Mateus 25
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs VC
1 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Nəghatiən əuhlin u tətəgətun=pən Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn e nian iətəm rəhatəmah Iərmənɨg otuva mɨn lan. Nɨpətan mɨtə ilah ten kəmohiet lapɨn məmə okəhuvən e marɨt kəti, kəni məutəhtahnin iətəmi otol marɨt otuva mos rəhan pətan muvən e rəhan nimə, əpəha ikɨn katol lafet ikɨn. Ilah ten kəmotos rəhalah lait.
1 Então o Reino dos céus será semelhante a dez virgens, que saíram com suas lâmpadas ao encontro do esposo.
2 Faif kotalməli, kəni faif koteinatɨg.
2 Cinco dentre elas eram tolas e cinco, prudentes.
3 Nɨpətan mɨn u ilah faif nətəm kotalməli kəmotos rəhalah lait mɨn, mətəu kəsotosiən kərəsin nəuvetɨn mɨn o niuvi-pəniən e lait.
3 Tomando suas lâmpadas, as tolas não levaram óleo consigo.
4 Mətəu nɨpətan mɨn u ilah faif nətəm koteinatɨg kəmotos rəhalah lait mɨn, kəni motos mɨn kərəsin nəuvetɨn mɨn o niuvi-pəniən e rəhalah lait.
4 As prudentes, todavia, levaram de reserva vasos de óleo junto com as lâmpadas.
5 Kəni iətəmi otol marɨt təsuva uəhaiən, kəni napɨliən tɨnos ilah, kəni mɨnəutapɨli.
5 Tardando o esposo, cochilaram todas e adormeceram.
6 “Kəni lapɨn agɨn, iətəmi təmagət əfəməh məmə, ‘!Iətəmimi iətəm tatol marɨt tɨnatuva əha rəueiu! !Əhuva moteruh!’
6 No meio da noite, porém, ouviu-se um clamor: Eis o esposo, ide-lhe ao encontro.
7 “Kəni nɨpətan mɨtə mɨn u ilah ten kəmotair motuerin asoli rəhalah mɨn lait.
7 E as virgens levantaram-se todas e prepararam suas lâmpadas.
8 Kəni nɨpətan nətəm kotalməli kotəni=pən kəm nɨpətan nətəm koteinatɨg məmə, ‘!Əui! Otəfa rəhatɨmah nəuvetɨn kərəsin mətəu-inu rəhatɨmah kərəsin e rəhatɨmah lait kɨnotamɨr, okotəpɨs rəueiu.’
8 As tolas disseram às prudentes: Dai-nos de vosso óleo, porque nossas lâmpadas se estão apagando.
9 “Mətəu nɨpətan nətəm koteinatɨg kotəni=pən kəm lah məmə, ‘!Kəpə! Kərəsin mɨn u kəsotəhmeniən e tah rəfin. Mətəu ohtəlɨg məhuvən motos nəhmtɨ rəhatəmah kətɨ kərəsin əpəha e stəuə.’
9 As prudentes responderam: Não temos o suficiente para nós e para vós; é preferível irdes aos vendedores, a fim de o comprardes para vós.
10 “Mətəu nian nɨpətan nətəm kotalməli kəmohtəlɨg məhuvən o kərəsin, kəni iətəmi iətəm otol marɨt təmuva. Kəni nɨpətan mɨtə nətəm kautəhtul maru, kəməhuvən ilah min e nauəniən rəha marɨt, kəni məhuvən imə. Kəni kasisɨg e doə.
10 Ora, enquanto foram comprar, veio o esposo. As que estavam preparadas entraram com ele para a sala das bodas e foi fechada a porta.
11 “Uərisɨg, nɨpətan mɨtə nətəm kotalməli kəmohtəlɨg=pa motauɨn motəni məmə, ‘!Iətəmi asoli, iətəmi asoli! !Egəhan e tɨmah iəkəhuvnə imə!’
11 Mais tarde, chegaram também as outras e diziam: Senhor, senhor, abre-nos!
12 “Mətəu iətəmi otol marɨt təməni=pən kəm lah məmə, ‘Iətəni=pɨnə pəhriən məmə, iəu iəkəruru itəmah.’”
12 Mas ele respondeu: Em verdade vos digo: não vos conheço!
13 Kəni nian Iesu təmol naunun e nəghatiən əuhlin, təməni=pən kəm lah məmə, “Tol lanu lan, itəmah nəkotəkeikei məutair, mətəu-inu nəkotəruru nian mɨne auə rəha rəhatəmah Iərmənɨg otuva lan.”
