Mateus 20
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs ARIB
1 “Tol lanəha mətəu-inu Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn təhmen e nəghatiən əuhlin u. Iətəmi asoli kəti rəha nasumiən təmiet ləplapɨn agɨn məmə otəsal e nətəmimi məmə okəhuva motol uək e rəhan nasumiən.
1 Porque o reino dos céus é semelhante a um homem, proprietário, que saiu de madrugada a contratar trabalhadores para a sua vinha.
2 Kəni in təməni məmə otətəou ilah kətiəh kətiəh uan tənariəs e nian kətiəh, kəni mahli=pən ilah kəhuvən e rəhan nasumiən.
2 Ajustou com os trabalhadores o salário de um denário por dia, e mandou-os para a sua vinha.
3 “Iuəkɨr o nain klok ləplapɨn, təmiet muvən e makɨt meruh nətəmimi nəuvein kəutəhtul məsotoliən nati kəti.
3 Cerca da hora terceira saiu, e viu que estavam outros, ociosos, na praça,
4 Kəni təməni=pən kəm lah məmə, ‘Itəmah mɨn, əhuvən motol uək əpəha e rəhak nasumiən, kəni iəkətəou itəmah e məni iətəm təhruahru.’
4 e disse-lhes: Ide também vós para a vinha, e dar-vos-ei o que for justo. E eles foram.
5 Kəni kəməhuvən.
5 Outra vez saiu, cerca da hora sexta e da nona, e fez o mesmo.
6 Kəni iuəkɨr e faif klok ləhnaiuv, təmiet muvən meruh nətəmimi nəuvein mɨn kautəhtul əpnapɨn əmə. Kəni təməni=pən kəm lah məmə, ‘?Təhro nəutəhtul u ikɨnu nian apiəpiə kəti, məsotoliən nati kəti?’
6 Responderam-lhe eles: Porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele: Ide também vós para a vinha.
7 Kəni kotəni=pən məmə, ‘Mətəu-inu iətəmi kəti təsəsaliən e tɨmah məmə iəkotol uək rəhan.’ Kəni təməni=pən kəm lah məmə, ‘Itəmah mɨn əhuvən motol uək e rəhak nasumiən.’ Kəni ilah kəməhuvən.
7 Responderam-lhe eles: Porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele: Ide também vós para a vinha.
8 “Nian tɨnəhnaiuv, iətəmi asoli rəha nasumiən təməni=pən kəm rəhan iətəmimi iətəm tətəsal o noluək mɨn məmə, ‘Auɨn e noluək mɨn kəhuva, nəkəfən rəhalah məni. Nəkətuəuin mətəou nətəmimi nətəm kəməhuva uərisɨg muvən mətəuarus nətəmimi kəmotaupən motol uək.’
8 Ao anoitecer, disse o senhor da vinha ao seu mordomo: Chama os trabalhadores, e paga-lhes o salário, começando pelos últimos até os primeiros.
9 “Kəni noluək mɨn nətəm kəməhuva motol uək e faif klok, kəməhuva kəni təmətəou ilah uan tənariəs kətiəh kətiəh.
9 Chegando, pois, os que tinham ido cerca da hora undécima, receberam um denário cada um.
10 Tol lanəha, nətəmimi mɨn u nətəm kəmotaupən motol uək, nɨkilah təhti məmə okotos məni tapirəkɨs nətəmi mɨn u kəmotol uək uərisɨg. Mətəu ilah kətiəh kətiəh kəmotos mɨn əmə uan tənariəs.
10 Vindo, então, os primeiros, pensaram que haviam de receber mais; mas do mesmo modo receberam um denário cada um.
11 Nian kəmotos məni, kəni nɨkilah tɨnərah mɨnəutəni nɨkalɨ iətəmi asoli rəha nasumiən, kəni motəni=pən kəm in məmə,
11 E ao recebê-lo, murmuravam contra o proprietário, dizendo:
12 ‘Nətəmimi mɨn u nətəm kəmotol uək uərisɨg, kəmotol uək əmə e auə kətiəh əmə, mətəu ik nəmətəou itɨmah təhmen-əhmen əmə. Mətəu itɨmah iəmotol uək asoli e nərauiə əskasɨk e nian apiəpiə.’
