Lucas 22
Si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj Xa̱ngaꞌ (TRQ) vs NTLH
1 Ngaa ni̱ ꞌna̱ꞌ ga̱huin ni̱chrunꞌ ga̱huin guiꞌyanj ngaa xa ni sij chrachrúnj nitaj si nachrej levadura. Ni̱ pascua gu̱ꞌnaj guiꞌyanj daj.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Ni̱ nanoꞌ ni chrej aꞌninꞌ nga̱ ni tsínj digyán ley sisi̱ da̱j da̱gahuiꞌ ni sij Jesús. Daj si xuꞌuiꞌ ni sij rian ni ngüi̱.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Ngaa ni̱ gatúj sichre Satanás chruhua niman tsínj gu̱ꞌnaj Judas gu̱ꞌnaj síꞌ Iscariote. Ni̱ huin sij ꞌngo̱ ni xu̱huij ni tsínj nicoꞌ Jesús.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ni̱ ganꞌanj sij ga̱ꞌmi sij nga̱ ni chrej aꞌninꞌ nga̱ ni snado huin achij rian ni snado dugumi nuhui sisi̱ da̱j gui̱ꞌyaj sij na̱gaꞌuiꞌ sij Jesús rian ni síꞌ.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Ngaa ni̱ gahuin nia̱ꞌ ruhua ni tsínj daj. Ni̱ gataj ni sij sisi̱ ga̱ꞌuiꞌ ni sij sanꞌanj rian Judas.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Ngaa ni̱ garáj xina̱ Judas. Ni̱ nanoꞌ sij hora sa̱ꞌ ga̱ꞌue na̱gaꞌuiꞌ sij Jesús rian ni síꞌ ngaa nitaj ni ngüi̱ mán.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Ngaa ni̱ guisíj güi gahuin guiꞌyanj ngaa guiꞌyaj ni sij chrachrúnj nitaj si ꞌni̱j levadura xa ni sij. Ni̱ hua nia̱n da̱gahuiꞌ ni sij xachij ꞌni̱j xiꞌí pascua guiꞌyanj daj.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Ni̱ gaꞌníj Jesús ga̱nꞌanj Pedro nga̱ Juan. Ni̱ gataj sij gunun nu̱ngüej síꞌ:
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Ngaa ni̱ gataj nu̱ngüej sij:
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Ni̱ gataj Jesús:
10 Jesus respondeu:
11 Ni̱ ga̱taj nu̱ngüej é re̱ꞌ gu̱nun tsínj du̱cua daj: “Nachínj snanꞌanj Maestro manꞌán re̱ꞌ u̱n cuarto huin xa̱ stiꞌni̱ sij pascua nga̱ ni tsínj nicoꞌ sij únj.” Daj ga̱taj nu̱ngüej é re̱ꞌ gu̱nun tsínj du̱cua daj.
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Ngaa ni̱ ga̱nꞌanj di̱gyán síꞌ ꞌngo̱ cuarto xa̱chij xataꞌ niquinꞌ mesa nga̱ chrun xila chruhua cuarto daj. Ni̱ yuꞌuj daj gui̱ꞌyaj xugüi nu̱ngüej é re̱ꞌ xa̱ stiꞌni̱ néꞌ. ―Daj gataj Jesús gunun nu̱ngüej sij.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Ngaa ni̱ ganꞌanj nu̱ngüej sij. Ni̱ nariꞌ nu̱ngüej sij da̱j rúnꞌ gataj Jesús gunun nu̱ngüej sij. Ni̱ guiꞌyaj xugüi nu̱ngüej sij si xa̱ stiꞌni̱ ni sij xiꞌí guiꞌyanj pascua.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Ni̱ ngaa guisíj hora daj, ni̱ gane Jesús nga̱ ni tsínj nicoꞌ sij rian mesa huin ni tsínj ganꞌanj ga̱ꞌmi si-nu̱guanꞌ sij rian ni ngüi̱.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Ni̱ gataj Jesús gunun ni sij:
15 e lhes disse:
16 Daj si ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ xa yūnj xiꞌí guiꞌyanj pascua nga̱ á re̱ꞌ da ga̱huin guiꞌyanj pascua na̱ca rian nicaj sun Yanꞌanj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Ngaa ni̱ guidaꞌa sij tasa. Ni̱ nagaꞌuiꞌ sij si guruhua Yanꞌanj. Ngaa ni̱ gataj sij gunun ni síꞌ:
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Ni̱ ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ goꞌōj ru̱huaꞌ yūnj nnee uva nan da ga̱ꞌnaꞌ gui̱nicaj sun Yanꞌanj rian án re̱ꞌ. ―Daj gataj Jesús.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Ngaa ni̱ guidaꞌa sij chrachrúnj. Ni̱ nagaꞌuiꞌ sij si guruhua Yanꞌanj. Ngaa ni̱ guraꞌ daꞌaj sij. Ni̱ gaꞌuiꞌ sij xa ni síꞌ. Ni̱ gataj sij gunun ni síꞌ:
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Ni̱ ngaa ganahuij gahuin stiꞌni̱ ni sij, ni̱ guidaꞌa Jesús tasa da̱j rúnꞌ guidaꞌa sij chrachrúnj. Ngaa ni̱ gataj sij gunun ni síꞌ:
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 ’Sani̱ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ sisi̱ ta̱j raꞌa tsínj na̱gaꞌuiꞌ manꞌānj rian ni tsínj nicaj sun rian mesa ngāj.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Ni̱ da̱j rúnꞌ ani ruhua Yanꞌanj, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ranꞌānj sayun huīnj daꞌníj ni ngüi̱. Sani̱ niqui niman ni̱nꞌ ruhua tsínj na̱gaꞌuiꞌ manꞌānj rian ni tsínj nicaj sun. Daj si ga̱huin nico castigo gui̱ranꞌ sij. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
22 Pois o
23 Ngaa ni̱ gaxi̱ꞌi ni sij nachínj snanꞌanj ni sij go̱ꞌngo ni dugüiꞌ ni sij sisi̱ u̱n tsínj gui̱ꞌyaj daj, ruhua ni sij.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Ni̱ gani guitsi ruhua ni du̱güiꞌ ni manꞌan ni sij sisi̱ da̱j hua tsínj ga̱huin achij scanij ni sij, ruhua ni sij.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun ni sij:
25 Então Jesus disse:
26 Sani̱ si̱ guiꞌyaj á re̱ꞌ da mánj. Sisi̱ hua ꞌngo̱ tsínj huin achij scanij ni é re̱ꞌ, ni̱ daꞌui sij gui̱ꞌyaj sij si hua lij sij. Ni̱ sisi̱ hua ꞌngo̱ tsínj aꞌninꞌ sun scanij a ni é re̱ꞌ, ni̱ daꞌui sij gui̱ꞌyaj sun sij rian ni dugüiꞌ sij.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Ni̱ u̱n tsínj huin achij ruhua á re̱ꞌ únj. Tsínj nne rian mesa níꞌ. Asi̱ tsínj ꞌyaj sun rian tsínj nne rian mesa sa̱ꞌ. Sé tsínj nne rian mesa daj huin ruhuá re̱ꞌ a̱ꞌ. Sani̱ yūnj huin si niquinꞌ ꞌyaj sun rian án re̱ꞌ aj.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 ’Sani̱ hué manꞌan án re̱ꞌ huin ni tsínj guinicaj dugüiꞌ ngāj ngaa guiranꞌānj sayun.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Ngaa ni̱ da̱j rúnꞌ riqui chrē nicaj sūnj, ni̱ daꞌngaꞌ daj ri̱quīj gui̱nicaj sun a ni é re̱ꞌ ngāj nej aj.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Ngaa ni̱ xa̱ á re̱ꞌ go̱ꞌo a ni é re̱ꞌ rian si-mesāj ngaa gui̱nicaj sūnj xungüi̱ ga̱ꞌnaꞌ. Ni̱ ga̱ne a ni é re̱ꞌ rian chrun xila sa̱ꞌ gui̱nicaj sun a ni é re̱ꞌ. Ni̱ na̱guiꞌyaj yya á re̱ꞌ rian xu̱huij ni xiꞌninꞌ ni tsínj israelita. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Ngaa ni̱ gataj Señor Jesús gunun Simón Pedro:
31 Jesus continuou:
32 Sani̱ gachínj jniꞌyā rian Yanꞌanj xiꞌí re̱ꞌ sisi̱ si̱ gaꞌninꞌ ruhuá re̱ꞌ si gu̱xuman ruhuá re̱ꞌ ni̱ꞌyaj re̱ꞌ manꞌānj mánj. Ni̱ ngaa na̱nicoꞌ re̱ꞌ manꞌānj, ni̱ chra̱cuij re̱ꞌ ni jnánj re̱ꞌ sisi̱ ga̱huin ni̱ca ruhua ni sij aj. ―Daj gataj Jesús gunun Simón Pedro.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Ngaa ni̱ gataj Pedro gunun Jesús:
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Ngaa ni̱ gataj Jesús:
34 Então Jesus afirmou:
35 Ngaa ni̱ nachínj snanꞌanj Jesús ni tsínj nicoꞌ sij. Ni̱ gataj sij:
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Ngaa ni̱ gataj Jesús:
36 Então Jesus disse:
37 Atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ da̱j rúnꞌ hua ni̱ca rian si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj, ni̱ daꞌngaꞌ daj hua nia̱n da̱gahuīnj ni nuguanꞌ daj. Ni̱ ataj ꞌngo̱ nuguanꞌ daj: “Gutaꞌ ni sij si-xugüi síꞌ nga̱ si-xugüi ni tsínj ꞌyaj gaquinꞌ.” Daj ataj si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj xiꞌí manꞌānj. Daranꞌanj hua ni̱ca rian xiꞌīj. Ni̱ hua nia̱n ga̱huin yya nánj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
37 Pois as
38 Ngaa ni̱:
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Ngaa ni̱ gahui Jesús ganꞌanj sij ꞌngo̱ dacan gu̱ꞌnaj Olivos da̱j rúnꞌ guꞌyun sij huanꞌanj sij. Ni̱ guinicoꞌ ni tsínj nicoꞌ sij ganꞌanj ni síꞌ nga̱ sij nej.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Ni̱ ngaa guisíj sij yuꞌuj daj, ni̱ gataj sij gunun ni síꞌ:
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Ngaa ni̱ gahuin anéj sij. Ni̱ ganꞌanj ga̱nꞌ sij do̱j rúnꞌ ꞌyóꞌ ngaa ga̱ꞌuiꞌ ꞌngo̱ yej daj, guiꞌyaj sij guxun anéj sij manꞌan sij. Ni̱ guiniquinꞌ ráj da̱coj sij gachínj jniꞌyaj sij rian Yanꞌanj.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 Ni̱ gataj sij:
42 dizendo:
43 Ngaa ni̱ gurugüiꞌ ꞌngo̱ ángel ꞌna̱ꞌ xataꞌ rian Jesús. Ni̱ nariꞌ fuerza Jesús, guiꞌyaj ángel daj.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Ni̱ ducu nani ruhua Jesús. Ni̱ nucuaj gachínj jniꞌyaj sij rian Yanꞌanj nej. Ni̱ daꞌ síj nico nia̱ sij achínj jniꞌyaj sij rian Yanꞌanj. Ni̱ nia̱ nicoꞌ rian sij daj nij rian yoꞌój. Ni̱ rúnꞌ hua tun hua nia̱ daj.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Ni̱ ngaa guisíj gachínj jniꞌyaj sij rian Yanꞌanj, ni̱ naxu̱man sij ganꞌanj sij rian ma̱n ni tsínj nicoꞌ sij. Ni̱ ma̱n ni síꞌ atoj ni síꞌ nariꞌ sij.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Ni̱ gataj Jesús:
46 E disse:
47 Daj aꞌmi gue̱ Jesús ngaa guisíj nico ni tsínj daj. Ni̱ digyán ꞌngo̱ tsínj gu̱ꞌnaj Judas chrej rian ni tsínj huaj nga̱ síꞌ. Ni̱ hué síꞌ huin ꞌngo̱ dugüiꞌ ni xu̱huij ranꞌ ni tsínj nicoꞌ Jesús. Ni̱ gahuin ni̱chrunꞌ Judas rian nne Jesús sisi̱ ga̱run duꞌua sij síꞌ.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Sani̱ gataj Jesús gunun sij:
48 Mas Jesus disse:
49 Ni̱ ngaa guiniꞌi ni tsínj niquinꞌ nga̱ Jesús u̱n sin gahuin, ni̱ nachínj snanꞌanj ni sij Jesús. Ni̱ gataj ni sij:
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Ngaa ni̱ gaꞌuiꞌ ꞌngo̱ tsínj daj tsínj ꞌyaj sun rian chrej aꞌninꞌ. Ni̱ güéj ni̱nꞌ chraquij síꞌ ne̱ꞌ chrej raꞌa sa̱ꞌ síꞌ, guiꞌyaj sij.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Ngaa ni̱ gataj Jesús:
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Hué dan ni̱ gataj Jesús gunun ni chrej aꞌninꞌ nga̱ ni snado huin achij dugumi rian nuhui nga̱ ni tsínj huin achij huin ni sij ni tsínj ꞌna̱ꞌ gui̱daꞌa Jesús. Ni̱ gataj Jesús:
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Yaꞌyoj niquīnj chruhua nuhui nga̱ á re̱ꞌ. Sani̱ nun guidaꞌa á re̱ꞌ manꞌānj mánj. Sani̱ yya̱j guisíj hora ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj á re̱ꞌ da̱j rúnꞌ huin ruhua á re̱ꞌ. Daj si hora nan nicaj sun sichre huin si nne rian hua ru̱miꞌ. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj daj.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Ngaa ni̱ guidaꞌa ni sij Jesús. Ni̱ nicaj ni sij síꞌ ganꞌanj ni sij ducuá chrej huin achij ni̱nꞌ. Ni̱ nicoꞌ ga̱nꞌ huaj Pedro nicoꞌ síꞌ ru̱cu Jesús.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Ni̱ naranꞌ ni sij yanꞌa̱n rian hueꞌ daj. Ni̱ ma̱n ni sij ganica̱j ni sij xiꞌníj yanꞌa̱n daj. Ni̱ ganꞌanj ga̱ne Pedro scanij ni sij.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Ngaa ni̱ guiniꞌi ꞌngo̱ yunꞌunj xa̱na ꞌyaj sun daj nne Pedro xiꞌníj yanꞌa̱n. Ni̱ guiniꞌyaj sa̱ꞌ únꞌ rian sij. Ni̱ gataj únꞌ:
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Sani̱ nun ga̱ꞌuej Pedro. Ni̱ gataj sij gunun únꞌ:
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Ni̱ ngaa gachin do̱j, ni̱ guiniꞌi ango tsínj Pedro. Ni̱ gataj síꞌ:
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Ngaa ni̱ ango hora, ni̱ gataj ango tsínj daj:
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Sani̱:
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Ngaa ni̱ nanica̱j Señor niꞌyaj sij rian Pedro. Ngaa ni̱ nanun ruhua Pedro si gataj Señor gunun sij: “Asi̱j nun güin ga̱huin ga̱guaj doꞌloj ya̱nꞌ, ni̱ ga̱taj re̱ꞌ si hua̱ꞌnij si nun niꞌí re̱ꞌ manꞌānj.” Hué daj gataj Jesús gunun Pedro asi̱j sini ya̱n.
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Ni̱ ducu gaco Pedro gahui sij xe̱ꞌ.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Ni̱ ni tsínj ma̱n dugumi Jesús, ni̱ gaꞌmi ducu ni sij rian síꞌ. Ni̱ gaꞌuiꞌ ni sij síꞌ.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ni̱ guiránj ni sij rundij rian Jesús. Ngaa ni̱ gaꞌuiꞌ ni sij síꞌ. Ni̱ gataj ni sij:
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Ni̱ daꞌngaꞌ daj gaꞌmi quij ni sij gaꞌi̱ ango nuguanꞌ rian Jesús nej.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Ni̱ ngaa guixigui̱n ni̱ nahuin yuꞌ ni tsínj huin achij rian ni tsínj israelita nga̱ ni tsínj aꞌninꞌ rian ni chrej nej, ni tsínj digyán ley nej. Ni̱ nicaj ni sij Jesús ganꞌanj ni sij rian junta daj. Hué dan ni̱ nachínj snanꞌanj ni sij Jesús. Ni̱ gataj ni sij:
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 ―Sisi̱ hué re̱ꞌ huin Cristo, ni̱ ga̱taj yyá re̱ꞌ gu̱nun únj. ―Daj gataj ni sij gunun Jesús.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Ni̱ sisi̱ na̱chinꞌ snanꞌān ꞌngo̱ nuguanꞌ ni é re̱ꞌ, sani̱ nitaj nu̱nj ga̱taj á re̱ꞌ gu̱nūnj mánj. Ni̱ naꞌuej ruhua á re̱ꞌ na̱chi ni é re̱ꞌ manꞌānj mánj.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Sani̱ asi̱j acuanꞌ ni̱ ga̱nēj raꞌa sa̱ꞌ Yanꞌanj nucuaj nne xataꞌ huīnj daꞌníj ni ngüi̱. ―Daj gataj Jesús.
69 Mas de agora em diante o
70 Ngaa ni̱ nachínj snanꞌanj daranꞌ ni sij Jesús. Ni̱ gataj ni sij:
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ngaa ni̱ gataj ni sij gunun ni dugüiꞌ ni sij:
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.