13 Vigiai, pois, porque não sabeis nem o dia nem a hora.
14 Kəni Iesu təməni nəghatiən əuhlin kəti mɨn məmə, “Iəkəni mɨn nəghatiən əuhlin u tətəgətun=pən Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn e nian iətəm rəhatəmah Iərmənɨg otuva mɨn lan. Iətəmi asoli kəti təmol əpenə-penə məmə otaliuək muvən isəu e nɨtəni pɨsɨn kəti. Kəni mauɨn e rəhan noluək mɨn kəhuva, kəni tələhu=pən e nəhlmɨlah rəhan məni məmə okotol nati kəti lan.
14 Será também como um homem que, tendo de viajar, reuniu seus servos e lhes confiou seus bens.
15 Təməfən tɨtəu=pən rəhalah nəhruniən məmə okotol uək lan. Iətəmimi kətiəh təfən faif-miliən vatu. Kəni kəti mɨn təməfən tu-miliən vatu. Kəni naunun lanko təməfən uan-miliən vatu. Kəni iətəmi asoli təmiet muvən e rəhan naliuəkiən.
15 A um deu cinco talentos; a outro, dois; e a outro, um, segundo a capacidade de cada um. Depois partiu.
16 “Kəni ioluək iətəm təmos faif-miliən vatu təmuvən uəhai əmə mol bɨsnɨs tepət lan, kəni mos mɨn faif-miliən vatu.
16 Logo em seguida, o que recebeu cinco talentos negociou com eles; fê-los produzir, e ganhou outros cinco.
17 Kəni təhmen əmə e iətəm təmos tu-miliən vatu, təmuvən mol bɨsnɨs tepət mɨn lan, kəni mos mɨn tu-miliən vatu.
17 Do mesmo modo, o que recebeu dois, ganhou outros dois.
18 Mətəu ioluək iətəm təmos uan-miliən vatu, in təmuvən mil nɨmɨl məhluaig=pən e məni rəha rəhan iətəmi asoli ikɨn.
18 Mas, o que recebeu apenas um, foi cavar a terra e escondeu o dinheiro de seu senhor.
19 “Kəni nu tepət tɨnuva mɨnuvən, kəni iətəmi asoli rəha noluək mɨn u təmɨtəlɨg=pa, kəni mauɨn e rəhan noluək mɨn məmə oteruh-to məmə ilah kəmotol nak e məni mɨn iətəm təməfən kəm lah.
19 Muito tempo depois, o senhor daqueles servos voltou e pediu-lhes contas.
20 Ioluək iətəm təmos faif-miliən vatu, təmos mɨn faif-miliən vatu muva məhtul e nəhmtɨ iətəmi asoli kəni məni məmə, ‘Iətəmi asoli. Aupən nəmələhu=pa faif-miliən e nəhlmək. Kəni iəmol bɨsnɨs lan, kəni mos mɨn inəuau faif-miliən u.’
20 O que recebeu cinco talentos, aproximou-se e apresentou outros cinco: - Senhor, disse-lhe, confiaste-me cinco talentos; eis aqui outros cinco que ganhei.'
21 “Kəni iətəmi asoli təməni=pən kəm in məmə, ‘Nəmol təuvɨr, kəni ik ioluək təuvɨr iətəm nətaskəlɨm vivi uək rəham kəni məsəpəhiən. Nəmol təuvɨr lanu e natimnati mɨn əha nəuan nəuvetɨn, kəni iəkələhu ik nəkarmənɨg e natimnati tepət. !Va imə matɨg ahgəl nagiəniən rəha iətəmi asoli rəham!’
21 Disse-lhe seu senhor: - Muito bem, servo bom e fiel; já que foste fiel no pouco, eu te confiarei muito. Vem regozijar-te com teu senhor.
22 “Ioluək iətəm təməfən tu-miliən vatu kəm in, təmuva məni=pən məmə, ‘Iətəmi asoli. Aupən nəmələhu=pa-tu miliən vatu e nəhlmək. Kəni iəmol bɨsnɨs lan, kəni mos mɨn inəuau tu-miliən u.’
22 O que recebeu dois talentos, adiantou-se também e disse: - Senhor, confiaste-me dois talentos; eis aqui os dois outros que lucrei.
23 “Kəni iətəmi asoli təməni=pən kəm in məmə, ‘Nəmol təuvɨr, kəni ik ioluək təuvɨr iətəm nətaskəlɨm vivi uək rəham kəni məsəpəhiən. Nəmol təuvɨr lanu lan e natimnati mɨn əha nəuan nəuvein, kəni iəkələhu ik nəkarmənɨg e natimnati tepət. !Va imə matɨg ahgəl nagiəniən rəha iətəmi asoli rəham!
23 Disse-lhe seu senhor: - Muito bem, servo bom e fiel; já que foste fiel no pouco, eu te confiarei muito. Vem regozijar-te com teu senhor.