12 Estes últimos trabalharam somente uma hora, e os igualastes a nós, que suportamos a fadiga do dia inteiro e o forte calor.
13 “Mətəu iətəmi asoli təməni=pən kəm lah məmə, ‘Iəu kəti. Iəsakləhiən kəm ik. ?Nəməni məmə nəkol uək o uan tənariəs, uə kəpə?
13 Mas ele, respondendo, disse a um deles: Amigo, não te faço injustiça; não ajustaste comigo um denário?
14 Os rəham məni matuvən. Iəkolkeikei məmə iəkətəou iətəmimi u iətəm təmol uək uərisɨg təhmen əmə lam.
14 Toma o que é teu, e vai-te; eu quero dar a este último tanto como a ti.
15 Rəhak u məni. ?Iəkəhrun noliən lanəha nati nak iətəm iəkolkeikei, uə kəpə? ?Nətəməki lak mətəu-inu iatol təuvɨr?’”
15 Não me é lícito fazer o que quero do que é meu? Ou é mau o teu olho porque eu sou bom?
16 Kəni nian Iesu təmol naunun e nəghatiən əuhlin, təməni=pən kəm lah məmə, “Tol lanəha, iətəmi tatuərisɨg otaupən, kəni iətəmi tətaupən otuərisɨg.”
16 Assim os últimos serão primeiros, e os primeiros serão últimos.
17 Kəni nian Iesu təmatuvən Jerusɨləm, təmos rəhan nətəmimi tueləf motəhtul pɨsɨn, kəni təməni=pən kəm lah məmə,
17 Estando Jesus para subir a Jerusalém, chamou à parte os doze e no caminho lhes disse:
18 “Kautəhuvən əpəha ilɨs Jerusɨləm, kəni iəu Nətɨ Iətəmimi, okegəhan=pən lak kəm pris asoli mɨn mɨne nəgətun mɨn rəha Lou. Kəni okotiuvi pətɨgəm iəu məmə iəkɨmɨs,
18 Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas, e eles o condenarão à morte,
19 kəni motəfən iəu kəm Nanihluə mɨn məmə okotəuvsan lak, kəni motalis motoh, kəni motətu-pəri iəu e nɨgi kəməluau məmə iəkɨmɨs. Kəni uərisɨg e nian kɨsɨl, kəni Uhgɨn otosmiəgəh mɨn iəu e nɨmɨsiən.”
19 e o entregarão aos gentios para que dele escarneçam, e o açoitem e crucifiquem; e ao terceiro dia ressuscitará.
20 Kəni pətan rəha Səpəti, tos nətɨlau mil muva mɨsin=pən nəulɨn o Iesu, mətətapuəh e nati kəti ohni. (Ilau iətəmimi mil rəha Iesu.)
20 Aproximou-se dele, então, a mãe dos filhos de Zebedeu, com seus filhos, ajoelhando-se e fazendo-lhe um pedido.
21 Kəni Iesu təməni=pən məmə, “?Nəkolkeikei nak?”
21 Perguntou-lhe Jesus: Que queres? Ela lhe respondeu: Concede que estes meus dois filhos se sentem, um à tua direita e outro à tua esquerda, no teu reino.
22 Kəni Iesu təməni=pən kəm lau məmə, “Nəkuəruru nati iətəm nətuətapuəh ohniəu. ?Təhro? ?Itəlau, nɨkitəlau təhti məmə nəkuəhrun məmə ko nəkuos nahməiən u oiəkos məmə oiəkətəu tərah?” Kəni kuəni=pən kəm Iesu məmə, “Əuəh, iəkuəhrun.”
22 Jesus, porém, replicou: Não sabeis o que pedis; podeis beber o cálice que eu estou para beber? Responderam-lhe: Podemos.
23 Kəni Iesu təməni=pən kəm lau məmə, “Pəhriən, onəkuəmnɨm=pən e rəhak kap rəha nətəuiən nahməiən. Mətəu o nəharəgiən e nɨkalɨk maru mɨne məuɨl, səniəmə rəhak məmə iəkəni. Ikɨn mil əha, ilau rəha nətəmimi mɨn u iətəm Uhgɨn təmol əpenə-penə o lah.”
