naghamgham pooz pani, nene to taan maau. Inimale you kinik itaghon ŋgar to taan, tone uraata tiou tivool tiou, ve tigham malmal. Leso yes Yuda irau tikis ghou maau. Eemoghon saveeŋ, tauto nasavia ila wa. Mbeb to you naghamgham pooz pani, nene to taan maau.” Dan 7:13-14; Ro 14:17
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Piladus ilooŋ saveeŋ toni, ve ighasoni muul ighaze: “Ighaze venen, yom kinik tou?”
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Tauto Piladus ighasoni muul ighaze: “Saveeŋ onoon, nene sa?” Yo 14:6
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Aghita. Yam gabuamim tovene: Tamtoghon tiam to tineep ila ruum to yabyabuuŋ lolo, ighaze sawa to Pasova ivot, you irau napul todi eez ivot ilat tiam. Vena, aghaze napul kinik to yam Yuda tonene ilat?”
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Yes timboob toman aliŋadi tiina tighaze: “Yei lolomai pa ŋgeu tonanan maau! Upul Barabas inim!” Barabas tonowen, muuŋ igham malmal pa izurun gavman to Rom tighau. Mbaŋ 3:14
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.