24 “Ioluək iətəm kəməfən uan-miliən vatu kəm in, təmuva məni=pən məmə, ‘Iətəmi asoli. Ik iətəmi nətəkeikei pɨk kəm nətəmimi. Kəni ik natos nauəniən e nasumiən iətəm nəməsasumiən lan, kəni mətəhli nəua nɨgi e nɨgi iətəm nəməsərfeiən.
24 Veio, por fim, o que recebeu só um talento: - Senhor, disse-lhe, sabia que és um homem duro, que colhes onde não semeaste e recolhes onde não espalhaste.
25 Kəni iəməgɨn lam, məmə nəmə iəmərəkɨn rəham məni, kəni onəkol nalpɨniən asoli kəm iəu, kəni iəmos rəham məni muvən məhluaig e nɨftəni. Ah, inu rəham məni.’
25 Por isso, tive medo e fui esconder teu talento na terra. Eis aqui, toma o que te pertence.
26 “Kəni rəhan iətəmi asoli təməni=pən məmə, ‘!Ik ioluək tərah, ik iəlpah! Ik nɨnəhrun rəkɨs məmə iatos nauəniən e nasumiən iətəm iəsasumiən lan, kəni mətəhli nəua nɨgi e nɨgi iətəm iəsərfeiən.
26 Respondeu-lhe seu senhor: - Servo mau e preguiçoso! Sabias que colho onde não semeei e que recolho onde não espalhei.
27 ?Təhro nəsuvəniən əmə mələhu=pən rəhak məni e bank? Nəmə nəmol lanəha, nian iəmɨtəlɨg=pa, iəkuvən mos rəhak məni, kəni iəkos məni nəuvetɨn mɨn iətəm bank otəfa.’
27 Devias, pois, levar meu dinheiro ao banco e, à minha volta, eu receberia com os juros o que é meu.
28 Kəni iətəmi asoli təməni=pən kəm rəhan ioluək pɨsɨn məmə, ‘Os rəkɨs məni ohni məfən kəm ioluək u iətəm təmos faif-miliən,
28 Tirai-lhe este talento e dai-o ao que tem dez.
29 mətəu-inu iətəmimi u iətəm tɨnos rəkɨs nati kəti mol uək lan tuva mepət, kəni okəfən mɨn nəuvein mɨn, rəhan natimnati tepət. Mətəu iətəmimi iətəm təsoliən uək e rəhan natimnati tuva mepət, okos rəkɨs rəfin natimnati ohni.
29 Dar-se-á ao que tem e terá em abundância. Mas ao que não tem, tirar-se-á mesmo aquilo que julga ter.
30 Kəni ioluək u iəlpah iətəm təruru noliən nati təuvɨr kəti, əraki=pən lan ihluə e napinəpuiən, ikɨn əha kətasək ikɨn katɨgət-ərain nəhluvtəmi ikɨn.’”
30 E a esse servo inútil, jogai-o nas trevas exteriores; ali haverá choro e ranger de dentes.
31 Kəni Iesu təməni=pən məmə, “Nətɨ Iətəmimi otuva e nepətiən əhagəhag mɨne nəsanəniən rəhan, ilah nagelo mɨn rəfin. In Kig, kəni in otəharəg e rəhan jeə rəha Kig mətarmənɨg e nəsanəniən mɨne nepətiən əhagəhag rəhan.
31 Quando o Filho do Homem voltar na sua glória e todos os anjos com ele, sentar-se-á no seu trono glorioso.
32 Nətəmimi rəfin e nəuanɨləuɨs mɨn rəfin e nəhue nɨftəni, okotuhapumɨn ilah min e nəhmtɨn, kəni in otəuəri nətəmimi təhmen e iətəmimi iətəm tateh sipsip mɨn tatəuəri sipsip mɨn mɨne nəni mɨn.
32 Todas as nações se reunirão diante dele e ele separará uns dos outros, como o pastor separa as ovelhas dos cabritos.
33 In otəuəri sipsip mɨn kəhuva e nəhlmɨn maru, kəni nəni mɨn okəhuvən e nəhlmɨn məuɨl.
33 Colocará as ovelhas à sua direita e os cabritos à sua esquerda.
34 “Kəni Kig otəni=pən kəm nətəmimi mɨn əha e nəhlmɨn maru məmə, ‘Əhuva-tə, itəmah u nətəm rəhak Tatə Uhgɨn təməfɨnə rəkɨs nəuvɨriən rəhan kəm təmah. Əhuva-tə motos nati nak u iətəm Uhgɨn təmələhu pɨsɨn rəhatəmah. Əhuva motatɨg ahgəl narmənɨgiən rəhan iətəm təmol əpenə-penə lan uərisɨg təmanol nɨtəni.