23 Então lhes disse: O meu cálice certamente haveis de beber; mas o sentar-se à minha direita e à minha esquerda, não me pertence concedê-lo; mas isso é para aqueles para quem está preparado por meu Pai.
24 Nian nətəmimi ten mɨn rəha Iesu kəmotətəu nəghatiən əha, kəni niəməha təmol pɨk ilah o suah mil ilau pian mətəu ilah mɨn kotolkeikei məmə kəhuva motepət.
24 E ouvindo isso os dez, indignaram-se contra os dois irmãos.
25 Mətəu Iesu təmauɨn e lah kəhuva kətiəh, kəni məni=pən kəm lah məmə, “Nəkotəhrun rəkɨs noliən rəha nətəmi asoli rəha Nanihluə mɨn. Ilah kautol təskasɨk pɨk kəm rəhalah mɨn nətəmimi. Kəni rəhalah kəpmən mɨn kautol ilah kəutəməhli ləhtəni e narmənɨgiən rəhalah.
25 Jesus, pois, chamou-os para junto de si e lhes disse: Sabeis que os governadores dos gentios os dominam, e os seus grandes exercem autoridades sobre eles.
26 Mətəu itəmah, ko nəsotoliən lanəha. Mətəu nəmə itəmah kəti tolkeikei məmə otuva in iətəmi asoli kəti rəhatəmah, in otəkeikei muva məhmen e ioluək kəti rəhatəmah,
26 Não será assim entre vós; antes, qualquer que entre vós quiser tornar-se grande, será esse o que vos sirva;
27 kəni nəmə itəmah kəti tolkeikei məmə otəhtul aupən e təmah, in otəkeikei muva slef rəhatəmah.
27 e qualquer que entre vós quiser ser o primeiro, será vosso servo;
28 Noliən əha təhmen əmə lak, Nətɨ Iətəmimi. Iəməsuvaiən məmə nətəmimi okotol uək rəhak, mətəu iəmuva məmə iəkol uək rəhalah, kəni iəkəfən rəhak nəmiəgəhiən məmə iəkɨtɨs ilah e rəhalah noliən tərah mɨn.”
28 assim como o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
29 Nian Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi kəmohiet e taun Jeriko, nɨmənin nətəmimi kəmohtəu=pən.
29 Saindo eles de Jericó, seguiu-o uma grande multidão;
30 Kəni iəmnəu mil keiu kətuəharəg e nɨkalɨ suaru, kəni nian kəmuətəu məmə Iesu tətaliuək e suaru mətuva, kəni kəmuagət əfəməh muəni məmə, “!Iərmənɨg, Mipɨ Kig Tefɨt, asəkəhruin itɨmlau!”
30 e eis que dois cegos, sentados junto do caminho, ouvindo que Jesus passava, clamaram, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem compaixão de nós.
31 Kəni mətəu, nɨmənin nətəmimi kautəniəhu ilau, motəni=pən məmə kəsuagət pɨkiən, mətəu ilau kuagət pɨk agɨn mɨn məmə, “!Iərmənɨg, Mipɨ Tefɨt, asəkəhruin masiru itɨmlau!”
31 E a multidão os repreendeu, para que se calassem; eles, porém, clamaram ainda mais alto, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem compaixão de nós.
32 Kəni Iesu təhtul mauɨn e lau, məni=pən məmə, “?Nəkuolkeikei məmə iəkol nak kəm təlau?”
32 E Jesus, parando, chamou-os e perguntou: Que quereis que vos faça?
33 Kəni kuəni=pən məmə, “Iərmənɨg, iəkuolkeikei məmə iəkueruh nati.”
33 Disseram-lhe eles: Senhor, que se nos abram os olhos.
34 Kəni Iesu təmasəkəhruin ilau, kəni mek nəhmtɨlau. Kəni rəueiu agɨn, kɨnatueruh nati, kəni matuɨtəu=pən Iesu.
34 E Jesus, movido de compaixão, tocou-lhes os olhos, e imediatamente recuperaram a vista, e o seguiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.