34 Então o Rei dirá aos que estão à direita: - Vinde, benditos de meu Pai, tomai posse do Reino que vos está preparado desde a criação do mundo,
35 Əhuva motos, mətəu-inu nian nəumɨs təmatus iəu, nəkotəfa nauəniən iəkun; kəni iəmətəuauə, nəkotəfa nəhu iəkəmnɨm; kəni iəu iapɨspɨs, nəmotit iəu kəhuvən e rəhatəmah lahuənu;
35 for I hungered, and ye gave me to eat; I thirsted, and ye gave me to drink; I was a stranger, and ye took me in;
36 kəni rəhak napən tɨkə, kəni nəkotəfa napən kəm iəu; kəni matɨmɨs, nəkoteh vivi iəu; kəni iəmətatɨg e kaləpus, nəkəhuva motəsal=pa lak.’
36 naked, and ye clothed me; I was ill, and ye visited me; I was in prison, and ye came to me.
37 “Kəni nətəmimi nətəm kotəhruahru okotəni=pən kəm in məmə, ‘?Iərmənɨg, nian nak iəmoteruh ik nəumɨs təmus ik, kəni iəkotaugɨn ik; uə nəməuauə, kəni iəkotəfɨnə nəhu məmə nəkəmnɨm?
37 Then shall the righteous answer him saying, Lord, when saw we thee hungering, and nourished thee; or thirsting, and gave thee to drink?
38 ?Nian nak iəmoteruh ik iapɨspɨs, kəni iəkotit ik məhuvən lahuənu; uə rəham napən tɨkə, kəni iəkotəfɨnə napən kəm ik?
38 and when saw we thee a stranger, and took thee in; or naked, and clothed thee?
39 ?Nian nak iəmoteruh ik natɨmɨs, uə nətatɨg e kaləpus, kəni iəkəhuvnə motəsal=pɨnə lam?’
39 and when saw we thee ill, or in prison, and came to thee?
40 “Kəni Kig otəni=pɨnə məmə, ‘Iətəni=pɨnə nɨpəhriəniən məmə nati nak iətəm nəmotol kəm piak mɨn u kəti, nati əpnapɨn in ianrah, mətəu nəmotol kəm iəu.’
40 And the King answering shall say to them, Verily, I say to you, Inasmuch as ye have done it to one of the least of these my brethren, ye have done it to me.
41 “Kəni in otəni=pən kəm nətəmimi mɨn u e nəhlmɨn məuɨl məmə, ‘Əhuvən isəu ohniəu. Uhgɨn tɨnələhu rəkɨs rəhatəmah nalpɨniən. Əhuvən e nɨgəm asoli iətəm tatuəu naunun tɨkə u Uhgɨn təmol rəha Setən mɨn nagelo mɨn rəhan.
41 Then shall he say also to those on the left, Go from me, cursed, into eternal fire, prepared for the devil and his angels:
42 Əhuvən isəu mətəu-inu nian nəumɨs təmus iəu, nəsotəfaiən nauəniən kəti məmə iəkun; kəni iəmətəuauə, nəsotəfaiən nəhu məmə iəkəmnɨm;
42 for I hungered, and ye gave me not to eat; I thirsted, and ye gave me not to drink;
43 kəni iəu iapɨspɨs, nəsotauɨniən lak məmə iəkuva lahuənu; kəni rəhak napən tɨkə, nəsotəfaiən napən kəti rəhak; kəni iəmatɨmɨs, mətatɨg e kaləpus, nəsotuvaiən motəsal=pa lak.’
43 I was a stranger, and ye took me not in; naked, and ye did not clothe me; ill, and in prison, and ye did not visit me.
44 “Kəni ilah mɨn okotəni=pən məmə, ‘!Iərmənɨg! ?Nian nak iətəm iəmoteruh ik nəumɨs təmus ik, uə mətəuauə, uə ik iapɨspɨs, uə rəham napən tɨkə, uə nəmatɨmɨs, uə nəmətatɨg e kaləpus kəni iəsəhuvnəiən motəsal=pɨnə lam?
44 Then shall *they* also answer saying, Lord, when saw we thee hungering, or thirsting, or a stranger, or naked, or ill, or in prison, and have not ministered to thee?
45 “Kəni in otəni=pən kəm lah məmə, ‘Iətəni=pɨnə pəhriən kəm təmah məmə, nəmə nəməsotasiruiən e piak mɨn u kəti, nati əpnapɨn in ianrah, mətəu nəməsoliən kəm iəu.’
45 Then shall he answer them saying, Verily I say to you, Inasmuch as ye have not done it to one of these least, neither have ye done it to me.
46 “Kəni ilah okəhuvən motos nalpɨniən iətəm naunun tɨkə. Mətəu nətəmimi nətəm kotəhruahru okotos nəmiəgəhiən itulɨn.”
46 And these shall go away into eternal punishment, and the righteous into life eternal.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.